Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 25 d. [Penktadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| 2025 balandžio 25 d. [Penktadienis] Pasaulinė maliarijos diena |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Pasaulinė sveikatos diena "Maži sutvėrimai - didelė grėsmė
Paskelbta: 2014-04-07 | 
| 
| 
Kasmet šią dieną stengiamasi atkreipti pasaulio lyderių, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į svarbiausias sveikatos problemas. 2014 metų Pasaulinės sveikatos dienos tema "Maži sutvėrimai - didelė grėsmė". Kad vabzdžiai perneša įvairias ligas, moksliškai buvo įrodyta tik 1877 metais. Nuo to laiko yra rengiamos įvairios kampanijos, kurių pagrindiniai tikslai yra informuoti visuomenę apie vabzdžius, jų keliamą grėsmę, platinamas žmogui pavojingas ligas, rekomenduoti apsisaugojimo nuo jų būdus bei skatinti bendruomenes ir šeimas imtis visų įmanomų veiksmų, siekiant apsisaugoti nuo šių ligų.
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras minėdamas Pasaulinę sveikatos dieną lankysis Telšių rajono bendrojo lavinimo mokyklose, III amžiaus universitete, Upynos bendruomenėje, būsimųjų tėvelių paskaitų metu pasakos apie slypinčius mažų sutvėrimų pavojus.
Lietuvos medicinos biblioteka prisidėdama prie pasaulinės iniciatyvos, parengė literatūros sąrašus skirtingoms pernešėjų sukeliamoms ligoms:
Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. EE sergama daugelyje pasaulio šalių. Pirmą kartą EE aprašytas 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas – EEV išskirtas 1937 m buvusioje Tarybų Sąjungoje.
Plačiau skaitykite čia.
Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. EE sergama daugelyje pasaulio šalių. Pirmą kartą EE aprašytas 1927 m. Austrijoje, o šios ligos sukėlėjas – EEV išskirtas 1937 m buvusioje Tarybų Sąjungoje.
Plačiau skaitykite čia.
Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m. Žmogaus užsikrėtimo LL principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų.
Plačiau skaitykite čia.
Maliarija yra gyvybei grėsminga liga, kurią sukelia keturių rūšių pirmuonys-plazmodijai. Maliarija yra plačiai paplitusi Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos valstybėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra daugiau kaip 100 šalių, kuriose galima užsikrėsti maliarija. Kasmet užregistruojama 300 – 500 mln. klinikinių maliarijos atvejų. Per metus visame pasaulyje nuo šios ligos miršta 1,5 – 2,7 mln. žmonių, iš jų 1 mln. – vaikų iki 5 metų amžiaus. Kiekvienais metais ja suserga daugiau kaip 10 tūkst. turistų, iš kurių apie 1 proc. miršta nuo tropinės maliarijos. Lietuvoje kasmet keli žmonės suserga įvežtine maliarija. Žmogaus organizme parazituoja 4 maliarijos sukėlėjų rūšys: P.vivax, P.ovale – trečiadienės, P.malariae – ketvirtadienės, P.falciparum - tropinės maliarijos sukėlėjai. Infekcijos šaltinis yra sergantis maliarija ar sveikas plazmodijų nešiotojas.
Plačiau skaitykite čia.
Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengė virusas.
Čikungunija – uodų platinama virusinė liga. Vidutiniškai ligos inkubacinis periodas trunka 4-8 dienas.
Vakarų Nilo karštligė – tai zoonozė, pasireiškianti į gripą panašiais simptomais.
Leišmaniozė yra užkrečiamoji liga, kurią sukelia pirmuonys leišmanijos.
Plačiau skaitykite čia.
Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad autizmą sukelia vakcinos
Paskelbta: 2014-04-02 | |
| 
Šiandien, balandžio 2-ą dieną, minint Pasaulinę autizmo supratimo dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centro specialistai primena, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad autizmą sukelia vakcinos.
Žiniasklaidoje paskelbti pasakojimai kai kuriems tėvams sukėlė baimę, kad kombinuota tymų, parotito ir raudonukės vakcina (MMR) sukelia autizmą. Norėtume pateikti 2010 vasario 2 dieną „The Lancet“ žurnalo redaktorių paskelbtą pranešimą: „Po Jungtinės Karalystės Bendrosios Medicinos Tarybos darbo grupės 2010 m. sausio 28 dienos sprendimo, paaiškėjo, kad kai kurie 1998 m. Wakefield atlikto tyrimo elementai yra klaidingi, priešingai nei ankstesnio nagrinėjimo duomenys. Visų pirma, originalios tyrimo publikacijos teiginiai, kad „vaikai buvo traukiami į tyrimą neatrenkant" ir, kad tyrėjai gavo vietos etikos komiteto leidimą, yra melagingi. Todėl mes visiškai išbraukiame šį tyrimą iš publikacijų sąrašo". Medicinos visuomenę bei tėvus klaidinančią nuomonę suformavęs gydytojas gastroenterologas Andrew Wakefield kartu su kolegomis 1998 m. medicinos žurnale „The Lancet" paskelbė esą MMR skiepai yra susiję su autizmu. Tačiau dabar yra atskleista, kad minėtas gydytojas, atlikdamas tyrimą pats pažeidė profesinę etiką. A. Wakefield tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje nebeskiepyti vaikų minėta vakcina ir tokiu būdu neapsaugoti jų nuo pavojingų ligų. Buvo atlikti keturi tyrimai, paneigiantys nuomonę, kad MMR sukelia autizmą.
1999 m. Brent Taylor su bendradarbiais tyrė vakcinacijos MMR ir autizmo išsivystymo tarpusavio ryšį. Taylor išanalizavo 498 autizmu ar į autizmą panašiu sutrikimu sergančių vaikų ligos istorijas. Atvejai buvo nustatomi remiantis Anglijos Šiaurinio Temzės regiono registrais prieš MMR vakcinos įvedimą Jungtinėje Karalystėje 1998 m. ir po to. B. Taylor tyrė paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų sergamumo autizmu dažnumą ir jų amžių, kai buvo nustatyta autizmo diagnozė. Jis nustatė, kad I) skiepytų vaikų procentinė dalis autizmu sergančių vaikų ir šia liga nesergančių vaikų grupėse Šiauriniame Temzės regione nesiskyrė; 2) amžiaus, kai vaikams buvo diagnozuotas autizmas, skirtumo tarp paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų nebuvo nustatyta; 3) po vakcinacijos MMR vakcina praėjus dviem, keturiems arba šešiems mėnesiams autizmo simptomų neatsirado.
Tolesniuose Natalie Smith tyrimuose, paskelbtuose „Journal of the American Medical Association" ir Hershel Jick tyrimuose, paskelbtuose „British Medical Journal", buvo nustatyta, kad padidėjęs vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, skaičius yra nesusijęs su padidėjusiu MMR vakcinos vartojimu.
Didžiausias tyrimas, kuriame buvo tiriamas MMR vakcinos ir autizmo ryšys, 2002 m. lapkritį buvo paskelbtas „New England Journal of Medicine". Apytiksliai 537 tūkst. vaikų Danijoje, paskiepytų ir nepaskiepytų MMR vakcina, buvo tiriami maždaug 6 metus. Autizmo dažnumas tarp paskiepytųjų MMR vakcina ir nepaskiepytųjų buvo toks pat.
Autizmo priežasčių tyrimai
Vienas geriausių būdų siekiant nustatyti, ar konkreti liga, ar sindromas yra nulemti genetiškai, yra ištirti šio reiškinio dažnumą tarp identiškų ir neidentiškų dvynių. Vienam iš dvynių nustačius autizmą taikant griežtą autizmo apibrėžimą, autizmu serga apytiksliai 60 proc. identiškų dvynių ir 0 proc. neidentiškų dvynių. Taikant platesnį autizmo apibrėžimą (apimantį į autizmą panašius sutrikimus), autizmas nustatytas apytiksliai 92 proc. identiškų ir 10 proc. neidentiškų dvynių. Taigi akivaizdu, kad autizmas turi genetinį pagrindą. Autizmo priežasčių paaiškinimą galima surasti tyrimuose, kuriuose itiriama, kada išryškėja pirmieji autizmo požymiai. Tikriausiai geriausi duomenys, leidžiantys nustatyti pirmuosius autizmo požymius, yra „namų kino tyrimai". Šiuose tyrimuose pasinaudojama privalumu, kurį suteikia daugelio tėvų filmuojami vaikai jų pirmojo gimtadienio metu (prieš juos skiepijant MMR vakcina). Namuose filmuotų vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir kuriems ši liga nebuvo nustatyta, medžiaga buvo užkoduota ir parodyta vystymosi specialistams.
Tyrėjai turėjo galimybę labai dideliu tikslumu atskirti autizmu sergančius ir šia liga nesergančius vienerių metų amžiaus vaikus. Šiuose tyrimuose buvo nustatyta, kad nežymūs autizmo požymiai atsirado anksčiau, negu kai kurie tėvai įtarė juos esant, o vakcinacija MMR vakcina nebuvo atliekama anksčiau nei išsivystė pirmieji autizmo požymiai. Kiti tyrėjai išplėtė namuose filmuotos vienerių metų amžiaus vaikų medžiagos tyrimą, įtraukdami vaizdo medžiagą, kurioje įamžinti dviejų-trijų mėnesių amžiaus vaikai. Panaudojant sudėtingą judesių analizę, vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir kuriems ši liga nebuvo nustatyta, medžiaga buvo užkoduota ir vertinama, ar ja remiantis galima numatyti autizmo išsivystymą. Vaikams, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, jo išsivystymą galima buvo numatyti remiantis ankstyvoje kūdikystėje nufilmuota medžiaga. Šis tyrimas sustiprino hipotezę, kad nežymūs autizmo simptomai atsiranda ankstyvoje kūdikystėje ir stipriai prieštarauja teiginiui, kad vakcinos sukelia autizmą.
Užduoti klausimus specialistams ir rasti atsakymus galite čia.
Parengė Imunoprofilaktikos skyrius
Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt
Žiniasklaidoje paskelbti pasakojimai kai kuriems tėvams sukėlė baimę, kad kombinuota tymų, parotito ir raudonukės vakcina (MMR) sukelia autizmą. Norėtume pateikti 2010 vasario 2 dieną „The Lancet“ žurnalo redaktorių paskelbtą pranešimą: „Po Jungtinės Karalystės Bendrosios Medicinos Tarybos darbo grupės 2010 m. sausio 28 dienos sprendimo, paaiškėjo, kad kai kurie 1998 m. Wakefield atlikto tyrimo elementai yra klaidingi, priešingai nei ankstesnio nagrinėjimo duomenys. Visų pirma, originalios tyrimo publikacijos teiginiai, kad „vaikai buvo traukiami į tyrimą neatrenkant" ir, kad tyrėjai gavo vietos etikos komiteto leidimą, yra melagingi. Todėl mes visiškai išbraukiame šį tyrimą iš publikacijų sąrašo". Medicinos visuomenę bei tėvus klaidinančią nuomonę suformavęs gydytojas gastroenterologas Andrew Wakefield kartu su kolegomis 1998 m. medicinos žurnale „The Lancet" paskelbė esą MMR skiepai yra susiję su autizmu. Tačiau dabar yra atskleista, kad minėtas gydytojas, atlikdamas tyrimą pats pažeidė profesinę etiką. A. Wakefield tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje nebeskiepyti vaikų minėta vakcina ir tokiu būdu neapsaugoti jų nuo pavojingų ligų. Buvo atlikti keturi tyrimai, paneigiantys nuomonę, kad MMR sukelia autizmą.
1999 m. Brent Taylor su bendradarbiais tyrė vakcinacijos MMR ir autizmo išsivystymo tarpusavio ryšį. Taylor išanalizavo 498 autizmu ar į autizmą panašiu sutrikimu sergančių vaikų ligos istorijas. Atvejai buvo nustatomi remiantis Anglijos Šiaurinio Temzės regiono registrais prieš MMR vakcinos įvedimą Jungtinėje Karalystėje 1998 m. ir po to. B. Taylor tyrė paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų sergamumo autizmu dažnumą ir jų amžių, kai buvo nustatyta autizmo diagnozė. Jis nustatė, kad I) skiepytų vaikų procentinė dalis autizmu sergančių vaikų ir šia liga nesergančių vaikų grupėse Šiauriniame Temzės regione nesiskyrė; 2) amžiaus, kai vaikams buvo diagnozuotas autizmas, skirtumo tarp paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų nebuvo nustatyta; 3) po vakcinacijos MMR vakcina praėjus dviem, keturiems arba šešiems mėnesiams autizmo simptomų neatsirado.
Tolesniuose Natalie Smith tyrimuose, paskelbtuose „Journal of the American Medical Association" ir Hershel Jick tyrimuose, paskelbtuose „British Medical Journal", buvo nustatyta, kad padidėjęs vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, skaičius yra nesusijęs su padidėjusiu MMR vakcinos vartojimu.
Didžiausias tyrimas, kuriame buvo tiriamas MMR vakcinos ir autizmo ryšys, 2002 m. lapkritį buvo paskelbtas „New England Journal of Medicine". Apytiksliai 537 tūkst. vaikų Danijoje, paskiepytų ir nepaskiepytų MMR vakcina, buvo tiriami maždaug 6 metus. Autizmo dažnumas tarp paskiepytųjų MMR vakcina ir nepaskiepytųjų buvo toks pat.
Autizmo priežasčių tyrimai
Vienas geriausių būdų siekiant nustatyti, ar konkreti liga, ar sindromas yra nulemti genetiškai, yra ištirti šio reiškinio dažnumą tarp identiškų ir neidentiškų dvynių. Vienam iš dvynių nustačius autizmą taikant griežtą autizmo apibrėžimą, autizmu serga apytiksliai 60 proc. identiškų dvynių ir 0 proc. neidentiškų dvynių. Taikant platesnį autizmo apibrėžimą (apimantį į autizmą panašius sutrikimus), autizmas nustatytas apytiksliai 92 proc. identiškų ir 10 proc. neidentiškų dvynių. Taigi akivaizdu, kad autizmas turi genetinį pagrindą. Autizmo priežasčių paaiškinimą galima surasti tyrimuose, kuriuose itiriama, kada išryškėja pirmieji autizmo požymiai. Tikriausiai geriausi duomenys, leidžiantys nustatyti pirmuosius autizmo požymius, yra „namų kino tyrimai". Šiuose tyrimuose pasinaudojama privalumu, kurį suteikia daugelio tėvų filmuojami vaikai jų pirmojo gimtadienio metu (prieš juos skiepijant MMR vakcina). Namuose filmuotų vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir kuriems ši liga nebuvo nustatyta, medžiaga buvo užkoduota ir parodyta vystymosi specialistams.
Tyrėjai turėjo galimybę labai dideliu tikslumu atskirti autizmu sergančius ir šia liga nesergančius vienerių metų amžiaus vaikus. Šiuose tyrimuose buvo nustatyta, kad nežymūs autizmo požymiai atsirado anksčiau, negu kai kurie tėvai įtarė juos esant, o vakcinacija MMR vakcina nebuvo atliekama anksčiau nei išsivystė pirmieji autizmo požymiai. Kiti tyrėjai išplėtė namuose filmuotos vienerių metų amžiaus vaikų medžiagos tyrimą, įtraukdami vaizdo medžiagą, kurioje įamžinti dviejų-trijų mėnesių amžiaus vaikai. Panaudojant sudėtingą judesių analizę, vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir kuriems ši liga nebuvo nustatyta, medžiaga buvo užkoduota ir vertinama, ar ja remiantis galima numatyti autizmo išsivystymą. Vaikams, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, jo išsivystymą galima buvo numatyti remiantis ankstyvoje kūdikystėje nufilmuota medžiaga. Šis tyrimas sustiprino hipotezę, kad nežymūs autizmo simptomai atsiranda ankstyvoje kūdikystėje ir stipriai prieštarauja teiginiui, kad vakcinos sukelia autizmą.
Užduoti klausimus specialistams ir rasti atsakymus galite čia.
Parengė Imunoprofilaktikos skyrius
Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt
Balandžio 2 d. - Pasaulinė autizmo diena
Paskelbta: 2014-04-02 | |
| 
2007-tųjų metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balandžio 2-ąją dieną paskelbė Pasauline autizmo diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip ypač galingai plintančią sveikatos krizę, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą. Autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi.
Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto, galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų, jis gali daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, jie turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai. Kai kurie autizmu sergantys asmenys niekada neišmoksta kalbėti. Toks elgesys daro sudėtingą ne tik sergančiojo autizmu, bet ir jo artimųjų bei kitų, kuriems tenka per gyvenimą bendrauti su tokiu asmeniu, gyvenimą.
Keletas bendriausių taisyklių, kurių reiktų laikytis bendraujant su autizmu sergančiais vaikais:
Viską darykite vaiko labui
Griežtai laikykitės vaikui tinkamo gyvenimo režimo
Laikykitės nustatytų kasdienių elgesio ritualų (jie padeda apsaugoti vaiką nuo streso ir įtampos)
Išmokite suprasti net menkiausius vaiko verbalinius (žodinius) ir neverbalinius (nežodinius – „kūno kalbą“) signalus/ženklus, liudijančius, bet kokį vaiko diskomfortą
Dažniau buvokite grupėje ar klasėje, kur būna jūsų vaikas
Kalbėkite, bendraukite su vaiku kaip galima dažniau
Sukurkite aplinką, kurioje jam būtų patogu gyventi, mokytis, bendrauti
Kantriai aiškinkite vaikui jo užsiėmimų tikslus, mokymosi būtinumą, naudodami paprastą, lengvai suprantamą vaizdinę medžiagą
Neleiskite vaikui nuvargti
Mylėkite vaiką tokį, koks jis yra
Raidos sutrikimų turintiems suaugusiems nereikės rašyti „svetimų“ diagnozių
Nuo kitų metų sausio 1 d. suaugusiems autistams diagnozės bus nustatomos pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS). Tokia nuostata patvirtinta sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytame įsakyme. Naujoji diagnozavimo tvarka padės kuo objektyviau nustatyti ne tik autizmo ligos sunkumo laipsnį, bet ir darbingumo lygį suaugusiems, sergantiems įvairiapusiais raidos sutrikimais.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką 18 metų sulaukusiems raidos sutrikimų turintiems pacientams, autizmo diagnozė dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nebuvo nustatinėjama. Gydytojai psichiatrai, pasibaigus asmenybės raidai, subrendus dėl galiojančios darbingumo nustatymo tvarkos autizmo diagnozę keisdavo į kitą dažniausiai į „šizoafektinių sutrikimų“.
Patvirtinus suaugusių sergančiųjų įvairiapusiais raidos sutrikimais ligos sunkumo nustatymo tvarką, gydytojas psichiatras, kompleksiškai įvertinęs bendrą paciento būklę, ligos eigą bei raidos anomalijas, socialinio bendravimo bei elgesio sutrikimus, galės nustatyti ligos sunkumo laipsnį kaip papildoma priemone pasinaudodamas Klinikine autizmo vertinimo skale (CARS).
Nauja autizmo spektro sutrikimų sunkumo laipsnio nustatymo tvarka reikalauja ir Darbingumo lygio nustatymo kriterijų pakeitimo. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama pakeisti darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir darbingumo lygio nustatymo tvarką. Anot SAM rašto, šiuo pakeitimu būtų aiškiau reglamentuoti asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų ligos sunkumą darbingumo lygio procentai, bei išvengta situacijos, kai tokiems ligoniams keičiama diagnozė – vietoje autizmo sutrikimų rašoma šizoafektiniai sutrikimai, protinis atsilikimas ir pan.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimus turi vienas asmuo iš 160, o naujausiais statistiniais duomenimis – apie 1 proc. populiacijos.
SAM Ryšių su visuomene skyrius samrsv@sam.lt, www.sam.lt
Telšių rajonas prisijungė prie iniciatyvos "Europos dviračių iššūkis 2014". Kas tai per iniciatyva?
Paskelbta: 2014-04-02 | |
| 
Europos dviračių iššūkis (European Cycling Challenge, ECC2014) yra miesto dviratininkų komandų konkursas, kuris vyks gegužės 1-31 d. Tai varžytuvės tarp Europos miestų: laimės tas miestas, kurio komanda nuvažiuos daugiausiai kilometrų!
Iššūkyje gali dalyvauti visi miesto ir rajono gyventojai, keliaujantieji dviračiu Telšių rajone susisiekimo tikslais.
Visos kelionės, kada dviratis naudojamas vietoje kitų transporto priemonių (mašinų, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių) yra tinkamos. Pavyzdžiui: kelionės į/iš darbo, mokyklos, parduotuvės, kino teatro, susitikimo ir t. t. … yra tinkamos kelionės (daugiau informacijos skaitykite www.ecc2014.eu - Taisyklėse).
Sportinė veikla yra nepriimama.
Dalyvavimas yra nemokamas, daugelis miestų apdovanos savo dviratininkus taip pat ir Telšiai.
Jei norite prisijungti prie ECC2014, užsiregistruokite į savo miesto komandą , atsisiųskite programėlę „Endomondo“ į savo išmanųjį telefoną ir sekite savo keliones dviračiu.
Iššūkyje gali dalyvauti visi miesto ir rajono gyventojai, keliaujantieji dviračiu Telšių rajone susisiekimo tikslais.
Visos kelionės, kada dviratis naudojamas vietoje kitų transporto priemonių (mašinų, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių) yra tinkamos. Pavyzdžiui: kelionės į/iš darbo, mokyklos, parduotuvės, kino teatro, susitikimo ir t. t. … yra tinkamos kelionės (daugiau informacijos skaitykite www.ecc2014.eu - Taisyklėse).
Sportinė veikla yra nepriimama.
Dalyvavimas yra nemokamas, daugelis miestų apdovanos savo dviratininkus taip pat ir Telšiai.
Jei norite prisijungti prie ECC2014, užsiregistruokite į savo miesto komandą , atsisiųskite programėlę „Endomondo“ į savo išmanųjį telefoną ir sekite savo keliones dviračiu.
P.S. Dalyvauti gali visi, ne tik turintys išmaniuosius telefonus, plačiau apie tai instrukcijose.
Kartu prie šios iniciatyvos prisijungė miestai iš: Italijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Prancūzijos, Danijos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, Estijos ir žinoma iš Lietuvos.
Prisijunkite dabar ir mėgaukitės – pagrindinis tikslas mažinti CO2 išmetimą ir stiprinti savo sveikatą!
Sekite informaciją Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklapyje www.telsiurvsb.lt, socialiniame tinklapyje „Facebook“ adresu www.facebook.com/TelsiurajonoVSB, galite prisijungti prie bendraminčių socialinio tinklapio "Facebook" grupėje EUROPOS DVIRAČIŲ IŠŠŪKIS 2014 TELŠIŲ RAJONAS, informacija bus skelbiama vietinėje žiniasklaidoje ir oficialiame iniciatyvos tinklapyje www.ecc2014.eu
Platesnė informacija telefonu 8-444-60155, mob. tel. 8-609-84701, el. paštu mantas.karecka@telsiai.lt
Konkurso "Sveikuolių sveikuoliai" II etapas
Paskelbta: 2014-04-02 | |
| 
Visą paskutinę kovo savaitę Gargžduose, Klaipėdos rajono savivaldybės sporto centre, vyko zoninis tarptautinio mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ II etapas, kurį organizavo Klaipėdos r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Šiame konkurse dalyvavo komandos iš 15 savivaldybių t.y. Jurbarko r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Mažeikių r., Neringos m., Pagėgių, Palangos m., Plungės r., Rietavo, Skuodo r., Šilalės r., Šilutės r., Tauragės r. ir Telšių r.
Telšių rajoną atstovavo šios komandos:
Kovo 24 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėje – Telšių „Saulėtekio“ pradinės mokyklos komanda (Darmantas Tenys, Darijus Rekašius, Emilija Bagvilaitė Augustė Jučinskaitė, Mindaugas Kontautas, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Judita Mažrimienė, mokytoja Erika Tumbrotienė).
Kovo 25 d. pradinių klasių mokinių grupėje – Telšių rajono Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda (Pocius Matas, Stončius Tadas, Alekveravičius Gedas, Bagočiūtė Gabrielė, Sukauskas Emilis, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aurelija Danupaitė, mokytoja Irmina Dargevičienė)
Kovo 26 d. 5-6 klasių mokinių grupėje – Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos komanda
(Gabija Silkauskaitė, Arnas Serva, Gabija Mickutė, Paule Narmontaitė, Kotryna Dacytė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Fabijonavičiūtė, mokytoja Rasa Žutautienė)
Kovo 27 d. 7-8 klasių mokinių grupėje – Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos komanda
(Mantvydas Macas, Nerija Limontaitė, Kamilė Mitkevičiūtė, Giedrė Staponkutė, Ruslanas Druna, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Rita Dapkuvienė, mokytoja Jovita Indriulienė)
Kovo 28 d. 9-11 klasių mokinių grupėje – Telšių „Džiugo“ gimnazijos komanda
(Edvinas Beresna, Domantas Gusarovas, Gileta Dapkutė, Deimantė Lapinskaitė, Matas Gimbutas visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dalia Sarakauskienė, soc. pedagogė Asta Lapinskienė)
Nepaisant to, kad nė viena komanda, atstovavusi Telšių rajoną, nepateko į šio konkurso III etapą, visos komandos pasirodė išties puikiai. Konkurse komandos parodė ne tik įgytas geras žinias saugaus eismo, žalingų įpročių, sveikos gyvensenos tematikos klausimais, bet ir puikų fizinį pasirengimą. Nors komandos ir nepateko į finalą, mokiniai džiaugėsi gerai praleistu laiku, gautais padėkos raštais ir dovanomis.
Žemiau akimirkos iš renginio:
Kovo 25 d. pradinių klasių mokinių grupėje – Telšių rajono Viešvėnų pagrindinės mokyklos komanda (Pocius Matas, Stončius Tadas, Alekveravičius Gedas, Bagočiūtė Gabrielė, Sukauskas Emilis, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aurelija Danupaitė, mokytoja Irmina Dargevičienė)
Kovo 26 d. 5-6 klasių mokinių grupėje – Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos komanda
(Gabija Silkauskaitė, Arnas Serva, Gabija Mickutė, Paule Narmontaitė, Kotryna Dacytė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Fabijonavičiūtė, mokytoja Rasa Žutautienė)
Kovo 27 d. 7-8 klasių mokinių grupėje – Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos komanda
(Mantvydas Macas, Nerija Limontaitė, Kamilė Mitkevičiūtė, Giedrė Staponkutė, Ruslanas Druna, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Rita Dapkuvienė, mokytoja Jovita Indriulienė)
Kovo 28 d. 9-11 klasių mokinių grupėje – Telšių „Džiugo“ gimnazijos komanda
(Edvinas Beresna, Domantas Gusarovas, Gileta Dapkutė, Deimantė Lapinskaitė, Matas Gimbutas visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dalia Sarakauskienė, soc. pedagogė Asta Lapinskienė)
Nepaisant to, kad nė viena komanda, atstovavusi Telšių rajoną, nepateko į šio konkurso III etapą, visos komandos pasirodė išties puikiai. Konkurse komandos parodė ne tik įgytas geras žinias saugaus eismo, žalingų įpročių, sveikos gyvensenos tematikos klausimais, bet ir puikų fizinį pasirengimą. Nors komandos ir nepateko į finalą, mokiniai džiaugėsi gerai praleistu laiku, gautais padėkos raštais ir dovanomis.
Žemiau akimirkos iš renginio:
Projekto "Sveikatiada” konkurso "Sveikuoliai – šaunuoliai" finalininkai
Paskelbta: 2014-04-02 | |
| 
Projekto „Sveikatiada“ komanda jau antrus metus iš eilės organizuoja Lietuvos sveikatingiausios klasės konkursą. Šiais mokslo metais dėl nugalėtojų titulo bei pagrindinio prizo - kelialapio į „Sveikatiados" vasaros stovyklą kovojo daugiau nei 100 klasių iš įvairių Lietuvos mokyklų. Nuo pat rugsėjo mėnesio vykstantis konkursas artėja jau prie pabaigos. Telšių „Atžalyno” pagrindinės mokyklos 6b klasės komanda, vadovaujama auklėtojos R. Žutautienės ir VSPS A. Fabijonavičiūtės, „Sveikatiados” organizuojamame konkurse „Sveikuoliai – šaunuoliai” sėkmingai įveikė II konkurso etapą ir pateko į finalą. Iš viso buvo atrinktos 7 komandos, kurios Vilniuje kovos dėl sveikatingiausios Lietuvos klasės vardo.
Finaliniame etape rungsis šių mokyklų atstovai:
Kretingos rajono Grūšlaukės pagrindinės mokyklos komanda
Vilniaus Lelevelio mokyklos 6 C klasė
Kėdainių rajono Šėtos pagrindinės mokyklos 6 klasė
Lazdijų rajono Seirijų A.Zmuidzinavičiaus pagrindinės mokyklos komanda
Šiaulių „Juventos" progimnazijos ketvirtokų komanda;
Telšių „Atžalyno" pagrindinės mokyklos 6 B klasė;
Pasvalio rajono Pajiešmenių pagrindinės mokyklos 6 klasė.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Fabijonavičiūtė
Kovo mėnesio akimirkos iš Žarėnų Minijos vidurinės mokyklos
Paskelbta: 2014-04-02 | |
| 
Kovo mėnuo Telšių rajono mokyklose buvo itin darbingas, mokiniai minėjo Pasaulinę vandens dieną, Žemės dieną, pasitiko pavasarį išeidami į lauką pasimankštinti, dalyvavo programoje "Savaitė be patyčių". Mokiniai buvo supažindinti kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių, vaikams buvo parodytas filmas kurį vėliau visi kartu aptarė ir atsakė į visus kilusius klausimus. Mokiniai buvo mokinami pirmosios pagalbos, ruošėsi dalyvauti pirmosios pagalbos varžyboms.
Žemiau pateikiame kelias nuotraukas iš Žarėnų "minijos" vidurinės mokyklos renginių.
Flash-mobas „Šypsena“. Dalyvavo 90 mok.ir 20 mokytojų. 2014 03 28
2014 03 24 paminėta „Pasaulinė vandens diena“.Vanduo iš Plinijos šaltinio gelmių.
Mažoji salė 5-11 klasių atstovai pristato „Draugystės knygą“ 2014-03-28. Viso 68 mokiniai.
Bendras koliažas „PatyčiomsNE – draugystei TAIP“. Piešė 8-11 kl. Viso 45 mokiniai. 2014 03 27
VSPS Sigita Jokubauskienė
Žemiau pateikiame kelias nuotraukas iš Žarėnų "minijos" vidurinės mokyklos renginių.
Flash-mobas „Šypsena“. Dalyvavo 90 mok.ir 20 mokytojų. 2014 03 28
2014 03 24 paminėta „Pasaulinė vandens diena“.Vanduo iš Plinijos šaltinio gelmių.
Mažoji salė 5-11 klasių atstovai pristato „Draugystės knygą“ 2014-03-28. Viso 68 mokiniai.
Bendras koliažas „PatyčiomsNE – draugystei TAIP“. Piešė 8-11 kl. Viso 45 mokiniai. 2014 03 27
VSPS Sigita Jokubauskienė
Savaitė be patyčių - Draugaujam visi dideli ir maži
Paskelbta: 2014-04-02 | |
| 
Visą praėjusią savaitę, kovo 24-28 dienomis Lietuvoje vyko akcija, „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“. Mūsų lopšelio - darželio bendruomenė jau ne pirmus metus mielai palaiko šią akciją bei aktyviai dalyvauja joje. Renginį pavadinome „Draugaujam visi dideli ir maži“.
Patyčios ikimokykliniame amžiuje dar nėra labai opi problema, bet jau pastebime patyčių užuomazgas. Neretai vaikų grupėse auklėtojos mato, kad vaikai vieni kitus užgaulioja, skriaudžia, atiminėja žaislus, apkalba, juokiasi, nenori draugauti ir panašiai, kalboje vartoja žodžius, kurių neturėtų būti vaikų žodyne. Patyčios gali sukelti didelių, nemalonių pasekmių ne tik skriaudėjui, bet ir skriaudikui. Todėl labai svarbu jau vaikystėje vykdyti prevencinį darbą, suteikti vaikams žinių, kad patyčios tai blogis nuo kurio nukenčia visi. Atsiranda nenoras, negebėjimas bendrauti. Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų taip pat patiria neigiamų savo elgesio pasekmių.
Visą savaitę auklėtojos, o taip pat tėvai namuose su vaikais kalbėjo kas tai yra patyčios, kaip atpažinti tą reiškinį. Aiškino vaikams, kad patyčios skaudina ir sugriauna draugystę, isškiria draugus. Mokė vaikus, kaip elgtis kai iš jų tyčiojasi kiti vaikai ir kaip elgtis jei mato, kad tyčiojamasi iš kitų vaikų. Vaikams buvo rodomi filmukai patyčių prevencijos tema, apie draugystę. Vyko diskusijos, aptarimai, analizuojami priežasties ir pasekmės ryšiai. Tokiu būdu vaikai buvo skatinami būti socialiai aktyviais.
Visuomenės sveikatos specialistė Marytė Kasparavičienė pravedė sveikatos valandėles apie emocinę ir psicichinę sveikatą. Paaiškino vaikams, kodėl svarbu saugoti ne tik fizinę, bet ir psichinę bei emocinę sveikatą.
Vaikai vaidino įvairias situacijas, mokėsi nusakyti savo jausmus, emocijas ir perteikė tai savo piešiniuose. Iš piešinėlių padarė „Jausmų knygeles“.
Pagrindinis savaitės akcentas – draugystės „Saulės“ darymas, kiekvienas vaikas pritvirtino prie „saulutės disko“ savo „spindulėlį“, tokiu būdu parodydamas, įnešdamas savo dalelę gėrio vardan grupės gerovės, draugystės. „Saulėmis“ buvo išpuošta darželio salės siena.
Savaitę vainikavo „Draugystės“ šventė, vaikai pakartojo „penkių žingsnių“ programą, „Boružiukų“ grupės vaikai padeklamavo eilėraštį, „Žvirbiukų“, „Saulučių“ grupės vaikai parodė puikius vaidinimus, „Nykštukų“ grupės auklėtinė Ugnė Rubavičiutė papasakojo pasakojimą „Kiaulė i žėrne“. Visi padainavo draugystės dainą ir pašoko draugystės šokį.
Patyčios ikimokykliniame amžiuje dar nėra labai opi problema, bet jau pastebime patyčių užuomazgas. Neretai vaikų grupėse auklėtojos mato, kad vaikai vieni kitus užgaulioja, skriaudžia, atiminėja žaislus, apkalba, juokiasi, nenori draugauti ir panašiai, kalboje vartoja žodžius, kurių neturėtų būti vaikų žodyne. Patyčios gali sukelti didelių, nemalonių pasekmių ne tik skriaudėjui, bet ir skriaudikui. Todėl labai svarbu jau vaikystėje vykdyti prevencinį darbą, suteikti vaikams žinių, kad patyčios tai blogis nuo kurio nukenčia visi. Atsiranda nenoras, negebėjimas bendrauti. Vaikai, kurie tyčiojasi iš kitų taip pat patiria neigiamų savo elgesio pasekmių.
Visą savaitę auklėtojos, o taip pat tėvai namuose su vaikais kalbėjo kas tai yra patyčios, kaip atpažinti tą reiškinį. Aiškino vaikams, kad patyčios skaudina ir sugriauna draugystę, isškiria draugus. Mokė vaikus, kaip elgtis kai iš jų tyčiojasi kiti vaikai ir kaip elgtis jei mato, kad tyčiojamasi iš kitų vaikų. Vaikams buvo rodomi filmukai patyčių prevencijos tema, apie draugystę. Vyko diskusijos, aptarimai, analizuojami priežasties ir pasekmės ryšiai. Tokiu būdu vaikai buvo skatinami būti socialiai aktyviais.
Visuomenės sveikatos specialistė Marytė Kasparavičienė pravedė sveikatos valandėles apie emocinę ir psicichinę sveikatą. Paaiškino vaikams, kodėl svarbu saugoti ne tik fizinę, bet ir psichinę bei emocinę sveikatą.
Vaikai vaidino įvairias situacijas, mokėsi nusakyti savo jausmus, emocijas ir perteikė tai savo piešiniuose. Iš piešinėlių padarė „Jausmų knygeles“.
Pagrindinis savaitės akcentas – draugystės „Saulės“ darymas, kiekvienas vaikas pritvirtino prie „saulutės disko“ savo „spindulėlį“, tokiu būdu parodydamas, įnešdamas savo dalelę gėrio vardan grupės gerovės, draugystės. „Saulėmis“ buvo išpuošta darželio salės siena.
Savaitę vainikavo „Draugystės“ šventė, vaikai pakartojo „penkių žingsnių“ programą, „Boružiukų“ grupės vaikai padeklamavo eilėraštį, „Žvirbiukų“, „Saulučių“ grupės vaikai parodė puikius vaidinimus, „Nykštukų“ grupės auklėtinė Ugnė Rubavičiutė papasakojo pasakojimą „Kiaulė i žėrne“. Visi padainavo draugystės dainą ir pašoko draugystės šokį.
Šiaurietiško ėjimo mokymai Telšių rajone
Paskelbta: 2014-04-01 | |
| 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus šiaurietiško ėjimo mokymus, kurie vyks š. m. balandžio 17 ir 24 d. 18.00 val. Telšiuose prie Alkos muziejaus (šalia vaikų žaidimų aikštelės). Mokymus, ves “LEKI akademijos” instruktorius Rimvydas Lukšta, organizuoja Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Mokymų trukmė – 1.5 - 2 val.
Tikslas - supažindinti susirinkusius dalyvius su nauja sporto šaka - šiaurietišku ėjimu. Tai aktyvus bei labai naudingas sveikatai laisvalaikio leidimo būdas, nereikalaujantis didelių investicijų, bet labai tinkantis įvairaus amžiaus ir būklės žmonėms.
Dalyvių skaičius grupėje ribotas, todėl maloniai prašome iš anksto registruotis mokymuose tel. (8 444) 60155, mob. tel. 8-609-84701
Kiti mokymai vyks Telšių rajono bendruomenėse:
Kaunatavoje - Kovo 31 d., balandžio 7 d. 18.00 val.
Lieplaukėje - Balandžio 1 d. 18.00 val.
Gedrimuose - Balandžio 2 d., 9 d. 18.00 val.
Varniuose - Balandžio 3 d., 10 d. 18.00 val.
Upynoje - Balandžio 4 d., 8 d. 18.00 val.
Paskaitos būsimiesiems tėveliams
Paskelbta: 2014-04-01 | |
| 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia Visus būsimuosius tėvelius dalyvauti nemokamose paskaitose, kurios vyks Buvusioje Telšių apskrities administracijos posėdžių salėje I aukšte (adresu: Respublikos g. 32). Paskaitas skaitys:
Balandžio 8 d. 17.00 val. gyd. K. Vitkauskas
„Naujagimio ir kūdikio maitinimas“
Balandžio 15 d. 10.00 val. akušerė A. Grigaliūnienė
„Naujagimio priežiūra, žindymo patarimai, krūtų problemos“
Balandžio 22 d. 17.00 val. lektorė iš Philips AVENT Natalija Bartkevičienė
"Žindymo problemos ir jų sprendimo būdai"
Balandžio 29 d. 17.00 val akušerė J. Remezienė
„Nėštumo fiziologija, pasiruošimas gimdymui, gimdymo eiga,etapai“
Po paskutinės paskaitos ekskursija Telšių akušerijos ginekologijos skyriuje kur ir iš arti susipažinsite su šia aplinka.
Paskaitų metu sužinosite apie:
Nėštumo metu vykstančius pokyčius
Pasiruošimą gimdymui
Patį gimdymo procesą
Naujagimio priežiūrą
Maitinimą
O taip pat pecialistai atsakys į visus jums rūpimus klausimus.
Balandžio 8 d. 17.00 val. gyd. K. Vitkauskas
„Naujagimio ir kūdikio maitinimas“
Balandžio 15 d. 10.00 val. akušerė A. Grigaliūnienė
„Naujagimio priežiūra, žindymo patarimai, krūtų problemos“
Balandžio 22 d. 17.00 val. lektorė iš Philips AVENT Natalija Bartkevičienė
"Žindymo problemos ir jų sprendimo būdai"
Balandžio 29 d. 17.00 val akušerė J. Remezienė
„Nėštumo fiziologija, pasiruošimas gimdymui, gimdymo eiga,etapai“
Po paskutinės paskaitos ekskursija Telšių akušerijos ginekologijos skyriuje kur ir iš arti susipažinsite su šia aplinka.
Paskaitų metu sužinosite apie:
Nėštumo metu vykstančius pokyčius
Pasiruošimą gimdymui
Patį gimdymo procesą
Naujagimio priežiūrą
Maitinimą
O taip pat pecialistai atsakys į visus jums rūpimus klausimus.
Bendraukite su mumis "Facebook" puslapyje:
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Partneriai
