Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 24 d. [Ketvirtadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Konkurso Sveikuolių sveikuoliai bendri I ir II turo rezultatai
Paskelbta: 2013-12-09 | 
| 
| 
Telšių rajone tarptautinio mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapą organizavo Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Konkursas buvo organizuotas dviem turais. Pirmasis pirmo etapo turas įvyko lapkričio 27 d. Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos aktų salėje. Antrasis pirmo etapo turas įvyko gruodžio 5 d. Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos aktų salėje. Konkurso komisiją sudarė: komisijos pirmininkas Aurelijus Laurinavičius, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius; Komisijos nariai: Mantas Karečka, Telšių rajono VSB, Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas; Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus darbuotojai Vygantas Macevičius ir Daiva Marčenkovienė; Juozas Vengalis, Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas).
Pirmame pirmo etapo ture ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje varžėsi šeši lopšeliai-darželiai („Mastis, „Saulutė“, „Eglutė“, „Berželis“, „Nykštukas“, „Žemaitukas“) ir viena pradinė mokykla („Saulėtekio“ pradinė mokykla). Pradinių klasių grupėje varžėsi dvi komandos iš Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos ir Viešvėnų pagrindinės mokyklos. Renginį vedė dvi lopšelio-darželio „Mastis“ auklėtojos ir Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Ernesta Mikutaitė. Iš pradžių dalyviai parodė savo sukurtus prisistatymus, kurių metu dalyviai sportavo, dainavo, „virė“ sveiką sriubą. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai atliko teorines, praktines užduotis kurių metu atsakinėjo į klausimus sveikos gyvensenos tematika. Praktinėje užduotyje vaikai iš pateiktų įvairių maisto produktų atrinko tuos produktus kurie yra sveiki jų dantukams. Pastabumo užduotyje vaikai dėliojo dėlionę iš 16 dalių pavadinimu „Sveika porcija“ (viena dalis A4 formato dydžio). Judriojoje užduotyje varžėsi estafetėje, o kapitonai atsakinėjo į komisijos klausimus. Pradinių klasių komandos sprendė testus, kryžiažodžius, raidžių lentelėje ieškojo paslėptų žodžių, taip pat turėjo prisiminti saugaus ėjimo per gatvę taisykles. Estafetėje varžėsi kas greičiau „pasodins bulves“, o kapitonai savo komandos draugams rinko priemones kurių pagalba jie būtų saugūs tamsiu paros metu. Sveikatos priežiūros specialistai ir mokytojai atliko jiems skirtas užduotis ir atsakinėjo į pateiktus klausimus. Kol buvo sumuojami rezultatai visi dalyviai kartu mankštinosi grupinėje mankštoje. Visi dalyviai buvo apdovanoti visuomenės sveikatos biuro dovanėlėmis ir padėkos raštais, o nugalėtojams buvo įteikti diplomai, visuomenės sveikatos biuro dovanėlės, o taip pat „Sveikuolių sveikuoliai 2013“ taurės. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje nugalėjo „Saulėtekio“ pradinės mokyklos komanda, o pradinių klasių grupėje nugalėjo Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda.
Antrame pirmo etapo ture susirinko vyresnieji konkurso dalyviai. Konkurse dalyvavo trys 5-6 klasių grupės komandos iš Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, Nevarėnų vidurinės mokyklos ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos. 7-8 klasių grupėje varžėsi: Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos, Janapolės pagrindinės mokyklos, Viešvėnų pagrindinės mokyklos, Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos ir Vincento Borisevičiaus gimnazijos komandos. 9-11 klasių grupėje varžėsi trys komandos iš Telšių „Džiugo“ gimnazijos, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos ir Telšių suaugusiųjų mokyklos jaunimo ugdymo skyriaus. Prisistatymai buvo įvairūs, vaikai ir vaidino ir dainavo ir rodė sukurtus filmukus. Užduočių metu komandos sprendė testus sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos, saugaus eismo, žmogaus saugos temomis. Judriąsias užduotis atliko sporto salėje su komandų sirgalių palaikymu. Įvairių kitų užduočių metu komisijos nariai bendravo su dalyviais, padėjo atlikti užduotis iki galo kitiems dalyviams, kurie užduotyse pasirodydavo silpniau už varžovus. Mokiniai teikė pirmąją pagalbą savo komandos nariams. O sveikatos priežiūros specialistai atsakinėjo į klausimus ir teikė pirmąją pagalbą mokytojams. Susumavus rezultatus 5-6 klasių grupėje nugalėjo Telšių „Atžalyno“ pagrindinė mokykla; 7-8 klasių grupėje Telšių „Kranto“ pagrindinė mokykla; 9-11 klasių grupėje Telšių „Džiugo“ gimnazija. Visiems buvo įteiktos dovanėlės, padėkos, o nugalėtojams dar ir konkurso taurės.
Abiejų konkurso turų metu vyravo linksma nuotaika, nekilo jokių nesusipratimų. Prie konkurso organizavimo prisidėjo Telšių „Atžalyno“ ir „Kranto“ pagrindinės mokyklos, lopšelis-darželis „Mastis“, Telšių rajono savivaldybės administracija.
Konkurso metu pateiktos užduotys:
Užduotys ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.
Užduotys pradinių klasių mokiniams.
Užduotys 5-6 klasių mokiniams.
Užduotys 7-8 klasių mokiniams.
Užduotys 9-11 klasių mokiniams.
Komandų siunčiamų į sekantį etapą sąrašas.
Konkurso ataskaita.
I turo rezultatų lentelė:
II turo rezultatų lentelė:
I turo apdovanojimai:
II turo apdovanojimai:
I turo nuotraukos čia.
II turo nuotraukos čia.
Visuomenės sveikatos biuras
tel. nr.: 8-444-60155
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB
Antrame pirmo etapo ture susirinko vyresnieji konkurso dalyviai. Konkurse dalyvavo trys 5-6 klasių grupės komandos iš Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, Nevarėnų vidurinės mokyklos ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos. 7-8 klasių grupėje varžėsi: Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos, Janapolės pagrindinės mokyklos, Viešvėnų pagrindinės mokyklos, Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos ir Vincento Borisevičiaus gimnazijos komandos. 9-11 klasių grupėje varžėsi trys komandos iš Telšių „Džiugo“ gimnazijos, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos ir Telšių suaugusiųjų mokyklos jaunimo ugdymo skyriaus. Prisistatymai buvo įvairūs, vaikai ir vaidino ir dainavo ir rodė sukurtus filmukus. Užduočių metu komandos sprendė testus sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos, saugaus eismo, žmogaus saugos temomis. Judriąsias užduotis atliko sporto salėje su komandų sirgalių palaikymu. Įvairių kitų užduočių metu komisijos nariai bendravo su dalyviais, padėjo atlikti užduotis iki galo kitiems dalyviams, kurie užduotyse pasirodydavo silpniau už varžovus. Mokiniai teikė pirmąją pagalbą savo komandos nariams. O sveikatos priežiūros specialistai atsakinėjo į klausimus ir teikė pirmąją pagalbą mokytojams. Susumavus rezultatus 5-6 klasių grupėje nugalėjo Telšių „Atžalyno“ pagrindinė mokykla; 7-8 klasių grupėje Telšių „Kranto“ pagrindinė mokykla; 9-11 klasių grupėje Telšių „Džiugo“ gimnazija. Visiems buvo įteiktos dovanėlės, padėkos, o nugalėtojams dar ir konkurso taurės.
Abiejų konkurso turų metu vyravo linksma nuotaika, nekilo jokių nesusipratimų. Prie konkurso organizavimo prisidėjo Telšių „Atžalyno“ ir „Kranto“ pagrindinės mokyklos, lopšelis-darželis „Mastis“, Telšių rajono savivaldybės administracija.
Konkurso metu pateiktos užduotys:
Užduotys ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams.
Užduotys pradinių klasių mokiniams.
Užduotys 5-6 klasių mokiniams.
Užduotys 7-8 klasių mokiniams.
Užduotys 9-11 klasių mokiniams.
Komandų siunčiamų į sekantį etapą sąrašas.
Konkurso ataskaita.
I turo rezultatų lentelė:
II turo rezultatų lentelė:
I turo apdovanojimai:
II turo apdovanojimai:
I turo nuotraukos čia.
II turo nuotraukos čia.
Visuomenės sveikatos biuras
tel. nr.: 8-444-60155
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB
Lietuvos žmonės ilgiau gyvena sveiki
Paskelbta: 2013-12-04 | |
| 
Europos Komisijos ir valstybių narių inicijuotame EHLEIS (angl. „Joint Action European Health and Life Expectancy Information System“) projekto vykdytojų pranešime teigiama, kad 2005–2011 m. Lietuvoje 65 metų amžiaus vyrų sveiko gyvenimo trukmė padidėjo 2,4 metais, o moterų – 1,2 metais.
Lietuvoje per 2001–2011 metus 65 metų amžiaus sveiko moterų gyvenimo trukmė pailgėjo 1,3 m. ir sudarė 19,2 metų, o vyrų – 0,5 metais ir pasiekė 14 metų. Remiantis EHLEIS projekto rezultatais, 2011 m. 65-erių sulaukę vyrai gali tikėtis likusius 44 proc. gyvenimo praleisti be ilgalaikių veiklos apribojimų, o moterys – 35 procentus. T. y., 65 metų moterims dar 6,7 metus, o to paties amžiaus vyrams – 6,1 metus sveikatos sutrikimai netrukdys kasdienei veiklai.
Kas yra sveiko gyvenimo trukmė?
Sveikos gyvenimo trukmės (toliau - SGT) rodiklis pirmiausiai buvo sukurtas siekiant nustatyti, ar ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė yra susijusi su ilgiau trunkančia gera (sergamumo mažėjimas) ar bloga (sergamumo didėjimas) žmogaus sveikata. Taigi, SGT rodiklis dalija žmogaus gyvenimą į tam tikrus sveikatos etapus, tokiu būdu prie gyvenimo kiekybės rodiklio pridėdamas kokybės matą.
Kaip matuojamas ilgesnio gyvenimo efektas?
Bendras sveikatos etapų modelis (PSO, 1984) rodo skirtumą tarp gyvenimo, praleisto esant skirtingos būklės: bendras išgyvenamumas, išgyvenamumas be negalios ir išgyvenamumas be lėtinių ligų. Natūralu, kad tai yra susiję su gyvenimo (plotas po kreive „Mirtingumas“), gyvenimo be negalios (plotas po kreive „Negalia“) ir gyvenimo be lėtinių ligų trukmėmis (plotas po kreive „Sergamumas“).
Kas yra sveiko gyvenimo trukmė?
Sveikos gyvenimo trukmės (toliau - SGT) rodiklis pirmiausiai buvo sukurtas siekiant nustatyti, ar ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė yra susijusi su ilgiau trunkančia gera (sergamumo mažėjimas) ar bloga (sergamumo didėjimas) žmogaus sveikata. Taigi, SGT rodiklis dalija žmogaus gyvenimą į tam tikrus sveikatos etapus, tokiu būdu prie gyvenimo kiekybės rodiklio pridėdamas kokybės matą.
Kaip matuojamas ilgesnio gyvenimo efektas?
Bendras sveikatos etapų modelis (PSO, 1984) rodo skirtumą tarp gyvenimo, praleisto esant skirtingos būklės: bendras išgyvenamumas, išgyvenamumas be negalios ir išgyvenamumas be lėtinių ligų. Natūralu, kad tai yra susiję su gyvenimo (plotas po kreive „Mirtingumas“), gyvenimo be negalios (plotas po kreive „Negalia“) ir gyvenimo be lėtinių ligų trukmėmis (plotas po kreive „Sergamumas“).
SGT rodiklis priklauso nuo sveikatos sąvokos, tad tikslios joreikšmės įvairiuose šaltiniuose gali skirtis. Dažniausiai SGT yra nustatomas remiantis savo sveikatos vertinimu, kasdiene gyvenimo veikla bei sergamumu lėtinėmis ligomis.
Kaip lyginti sveiko gyvenimo trukmę?
SGT nepriklauso nuo populiacijos dydžio ir jos amžiaus struktūros, todėl rodiklį galima tiesiogiai lyginti tarp skirtingų charakteristikų populiacijos pogrupių, pavyzdžiui: pagal lytį, socioekonominį statusą, taip pat tarp Europos šalių (Robine ir kt., 2003).
Pagrindiniai aspektai:
2011 m. 65 m. amžiaus moterų VGT buvo 19.2 m., vyrų – 14.0 m.
2011 m. 65 m. amžiaus moterų VGT buvo 19.2 m., vyrų – 14.0 m.
Remiantis SILC, 2011 m. 65 m. amžiaus moterys praleido 6.7 m. (35% jų likusio gyvenimo) be veiklos apribojimų, atitinkančių SGM, 7.7 m. (40%) – su vidutinio sunkumo veiklos apribojimu ir 4.7 m. (25%) – su sunkiu veiklos apribojimu.
To paties amžiaus vyrai praleido 6.1 m. (44% jų likusio gyvenimo) be jokių veiklos apribojimų, 5.4 m. (39%), su vidutinio sunkumo veiklos ribojimu ir 2.5 m. (18%) su sunkiu veiklos apribojimu.Nors moterys, palyginti su vyrais, ilgesnį laiką gyveno be negalios, tačiau jos didesnę gyvenimo dalį praleido esant sveikatos sutrikimams ir tikėtina, kad pastarieji sutrikimai buvo sunkaus pobūdžio.
Nugyventų metų skaičius gerai vertinant savo sveikatą ir nesergant lėtinėmis ligomis buvo panašus tarp vyrų ir moterų.
Pateikti rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai, nes į skaičiavimus neįtraukti 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie gyvena slaugos ar panašaus pobūdžio namuose. Tokių gyventojų skaičius svyruoja nuo 1 626 (Liuksemburge) iki 10 407 (Italijoje), o Lietuvoje 2011 m. duomenimis siekia apie 3 000 (1 721 moteris bei 1 163 vyrai).
Parengtą pranešimą Lietuvai, kurį išleido Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistai, galite perskaityti čia.
Informaciniai šaltiniai www.hi.lt ir www.eurohex.eu
Informaciniai šaltiniai www.hi.lt ir www.eurohex.eu
Man rūpi mano tauta
Paskelbta: 2013-12-04 | |
| 
Kurioje vietoje yra Lietuva pagal alkoholio vartojimą pasaulyje? PSO 2010 m. duomenimis Lietuva pagal alkoholio (100 proc.) kiekį vienam gyventojui, vyresniam nei 15 m. buvo 7-a tarp 193 šalių – mums teko 12,5 litrai, o pirmą vietą užėmusiems estams – 16,2 litro. O 2012 m. alkoholio vartojimas Lietuvoje išaugo iki 13,45 litro absoliutaus alkoholio tenkančio vienam gyventojui.
Kuriems „reikia“ išgerti daugiau alkoholio, siekiant atsipalaiduoti – pietiečiams ar šiauriečiams? Daugelis atsakysime, kad šiauriečiai alkoholio „turėtų“ sunaudoti daugiau, nes jie yra uždari, santūresni, retai pasakys ką galvoja ir pan., o pietiečiai jau bendraudami, išleidžia dalį emocijų, todėl „turėtų“ vartoti mažiau. Panašiai bylojo ir alkoholio suvartojimo statistika, eilę metų pirmaujant šiaurės šalims.
Kuriems „reikia“ išgerti daugiau alkoholio, siekiant atsipalaiduoti – pietiečiams ar šiauriečiams? Daugelis atsakysime, kad šiauriečiai alkoholio „turėtų“ sunaudoti daugiau, nes jie yra uždari, santūresni, retai pasakys ką galvoja ir pan., o pietiečiai jau bendraudami, išleidžia dalį emocijų, todėl „turėtų“ vartoti mažiau. Panašiai bylojo ir alkoholio suvartojimo statistika, eilę metų pirmaujant šiaurės šalims.
Kodėl dabar tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių nėra šiaurės atstovų: Skandinavijos šalių ar Islandijos? Kas atsitiko? Išsiauklėjo ir nustojo vartoti alkoholį? Ar suveikė alkoholio kontrolės sistema ir atitinkami įstatymai?
Pvz. Norvegijoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus kur patiekiamas maistas, vyksta vieši renginiai, parodos, vakarai, taip pat gatvėse, turguose, keliuose, parkuose, vidaus transporte ir t.t., o asmenys tyčia ar netyčia pažeidę įstatymą, baudžiami bauda arba įkalinimu nuo 6 mėn. iki 6 metų.
JAV kai kuriose valstijose, sudarius alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, gresia didelė bauda arba 1 metai kalėjime, o vakarėlio su alkoholiu organizatorius privalo padengti nuostolius, jei pvz.: apsvaigę nepilnamečiai sudaužytų automobilius, susprogdintų degalinę, sužalotų žmogų ir t.t.... Kai imi suprasti kiek gali kainuoti vakarėlis, noras „baliavoti“ praeina, dar neatėjęs.
Kuo didesnė šalis – tuo griežtesni įstatymai. Kinijoje, kur gyvena penktadalis planetos žmonių, tvarka užtikrinama labai griežtomis priemonėmis: mirties bausme baudžiami narkotikų platintojai. Žiauru? Taip. Matyt, kitaip negali suvaldyti tokios gausios tautos.
Todėl, pesimistams, skeptikams ir kitiems manantiems, kad „čia Lietuva, čia lietūs lyja ir čia nieko nebus“, atsakau: jei Norvegija pasidarė tvarką su keturiais milijonais gyventojų, tai mums pasidaryti tvarką su trimis, utopija tikrai nekvepia. Ne Kinija juk...
O tai gal nenorime tos tvarkos? Gal kažkam naudinga, kad tauta geria? Tikrai, ir kam gi gali būti naudinga gerianti tauta? Tiesiog pamąstykime logiškai, nes dalis prisiklausę tendencingai suformuotos nuostatos, kad bus prastai, jei negersime alkoholio, nes šalis ir biudžetas tiesiog žlugs, nesurinkus mokesčių iš alkoholio pramonės – įtiki tuo ir dar bando įtikinti kitus.
Ir ką gi darys tautiečiai, nustoję leisti pinigus alkoholiui? Užkas juos, suplėšys, sudegins ar išleis kitiems daiktams ir paslaugoms įsigyti? Jei pinigus išleis kam nors kitam, tai mokesčius į biudžetą sumokės kitų verslų atstovai, nes pelno mokestis ar nuo ratų ar nuo batų – vienodas. Taigi, prekybininkams turėtų būti tas pats, ką mes pirksime. Svarbu, kad pirktume.
O akcizas? O kaipgi akcizas? – paklausite ne vienas. Juk prarasime akcizą! Taip, yra dar toks daiktas akcizas, kuriuo apmokestinamos prekės gadinančios sveikatą, aplinką, gamtą, nes pagrindinė jo paskirtis – atstatyti padarytą žalą.
O tai jei mes negersime alkoholio ir nebus žalos – tai gal to akcizo nė nereikia?.. Logiškai mąstant – taip, nes nebus gadinama sveikata, nebus tiek ligų, sumažės nelaimingų atsitikimų, avarijų ir traumų, nežus mums brangūs žmonės, 70 % sumažės savižudybių, kurios įvyksta apsvaigus (gal pagaliau atsikratytume savižudžių tautos įvaizdžio), 80 % sumažės nusikaltimų ar išprievartavimų, kurie beveik visi atliekami apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir t.t.
O jei apmokestintume akcizu maisto produktus su tais E priedais, kurie sukelia vėžį ir kitas sunkias ligas – tai biudžetas turėtų „sprogti“ nuo pinigų, nes, norisi tikėti, kad suvalgome daugiau, nei išgeriame alkoholio.
Išlaidos alkoholio atneštai žalai didesnės, nei surenkamas akcizas? Paskaičiavus alkoholio padaromą žalą ir akcizą, imi suprasti, kad jo neužtenka net daliai problemų išspręsti... O kas ir kiek įkainos atimtas gyvybes?
Šalys, priėmę atitinkamus alkoholio vartojimo kontrolės įstatymus, nenuskurdo. Supratote teisingai – kontrolė, bet ne visiškas jo uždraudimas. Pasaulis turi „sauso įstatymo“ patirties – kraštutinumai retai būna naudingi. Anot prof. L. Donskio, nuo laisvės iki anarchijos yra tik vienas žingsnis. Todėl, turėtų būti paisomos abipusės teisės ir laisvės: tų kurie geria alkoholį ir tų, kurie jo negeria. Nes dabar vyksta žaidimas tik į vienus vartus.
O kur mūsų teisės gyventi saugioje visuomenėje, nežūti po apsvaigusių vairuotojų ratais, nebūti užpultais, sužalotais, išprievartautais, užmuštais? Kur mūsų laisvės ir teisės užsiauginti vaikus ir anūkus ne alkoholikais, ne narkomanais, apsaugoti juos nuo lošimų priklausomybės, kuri yra ne mažesnė XXI amžiaus rykštė, nei psichotropinių medžiagų vartojimas?
Norėtųsi, kad tai suprastume ne tik auklėdami vaikus, švęsdami šventes, bet ir priimdami įstatymus ar viešai pasisakydami. Kam visa tai naudinga – manau, supratote. Manau suprantame, kam tarnaujame, pirkdami ar vartodami. Tikrai ne savo šaliai, biudžetui ar tautos gerovei.
Daugelis pasakys – tai nepirkite ir nevartokite. Deja, tokiai suformuotai pasiūlai, netobuliems įstatymams bei nusistovėjusioms tradicijoms gali atsispirti nedaugelis. O kur dar visuomenės tolerancija vartojantiems? Ir tos tolerancijos stoka nevartojančių atžvilgiu: negeri, tai gal nesveikas?
Įvairių tyrimų duomenimis šalyje alkoholio visiškai nevartoja tik 5-18 % gyventojų. Nesame blogesni už kitas tautas, nes savo laiku neatsispyrė ir jos – vartojimą reglamentavo įstatymai. Pareto dėsnis, bylojantis, kad 20 % priežasčių nulemia 80 % pasekmių, pasireiškia daugelyje visuomenės sferų: alkoholio vartojimo ir nevartojimo taipogi.
Teko stebėti, kai Rusijoje priėmus įstatymą iškelti kazino už miesto ribų, žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie miestuose veikiančius nelegalius kazino. Pabandykite tik ką nors apriboti – tuoj „pasireikš“ nelegalus verslas. Ir imsime tuoj pat gailėtis: ai, gal įstatymai per griežti, gal atleiskime „vadžias“, gal geriau leiskime legaliam verslui viską, kad tik nebūtų nelegalaus ar kontrabandos? Jei taip mąstysime (o taip mąsto ne vienas) – ką tada veiks atitinkamos tarnybos? Kam jos reikalingos? Ir ko tada verti įstatymai?
Kai 2008 m. mūsų šalyje buvo priimti sprendimai, ribojantys alkoholio prieinamumą ir reklamą, nuostatų griežtinimo priešininkai tvirtino, kad sumažėjus legalaus alkoholio suvartojimui, auga nelegalaus vartojimas. Tačiau statistika bylojo ką kita – sumažėjo dėl nelegalaus alkoholio vartojimo kilusių pasekmių.
Kai, priėmus kokį nors alkoholio vartojimo kontrolės įstatymą, yra surenkama mažiau mokesčių iš alkoholio pramonės – tuoj atkreipiamas dėmesys į tai, tačiau neužakcentuojama, kad tuo pačiu metu, sumažėjus mokestinėms įplaukoms iš alkoholio pramonės, padidėjo mokestinės įplaukos iš kitų verslų.
Jau nebeklausiu, kam naudinga tokia nuomonė...
Paklausiu tik: ar liko dar mūsų šalyje šeimų, kurias nebūtų palietusi alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo žala ar priklausomybių rykštė?
P.S. Straipsnio autorė mano, jog nebūtina, kad taip mąstytų visi. Užtenka 20 %, kad turėtume 80 % pokyčių. O kartais ir nuo vieno žmogaus priklauso ištisų tautų likimai...
Straipsnio autorė:
Roma Paukštienė
Pvz. Norvegijoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus kur patiekiamas maistas, vyksta vieši renginiai, parodos, vakarai, taip pat gatvėse, turguose, keliuose, parkuose, vidaus transporte ir t.t., o asmenys tyčia ar netyčia pažeidę įstatymą, baudžiami bauda arba įkalinimu nuo 6 mėn. iki 6 metų.
JAV kai kuriose valstijose, sudarius alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, gresia didelė bauda arba 1 metai kalėjime, o vakarėlio su alkoholiu organizatorius privalo padengti nuostolius, jei pvz.: apsvaigę nepilnamečiai sudaužytų automobilius, susprogdintų degalinę, sužalotų žmogų ir t.t.... Kai imi suprasti kiek gali kainuoti vakarėlis, noras „baliavoti“ praeina, dar neatėjęs.
Kuo didesnė šalis – tuo griežtesni įstatymai. Kinijoje, kur gyvena penktadalis planetos žmonių, tvarka užtikrinama labai griežtomis priemonėmis: mirties bausme baudžiami narkotikų platintojai. Žiauru? Taip. Matyt, kitaip negali suvaldyti tokios gausios tautos.
Todėl, pesimistams, skeptikams ir kitiems manantiems, kad „čia Lietuva, čia lietūs lyja ir čia nieko nebus“, atsakau: jei Norvegija pasidarė tvarką su keturiais milijonais gyventojų, tai mums pasidaryti tvarką su trimis, utopija tikrai nekvepia. Ne Kinija juk...
O tai gal nenorime tos tvarkos? Gal kažkam naudinga, kad tauta geria? Tikrai, ir kam gi gali būti naudinga gerianti tauta? Tiesiog pamąstykime logiškai, nes dalis prisiklausę tendencingai suformuotos nuostatos, kad bus prastai, jei negersime alkoholio, nes šalis ir biudžetas tiesiog žlugs, nesurinkus mokesčių iš alkoholio pramonės – įtiki tuo ir dar bando įtikinti kitus.
Ir ką gi darys tautiečiai, nustoję leisti pinigus alkoholiui? Užkas juos, suplėšys, sudegins ar išleis kitiems daiktams ir paslaugoms įsigyti? Jei pinigus išleis kam nors kitam, tai mokesčius į biudžetą sumokės kitų verslų atstovai, nes pelno mokestis ar nuo ratų ar nuo batų – vienodas. Taigi, prekybininkams turėtų būti tas pats, ką mes pirksime. Svarbu, kad pirktume.
O akcizas? O kaipgi akcizas? – paklausite ne vienas. Juk prarasime akcizą! Taip, yra dar toks daiktas akcizas, kuriuo apmokestinamos prekės gadinančios sveikatą, aplinką, gamtą, nes pagrindinė jo paskirtis – atstatyti padarytą žalą.
O tai jei mes negersime alkoholio ir nebus žalos – tai gal to akcizo nė nereikia?.. Logiškai mąstant – taip, nes nebus gadinama sveikata, nebus tiek ligų, sumažės nelaimingų atsitikimų, avarijų ir traumų, nežus mums brangūs žmonės, 70 % sumažės savižudybių, kurios įvyksta apsvaigus (gal pagaliau atsikratytume savižudžių tautos įvaizdžio), 80 % sumažės nusikaltimų ar išprievartavimų, kurie beveik visi atliekami apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir t.t.
O jei apmokestintume akcizu maisto produktus su tais E priedais, kurie sukelia vėžį ir kitas sunkias ligas – tai biudžetas turėtų „sprogti“ nuo pinigų, nes, norisi tikėti, kad suvalgome daugiau, nei išgeriame alkoholio.
Išlaidos alkoholio atneštai žalai didesnės, nei surenkamas akcizas? Paskaičiavus alkoholio padaromą žalą ir akcizą, imi suprasti, kad jo neužtenka net daliai problemų išspręsti... O kas ir kiek įkainos atimtas gyvybes?
Šalys, priėmę atitinkamus alkoholio vartojimo kontrolės įstatymus, nenuskurdo. Supratote teisingai – kontrolė, bet ne visiškas jo uždraudimas. Pasaulis turi „sauso įstatymo“ patirties – kraštutinumai retai būna naudingi. Anot prof. L. Donskio, nuo laisvės iki anarchijos yra tik vienas žingsnis. Todėl, turėtų būti paisomos abipusės teisės ir laisvės: tų kurie geria alkoholį ir tų, kurie jo negeria. Nes dabar vyksta žaidimas tik į vienus vartus.
O kur mūsų teisės gyventi saugioje visuomenėje, nežūti po apsvaigusių vairuotojų ratais, nebūti užpultais, sužalotais, išprievartautais, užmuštais? Kur mūsų laisvės ir teisės užsiauginti vaikus ir anūkus ne alkoholikais, ne narkomanais, apsaugoti juos nuo lošimų priklausomybės, kuri yra ne mažesnė XXI amžiaus rykštė, nei psichotropinių medžiagų vartojimas?
Norėtųsi, kad tai suprastume ne tik auklėdami vaikus, švęsdami šventes, bet ir priimdami įstatymus ar viešai pasisakydami. Kam visa tai naudinga – manau, supratote. Manau suprantame, kam tarnaujame, pirkdami ar vartodami. Tikrai ne savo šaliai, biudžetui ar tautos gerovei.
Daugelis pasakys – tai nepirkite ir nevartokite. Deja, tokiai suformuotai pasiūlai, netobuliems įstatymams bei nusistovėjusioms tradicijoms gali atsispirti nedaugelis. O kur dar visuomenės tolerancija vartojantiems? Ir tos tolerancijos stoka nevartojančių atžvilgiu: negeri, tai gal nesveikas?
Įvairių tyrimų duomenimis šalyje alkoholio visiškai nevartoja tik 5-18 % gyventojų. Nesame blogesni už kitas tautas, nes savo laiku neatsispyrė ir jos – vartojimą reglamentavo įstatymai. Pareto dėsnis, bylojantis, kad 20 % priežasčių nulemia 80 % pasekmių, pasireiškia daugelyje visuomenės sferų: alkoholio vartojimo ir nevartojimo taipogi.
Teko stebėti, kai Rusijoje priėmus įstatymą iškelti kazino už miesto ribų, žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie miestuose veikiančius nelegalius kazino. Pabandykite tik ką nors apriboti – tuoj „pasireikš“ nelegalus verslas. Ir imsime tuoj pat gailėtis: ai, gal įstatymai per griežti, gal atleiskime „vadžias“, gal geriau leiskime legaliam verslui viską, kad tik nebūtų nelegalaus ar kontrabandos? Jei taip mąstysime (o taip mąsto ne vienas) – ką tada veiks atitinkamos tarnybos? Kam jos reikalingos? Ir ko tada verti įstatymai?
Kai 2008 m. mūsų šalyje buvo priimti sprendimai, ribojantys alkoholio prieinamumą ir reklamą, nuostatų griežtinimo priešininkai tvirtino, kad sumažėjus legalaus alkoholio suvartojimui, auga nelegalaus vartojimas. Tačiau statistika bylojo ką kita – sumažėjo dėl nelegalaus alkoholio vartojimo kilusių pasekmių.
Kai, priėmus kokį nors alkoholio vartojimo kontrolės įstatymą, yra surenkama mažiau mokesčių iš alkoholio pramonės – tuoj atkreipiamas dėmesys į tai, tačiau neužakcentuojama, kad tuo pačiu metu, sumažėjus mokestinėms įplaukoms iš alkoholio pramonės, padidėjo mokestinės įplaukos iš kitų verslų.
Jau nebeklausiu, kam naudinga tokia nuomonė...
Paklausiu tik: ar liko dar mūsų šalyje šeimų, kurias nebūtų palietusi alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo žala ar priklausomybių rykštė?
P.S. Straipsnio autorė mano, jog nebūtina, kad taip mąstytų visi. Užtenka 20 %, kad turėtume 80 % pokyčių. O kartais ir nuo vieno žmogaus priklauso ištisų tautų likimai...
Straipsnio autorė:
Roma Paukštienė
Konkurso Sveikuolių sveikuoliai I turo rezultatai
Paskelbta: 2013-11-27 | |
| 
Lapkričio 27 d. 9.30 val. 'Atžalyno" pagrindinėje mokykloje prasidėjo I etapo, tarptautinio mokinių, mokytojų ir sveikatos priežiūros specialistų konkurso "Sveikuolių sveikuoliai", I turas.
Konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“ Lietuvoje organizuojamas nuo 2002 metų, Telšiuose konkursas rengiamas jau antrą kartą. Konkurso tikslas ugdyti vaikų gebėjimą saugoti ir stiprinti savo bei kitų sveikatą, o taip pat išrinkti "Sveikuolių sveikuolius". Konkursas vykdomas trim etapais, pirmąjį, organizuoja visuomenės sveikatos biurai savo mieste, ir komandas užėmusias pirmas vietas siunčia į sekantį etapą kuris prasidės nuo vasario 10 dienos.
Komisija:
Komisijos pirmininkas Aurelijus Laurinavičius, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius.
Mantas Karečka, Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas .
Vygantas Macevičius, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas.
Daiva Marčenkovienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė.
Juozas Vengalis, Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas).
Dalyviai:
Šeimininkai Atžalyno pagrindinės mokyklos komanda ir Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda, kurios varžėsi tarpusavyje pradinių klasių grupėje.
Ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje varžėsi:
Telšių lopšeliai darželiai: Mastis; Eglutė; Berželis; Nykštukas; Saulutė; Žemaitukas ir Saulėtekio pradinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus vaikų komanda.
Kiekvienai amžiaus grupei buvo po 7 užduotis, kurių atlikimą vertino komisija balų sistema nuo 0 iki 3 balų.
Užduotys: prisistatymas, teorinė, praktinė, pastabumo, judrioji, kapitonų, pedagogų ir medikų užduotys.
Kokios užduotys buvo galite pažiūrėti paspaudę žemiau esančias nuorodas:
Užduotys pradinių klasių grupei.
Užduotys priešmokyklinio amžiaus vaikų grupei.
Duomenų bankas ir nuostatai čia: http://www.ssus.lt/lt/sveikuoliai/
Po užduočių atlikimo visi dalyviai buvo kviečiami kartu pasimankštinti. Mankšta buvo aktyvi su muzika ir truko 10 minučių. Kol dalyviai mankštinosi, komisija sumavo rezultatus. Susumavus rezultatams išrinkti nugalėtojai:
Pradinių klasių grupėje pirmą vietą iškovojo Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda, surinkusi 98 balus. "Atžalyno" pagrindinės mokyklos komanda neatsiliko nuo savo varžovų, tačiau varžovai rungtyse buvo šiek tiek greitesni. Sveikiname Viešvėnų komandą, kuri turės teisę atstovauti Telšius pradinių klasių grupėje, antrame šio konkurso etape.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje rezultatų lentelė atrodo šitaip:
Konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“ Lietuvoje organizuojamas nuo 2002 metų, Telšiuose konkursas rengiamas jau antrą kartą. Konkurso tikslas ugdyti vaikų gebėjimą saugoti ir stiprinti savo bei kitų sveikatą, o taip pat išrinkti "Sveikuolių sveikuolius". Konkursas vykdomas trim etapais, pirmąjį, organizuoja visuomenės sveikatos biurai savo mieste, ir komandas užėmusias pirmas vietas siunčia į sekantį etapą kuris prasidės nuo vasario 10 dienos.
Komisija:
Komisijos pirmininkas Aurelijus Laurinavičius, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius.
Mantas Karečka, Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas .
Vygantas Macevičius, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas.
Daiva Marčenkovienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė.
Juozas Vengalis, Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas).
Dalyviai:
Šeimininkai Atžalyno pagrindinės mokyklos komanda ir Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda, kurios varžėsi tarpusavyje pradinių klasių grupėje.
Ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje varžėsi:
Telšių lopšeliai darželiai: Mastis; Eglutė; Berželis; Nykštukas; Saulutė; Žemaitukas ir Saulėtekio pradinės mokyklos ikimokyklinio amžiaus vaikų komanda.
Kiekvienai amžiaus grupei buvo po 7 užduotis, kurių atlikimą vertino komisija balų sistema nuo 0 iki 3 balų.
Užduotys: prisistatymas, teorinė, praktinė, pastabumo, judrioji, kapitonų, pedagogų ir medikų užduotys.
Kokios užduotys buvo galite pažiūrėti paspaudę žemiau esančias nuorodas:
Užduotys pradinių klasių grupei.
Užduotys priešmokyklinio amžiaus vaikų grupei.
Duomenų bankas ir nuostatai čia: http://www.ssus.lt/lt/sveikuoliai/
Po užduočių atlikimo visi dalyviai buvo kviečiami kartu pasimankštinti. Mankšta buvo aktyvi su muzika ir truko 10 minučių. Kol dalyviai mankštinosi, komisija sumavo rezultatus. Susumavus rezultatams išrinkti nugalėtojai:
Pradinių klasių grupėje pirmą vietą iškovojo Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda, surinkusi 98 balus. "Atžalyno" pagrindinės mokyklos komanda neatsiliko nuo savo varžovų, tačiau varžovai rungtyse buvo šiek tiek greitesni. Sveikiname Viešvėnų komandą, kuri turės teisę atstovauti Telšius pradinių klasių grupėje, antrame šio konkurso etape.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje rezultatų lentelė atrodo šitaip:
Sveikiname "Saulėtekio" pradinės mokyklos komandą iškovojus pirmąją vietą ir linkime sėkmės antrame konkurso etape. Visi dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais ir dovanomis. Komandoms nugalėtojoms visuomenės sveikatos biuro direktorius įteikė diplomus ir nugalėtojų taures. Dėkojame visiems dalyviams, komisijos nariams ir visiems kas prisidėjo prie konkurso organizavimo. Antrasis I etapo turas bus gruodžio 5 dieną "Kranto" pagrindinėje mokykloje.
Renginio nuotraukos čia.
Taip pat galite pažiūrėti ir filmuotą medžiagą.
Mankšta:
Apdovanojimų ceremonija:
O čia kelios nuotraukos su nugalėtojais:
Visuomenės sveikatos biuras
tel.: 8-444-60155
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB
tel.: 8-444-60155
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB
Prasidėjo ŽIV tyrimų savaitė
Paskelbta: 2013-11-25 | |
| 
Europoje, įskaitant ir Lietuvoje, prasidėjo ŽIV tyrimų savaitė, kuri trunka nuo lapkričio 22 d. iki lapkričio 29 dienos. Šios akcijos metu gyventojai įvairiose Lietuvos medicinos įstaigose nemokamai ir anonimiškai galės pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos.
Tuo pačiu metu ŽIV tyrimų savaitės akcija vyksta visoje Europoje. Akcijos tikslas – per ŽIV profilaktinių patikrinimų plėtojimą paskatinti daugiau žmonių profilaktiškai pasitikrinti dėl ŽIV ir taip sumažinti vėlyvosios ŽIV ligos stadijos riziką.
Akcijos iniciatorių – organizacijos „HIV in Europe“ (ŽIV Europoje) teigimu, profilaktiškai pasitikrinti dėl ŽIV naudinga:
Akcijos iniciatorių – organizacijos „HIV in Europe“ (ŽIV Europoje) teigimu, profilaktiškai pasitikrinti dėl ŽIV naudinga:
1. Jeigu ŽIV infekcija išaiškinama anksti – netrukus po užsikrėtimo:
labiau tikėtina, kad šių žmonių gyvenimas bus beveik normalios trukmės, o sveikata – gera, jei jie laiku pradės gydytis nuo ŽIV ligos,
mažiau tikėtina, kad vartojantys vaistus nuo ŽIV ligos ir pakeitę savo gyvenseną asmenys užkrės ŽIV kitus,
sveikatos paslaugų išlaidos ŽIV ligos gydymui ir sveikatos priežiūrai bus mažesnės.
2. Jeigu ŽIV infekcija bus nustatyta pavėluotai:
galimos įvairios sveikatos komplikacijos bei tikėtina užsikrėtusiųjų gyvenimo trukmė bus trumpesnė,
užsikrėtusieji ŽIV, patys to neįtardami, gali būti užkrėtę ŽIV kitus draugus ir artimuosius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, dažni kvėpavimo takų uždegimai, viduriavimai, karščiavimas, prakaitavimas, limfmazgių padidėjimas ir kiti varginantys simptomai gali būti imunodeficito požymiai, dėl ko verta profilaktiškai pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai 8,8 proc. naujų ŽIV užsikrėtusių žmonių išaiškinti vėlyvoje ŽIV stadijoje. Europoje šis rodiklis siekia iki 46 procentų. Tai reiškia, kad daug žmonių nesitiria dėl ŽIV, kol nepasireiškia ŽIV ligos simptomai. Patys to nežinodami, jie gali užkrėsti artimuosius.
Nemokamai ir anonimiškai dėl ŽIV pasitikrinti galima įvairiose Lietuvos vietovėse tam tikrose valstybinėse ir privačiose medicinos įstaigose, kurių sąrašą galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt
ŽIV testus akcijos įgyvendinimui suteikė socialiai atsakingas akcijos partneris Kompanija „Abbvie“.
ŽIV tyrimų savaitė organizuojama prieš Pasaulinę AIDS dieną, kuri kasmet minima gruodžio 1-ąją.
Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai 8,8 proc. naujų ŽIV užsikrėtusių žmonių išaiškinti vėlyvoje ŽIV stadijoje. Europoje šis rodiklis siekia iki 46 procentų. Tai reiškia, kad daug žmonių nesitiria dėl ŽIV, kol nepasireiškia ŽIV ligos simptomai. Patys to nežinodami, jie gali užkrėsti artimuosius.
Nemokamai ir anonimiškai dėl ŽIV pasitikrinti galima įvairiose Lietuvos vietovėse tam tikrose valstybinėse ir privačiose medicinos įstaigose, kurių sąrašą galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt
ŽIV testus akcijos įgyvendinimui suteikė socialiai atsakingas akcijos partneris Kompanija „Abbvie“.
ŽIV tyrimų savaitė organizuojama prieš Pasaulinę AIDS dieną, kuri kasmet minima gruodžio 1-ąją.
Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt
Kaip nepradėti, o pradėjus – lengvai atsisakyti rūkymo
Paskelbta: 2013-11-22 | |
| 
Pasirodo daugelyje cigarečių rūšių galima rasti vaistų nuo kosulio!
Unikali idėja – pirmą dūmą traukiantis paauglys nekosės, nes gerklės perštėjimas iš karto bus nuslopintas vaistais. Gyvenimo Universitetas kartu su lektoriumi Evaldu Žvirbliu pristato nemokamą video seminarą „Kaip kontroliuoti rūkymą“ ir "Kaip mesti rūkyti".
Šiuose video seminaruose atskleidžiama daugiau cigarečių…
Unikali idėja – pirmą dūmą traukiantis paauglys nekosės, nes gerklės perštėjimas iš karto bus nuslopintas vaistais. Gyvenimo Universitetas kartu su lektoriumi Evaldu Žvirbliu pristato nemokamą video seminarą „Kaip kontroliuoti rūkymą“ ir "Kaip mesti rūkyti".
Šiuose video seminaruose atskleidžiama daugiau cigarečių…
Lapkričio 21-oji – Tarptautinė nerūkymo diena
Paskelbta: 2013-11-22 | |
| 
Kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį Tarptautinės kovos su vėžio liga draugijos ir įvairių pasaulio šalių gydytojų, daugiausiai onkologų, iniciatyva minima Tarptautinė nerūkymo diena. Tai proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybę atsisakyti vienos iš didžiausių grėsmių sveikatai – rūkymo. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Iš visų mirčių, susijusių su onkologinėmis ligomis, 17 procentų sudaro plaučių vėžys. Pagrindinė jo priežastis – rūkymas.
Kiek laiko turi praeiti, kad organizmas išsivalytų nuo kenksmingų medžiagų? Tyrimų duomenimis, po 12 valandų anglies monoksido arba smalkių (sukeliančių deguonies trūkumą organizme) kiekis kraujyje sumažėja iki normalaus lygio. Daugelis tabaką vartojančių asmenų mano, kad po ilgalaikio rūkymo pakenkimai sveikatai negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. PSO praneša, jog metus rūkyti: po 20 min. sumažėja širdies susitraukimų skaičius, o kraujo spaudimas sunormalėja; po 2–12 savaičių pagerėja kraujo apytaka bei kvėpavimo funkcijos; po 1–6 mėnesių silpnėja/išnyksta varginantis kosulys, dusulys, kurį sukelia rūkymas; po 1 metų perpus sumažėja rizika susirgti širdies ligomis; po 10 metų perpus sumažėja rizika susirgti plaučių vėžiu; taip pat sumažėja kitų vėžinių susirgimų rizika, palyginti su rūkančiaisiais.
Pasyvus rūkymas, kai rūkančiojo iškvėptus tabako dūmus įkvepia kitas asmuo, kasmet pražudo apie 600 000 žmonių. PSO duomenimis, trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų iškvėptais tabako dūmais. Valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Bristolio universiteto tyrimais nustatyta, jog viena cigaretė sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę 11 minučių. Mesti rūkyti niekada nevėlu, kadangi tokio poelgio nauda sveikatai akivaizdi. PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę:
• metus rūkyti maždaug 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja iki 10 metų;
• metus rūkyti maždaug 40 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 9 metais;
• metus rūkyti maždaug 50 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 6 metais;
• metus rūkyti maždaug 60 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 3 metais.
Ar žinojote, kad:
- 90-95 procentai susirgusiųjų plaučių vėžiu nuolatos rūkė
- Rūkantieji plaučių vėžiu suserga 10 kartų dažniau už niekada nerūkiusius
- Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtiniu bronchitu, astma, kitomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis
- Mirtingumas nuo plaučių vėžio didesnis tų asmenų, kurie anksčiau pradeda rūkyti, surūko daugiau cigarečių
- 50 proc. pasaulio vaikų kenčia nuo pasyviojo rūkymo
- Rūkančių tėvų vaikai suaugę daug dažniau pradeda rūkyti patys.
Tyrimų duomenimis, apie 13 mln. Europos Sąjungos gyventojų kenčia dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sukelia rūkymas. 29 proc. ES gyventojų rūko ir dėl šio žalingo įpročio apie 700 000 jų kasmet miršta. ES kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti ir 8,3 mlrd. eurų prarandama dėl tabako vartojimo sukeltų nuostolių: mirčių, ankstyvos pensijos, nedarbingumo ir kt. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką.
MITAI IR FAKTAI:
Mitas: Aš rūkau taip ilgai, jog nėra prasmės mesti.
Faktas: Nesvarbu, kiek ilgai rūkote, tačiau mesti verta. Daugelis nusibrėžia tikslą, kad kitąmet mesiu rūkyti. Tačiau ranka pati tiesiasi cigaretės. Tokį pažadą duodate ir kitąmet, tačiau istorija kartojasi. Įrodyta, kad toks atidėliojimas iki 40-ties tikėtina, kad gyvenimo trukmę sumažina beveik trimis mėnesiais. Žmonės, metę rūkyti iki 50 metų, dvigubai sumažina riziką mirti nuo rūkymo sukeliamų ligų per ateinančius 15 metų lyginant su ir toliau rūkančiaisiais.
Mitas: Aš turbūt nesusirgsiu rūkymo sukeliamomis ligomis.
Faktas: Beveik pusę visų rūkančiųjų anksčiau ar vėliau pražudo rūkymas. Tai tik laiko klausimas.
Mitas: rūkymas man nekenkia, nes aš rūkau tik kaljaną.
Faktas: Tabako dūmų įkvėpimas bet kokia forma yra labai pavojingas. Jame didelė koncentracija toksinų bei vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl kaljanas kenkia dar labiau nei įprasta cigaretė, nes kaljano dūmų įkvėpiama žymiai daugiau.
Mitas: „Lengvų“ cigarečių rūkymas apsaugos mano sveikatą.
Faktas: „Lengvos“ cigaretės tokios pat pavojingos kaip bet kurios kitos stipresnės. Rūkydami „lengvesnes“ cigaretes rūkaliai įtraukia daugiau dūmų bei pirštais užkemša specialias skylutes, esančias ant filtro, kurios skirtos dūmams išsklaidyti, todėl „lengvųjų“ poveikis sveikatai lieka toks pat kaip ir „stipriųjų“.
Mitas: Rūkaliams kosulys yra normalu.
Faktas: Vadinamasis „rūkalių kosulys“ dažniausiai yra pirmas ženklas, kad plaučiams kyla labai rimtų problemų. Turite nueiti pas gydytoją ir atlikti plaučių tyrimą.
Nėra lengva mesti rūkyti. Kai kurie meta rūkyti tik kai suserga, kiti, kai sužino savo riziką. Verta paminėti, kad rūkaliai yra ne tik tie žmonės, kurie rūko, bet ir tie, kurie būna šalia rūkančių. Pasyvus rūkymas padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių iki 25-30 procentų.
Pasyvus rūkymas, kai rūkančiojo iškvėptus tabako dūmus įkvepia kitas asmuo, kasmet pražudo apie 600 000 žmonių. PSO duomenimis, trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų iškvėptais tabako dūmais. Valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Bristolio universiteto tyrimais nustatyta, jog viena cigaretė sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę 11 minučių. Mesti rūkyti niekada nevėlu, kadangi tokio poelgio nauda sveikatai akivaizdi. PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę:
• metus rūkyti maždaug 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja iki 10 metų;
• metus rūkyti maždaug 40 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 9 metais;
• metus rūkyti maždaug 50 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 6 metais;
• metus rūkyti maždaug 60 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 3 metais.
Ar žinojote, kad:
- 90-95 procentai susirgusiųjų plaučių vėžiu nuolatos rūkė
- Rūkantieji plaučių vėžiu suserga 10 kartų dažniau už niekada nerūkiusius
- Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtiniu bronchitu, astma, kitomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis
- Mirtingumas nuo plaučių vėžio didesnis tų asmenų, kurie anksčiau pradeda rūkyti, surūko daugiau cigarečių
- 50 proc. pasaulio vaikų kenčia nuo pasyviojo rūkymo
- Rūkančių tėvų vaikai suaugę daug dažniau pradeda rūkyti patys.
Tyrimų duomenimis, apie 13 mln. Europos Sąjungos gyventojų kenčia dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sukelia rūkymas. 29 proc. ES gyventojų rūko ir dėl šio žalingo įpročio apie 700 000 jų kasmet miršta. ES kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti ir 8,3 mlrd. eurų prarandama dėl tabako vartojimo sukeltų nuostolių: mirčių, ankstyvos pensijos, nedarbingumo ir kt. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką.
MITAI IR FAKTAI:
Mitas: Aš rūkau taip ilgai, jog nėra prasmės mesti.
Faktas: Nesvarbu, kiek ilgai rūkote, tačiau mesti verta. Daugelis nusibrėžia tikslą, kad kitąmet mesiu rūkyti. Tačiau ranka pati tiesiasi cigaretės. Tokį pažadą duodate ir kitąmet, tačiau istorija kartojasi. Įrodyta, kad toks atidėliojimas iki 40-ties tikėtina, kad gyvenimo trukmę sumažina beveik trimis mėnesiais. Žmonės, metę rūkyti iki 50 metų, dvigubai sumažina riziką mirti nuo rūkymo sukeliamų ligų per ateinančius 15 metų lyginant su ir toliau rūkančiaisiais.
Mitas: Aš turbūt nesusirgsiu rūkymo sukeliamomis ligomis.
Faktas: Beveik pusę visų rūkančiųjų anksčiau ar vėliau pražudo rūkymas. Tai tik laiko klausimas.
Mitas: rūkymas man nekenkia, nes aš rūkau tik kaljaną.
Faktas: Tabako dūmų įkvėpimas bet kokia forma yra labai pavojingas. Jame didelė koncentracija toksinų bei vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl kaljanas kenkia dar labiau nei įprasta cigaretė, nes kaljano dūmų įkvėpiama žymiai daugiau.
Mitas: „Lengvų“ cigarečių rūkymas apsaugos mano sveikatą.
Faktas: „Lengvos“ cigaretės tokios pat pavojingos kaip bet kurios kitos stipresnės. Rūkydami „lengvesnes“ cigaretes rūkaliai įtraukia daugiau dūmų bei pirštais užkemša specialias skylutes, esančias ant filtro, kurios skirtos dūmams išsklaidyti, todėl „lengvųjų“ poveikis sveikatai lieka toks pat kaip ir „stipriųjų“.
Mitas: Rūkaliams kosulys yra normalu.
Faktas: Vadinamasis „rūkalių kosulys“ dažniausiai yra pirmas ženklas, kad plaučiams kyla labai rimtų problemų. Turite nueiti pas gydytoją ir atlikti plaučių tyrimą.
Nėra lengva mesti rūkyti. Kai kurie meta rūkyti tik kai suserga, kiti, kai sužino savo riziką. Verta paminėti, kad rūkaliai yra ne tik tie žmonės, kurie rūko, bet ir tie, kurie būna šalia rūkančių. Pasyvus rūkymas padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių iki 25-30 procentų.
Ne žmogus naikina tabaką - tabakas naikina žmogų!
Nerūkančio ir rūkančio žmogaus plaučiai
Visuomenės sveikatos biuras
Mums kyla grėsmė grįžti į erą, kai dar nebuvo antibiotikų
Paskelbta: 2013-11-21 | |
| 
Dėl atsparumo antibiotikams žmonija atsidurs tokioje padėtyje, kokioje buvo iki jų atsiradimo: tokios ligos kaip tuberkuliozė ar vidurių šiltinė gali tapti nepagydomos, tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Mikrobiologijos skyriaus vedėjas Pranas Žlabys. Jis pasakoja, kad anksčiau vidurių šiltinė ar tuberkuliozė buvo sunkiai pagydomos, labai daug žmonių mirdavo nuo chirurginių ar žaizdų infekcijų, tačiau atsiradus antibiotikams, šiuos negalavimus išgydyti tapo daug lengviau.
„Iš pradžių antibiotikai buvo labai efektyvūs, bet situacija keičiasi, tad antibiotikai, pavyzdžiui, skirti tuberkuliozei gydyti, beveik nebeveikia. Problema iš tikrųjų yra nepaprastai rimta, nes atsparumas antibiotikams nuolat didėja. Jau dabar yra nepagydomų tuberkuliozės formų, todėl, kad jos atsparios antibiotikams“, – aiškina P. Žlabys.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė taip pat tikina, kad mums kyla grėsmė grįžti į tokią situaciją, kai pagrindinė žmonių sergamumo ir mirštamumo priežastis buvo infekcijos.
„Mes galime pasiimti 70 metų senumo sergamumo ir mirštamumo statistiką ir matysime, kokios ligos buvo vyraujančios. Tai nėra tik tuberkuliozė, yra daugybė ligų: žarnyno infekcijos, plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas, jau nekalbant apie traumas ar žaizdų infekcijas. Jeigu mes neišsaugosime antibiotikų aktyvumo, vėl tapsime beginkliai prieš bakterines infekcijas“, – tikina R. Valintėlienė.
Kurti naujus antibiotikus farmacininkams neapsimoka?
Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė sako, kad yra dedama labai daug pastangų siekiant sukurti naujus antibiotikus, tačiau farmacinėms kompanijoms tai labai brangiai kainuoja ir sunkiai atsiperka.
„Sukurti naujus antibiotikus yra labai brangu, nes antibiotikas veikia gyvą bakteriją, o surasti vaistą, kuris veiktų gyvą bakteriją, bet žmogaus ląstelių neveiktų žalingai, yra sudėtinga. Daug investavus į naujų antibiotikų kūrimą, kyla rizika, kad po kelerių metų jis nebebus efektyvus, kas ir nutiko su kai kuriais antibiotikais“, – aiškina R. Valintėlienė.
Tačiau ji pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir tarptautinės organizacijos remia ir skatina naujų antibiotikų kūrimą ir jų laboratorinio lygmens tyrimus. „Vaisto kūrimas užtrunka apie 10 metų, o tai yra per didelis laikotarpis, nes jau dabar mes turime bakterijų, atsparių visiems turimiems antibiotikams“, – tikina specialistė. Anot jos, kad nebūtų skatinamas atsparumas antibiotikams, visuomenėje turi keistis jų vartojimo įpročiai.
„Vienas iš atsparių bakterijų vystymąsi lemiančių veiksnių yra neteisingas antibiotikų vartojimas: tai bereikalingas jų vartojimas medicinoje, veterinarijoje ir žemės ūkyje. Europos Sąjungoje yra sugriežtintas antibiotikų pardavimas: dabar tai yra receptiniai vaistai. Bet yra galimybė jų nusipirkti internetu, todėl labai skatinama, kad žmonės neužsiiminėtų savigyda“, – teigia R. Valintėlienė.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė taip pat tikina, kad mums kyla grėsmė grįžti į tokią situaciją, kai pagrindinė žmonių sergamumo ir mirštamumo priežastis buvo infekcijos.
„Mes galime pasiimti 70 metų senumo sergamumo ir mirštamumo statistiką ir matysime, kokios ligos buvo vyraujančios. Tai nėra tik tuberkuliozė, yra daugybė ligų: žarnyno infekcijos, plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas, jau nekalbant apie traumas ar žaizdų infekcijas. Jeigu mes neišsaugosime antibiotikų aktyvumo, vėl tapsime beginkliai prieš bakterines infekcijas“, – tikina R. Valintėlienė.
Kurti naujus antibiotikus farmacininkams neapsimoka?
Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė sako, kad yra dedama labai daug pastangų siekiant sukurti naujus antibiotikus, tačiau farmacinėms kompanijoms tai labai brangiai kainuoja ir sunkiai atsiperka.
„Sukurti naujus antibiotikus yra labai brangu, nes antibiotikas veikia gyvą bakteriją, o surasti vaistą, kuris veiktų gyvą bakteriją, bet žmogaus ląstelių neveiktų žalingai, yra sudėtinga. Daug investavus į naujų antibiotikų kūrimą, kyla rizika, kad po kelerių metų jis nebebus efektyvus, kas ir nutiko su kai kuriais antibiotikais“, – aiškina R. Valintėlienė.
Tačiau ji pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir tarptautinės organizacijos remia ir skatina naujų antibiotikų kūrimą ir jų laboratorinio lygmens tyrimus. „Vaisto kūrimas užtrunka apie 10 metų, o tai yra per didelis laikotarpis, nes jau dabar mes turime bakterijų, atsparių visiems turimiems antibiotikams“, – tikina specialistė. Anot jos, kad nebūtų skatinamas atsparumas antibiotikams, visuomenėje turi keistis jų vartojimo įpročiai.
„Vienas iš atsparių bakterijų vystymąsi lemiančių veiksnių yra neteisingas antibiotikų vartojimas: tai bereikalingas jų vartojimas medicinoje, veterinarijoje ir žemės ūkyje. Europos Sąjungoje yra sugriežtintas antibiotikų pardavimas: dabar tai yra receptiniai vaistai. Bet yra galimybė jų nusipirkti internetu, todėl labai skatinama, kad žmonės neužsiiminėtų savigyda“, – teigia R. Valintėlienė.
Teisingas antibiotikų vartojimas šiandien – išsaugota gyvybė rytoj!
Daugiau informacijos rasite čia.
Informaciją parengė visuomenės sveikatos stiprinimo
speciaslistas Mantas Karečka
Konkurso Švarių rankų šokis 13 nugalėtojai
Paskelbta: 2013-11-20 | |
| 
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) dar rudenį pakvietė darželinukus, pradinių klasių moksleivius ir šeimas prisijungti prie iniciatyvos Švarų rankų šokis 13 – lavinti asmens higienos įpročius ir kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų svarbą – sukurti originalų šokį. Švarių rankų šokio iniciatyva sulaukė daug dėmesio – užsiregistravo apie du šimtus…
Tarptautinio konkurso Sveikuolių sveikuoliai vieta
Paskelbta: 2013-11-20 | |
| 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbia Tarptautinio mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapo data, laiką ir vietą:
Lapkričio 27 d. 9.30 val. "Atžalyno" pagrindinėje mokykloje konkursas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams.
Gruodžio 5 d. 12.00 val. "Kranto" pagrindinėje mokykloje konkursas skirtas 5-11 klasių mokiniams.
Tarptautinio mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapo organizavimo ir vykdymo Telšių rajone komisija:
1. Aurelijus Laurinavičius, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius (komisijos pirmininkas);
2. Mantas Karečka, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas;
3. Vygantas Macevičius, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas;
4. Daiva Marčenkovienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė;
5. Juozas Vengalis, Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas).
Lapkričio 27 d. 9.30 val. "Atžalyno" pagrindinėje mokykloje konkursas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams.
Gruodžio 5 d. 12.00 val. "Kranto" pagrindinėje mokykloje konkursas skirtas 5-11 klasių mokiniams.
Tarptautinio mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapo organizavimo ir vykdymo Telšių rajone komisija:
1. Aurelijus Laurinavičius, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius (komisijos pirmininkas);
2. Mantas Karečka, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas;
3. Vygantas Macevičius, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas;
4. Daiva Marčenkovienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė;
5. Juozas Vengalis, Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas).
Partneriai
