Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 24 d. [Ketvirtadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| Visos minėtinos dienos >>> |
2014 m. Vaikų sveikatos metai
Paskelbta: 2014-01-20 | 
| 
| 
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais, o Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę.
2010 metais atliktas Moksleivių gyvensenos tyrimas, kurio metu vertinta vaikų mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, vaikų emocinė savijauta. Paaiškėjo, kad vaikų mityba nėra visavertė. PSO rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti kasdien po kelis kartus, tačiau, apklausos duomenimis, kasdien daržoves vartojo 22,4 proc., vaisius – 30,7 proc. mokinių. Be to, saldainius ir šokoladą kasdien ar keliskart per dieną nurodė vartojantys kas ketvirtas mokinys, gazuotų gėrimų kasdien vartojo kas dešimtas mokinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad pusryčiai yra vienas svarbiausiųjų dienos valgymų. Apklausos duomenimis, prieš eidami į mokyklą pusryčiavo tik 61 proc. mokinių, 21 proc. nurodė, kad niekada nevalgo pusryčių.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikas kasdien turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Tačiau, apklausos duomenimis, tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą.
Vertinant mokinių pasitenkinimą jų gyvenimu, nustatyta, kad labai laimingas jautėsi kas penktas (19,4 proc.) mokinys, 16,4 proc. nesijautė laimingais, 1,8 proc. nurodė, kad jie yra visiškai nelaimingi. Atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad dažnai mokiniai mokykloje patiria patyčias. Apklausos duomenimis, per 2 mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė vaikų, kas dešimtas mokinys nurodė, kad iš jo buvo tyčiojamasi keletą kartų per savaitę.
Pažymėtina, kad aukšti Lietuvos paauglių ir jaunuolių savižudybių rodikliai. Mokslinių tyrimų duomenimis, 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. – diagnozės lygį siekiančių psichikos sutrikimų.
Nerimą kelia ir faktas, kad Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje. 2010–2012 m. duomenimis, iš ištirtų 950 Lietuvos vaikų daugiau nei pusė turėjo ėduonies pažeistų dantų.
Lietuvos vaikų sergamumas tuberkulioze (toliau – TB) išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2012 m. registruota 13,9 TB atvejų 100 tūkst. vaikų. Didėja atvira TB susirgusių vaikų skaičius – 23 proc. visų 2012 m. TB sirgusių vaikų. Daugėja vaistams atsparios vaikų TB atvejų.
Nuo 2010 metų daugėja vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis (2010 m. – 1974 vaikai, 2011 m. – 2040 vaikų, 2012 m. – 2107 vaikai). Pastebėtina, kad neįgalumo lygis vaikams dažniausiai nustatomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų.
www.lrs.lt
Kaip mankštintis namie? Antra mokomųjų video reportažų dalis
Paskelbta: 2014-01-10 | |
| 
Kelią didesnio fizinio aktyvumo ir geresnės savijautos bei nuotaikos link pradėkite nuo nedidelių žingsnelių. Svarbiausia – išsiugdyti sveiką įprotį fizinei veiklai kasdien skirti bent po pusvalandį. O kitų teigiamų permainų ilgai laukti nereikės.Tam apačioje pateikiame antrosios dalies (trijų dalių pratimų ciklas) pratimų aprašymus ir filmuotą medžiagą kaip juos atlikti. Šie…
Galinga geomagnetinė audra
Paskelbta: 2014-01-09 | |
| 
Antradienio vakarą saulėje buvo užfiksuotas galingiausios X klasės rentgeno žybsnis, kurį generavo tiesiai į žemę atsisukusi saulės dėmė AR 1944. Tai viena stambiausių saulės dėmių grupių per pastaruosius kelerius metus. Pati didžiausia dėmė šioje grupėje yra 2 kartus didesnė už žemę. Žybsnis buvo įvertintas X 1,2 balo. Specialistai prognozuoja 80 proc. tikimybę sulaukti kitų saulės žybsnių ir magnetinių audrų. Baiminantis žemės link judančio elektringų dalelių srauto, buvo atšauktas trečiadienio vakare turėjęs vykti raketos, nugabensiančios Lietuvos palydovus į Tarptautinę kosminę stotį paleidimas. Mat šios dalelės gali sutrikdyti prietaisų veiklą. Tačiau dar stipriau geomagnetinė audra veikia žmogaus organizmą – tiek ligotą, tiek sveiką.
Į magnetines audras reaguoja nuo 50 iki 70 % visos žmonijos. Stresinės reakcijos pradžia gali sutapti su magnetinės audros pradžia, arba prasidėti likus vienai arba dviem dienoms iki audros, kitaip tariant, Saulės blyksnio metu. Žmonės į magnetines audras reaguoja skirtingai: vieni blogai jaučiasi jau likus dviem ar trims dienoms iki jų pradžios, kiti – jų metu, dar kiti – kai audra jau būna pasibaigusi.
Į magnetines audras reaguoja nuo 50 iki 70 % visos žmonijos. Stresinės reakcijos pradžia gali sutapti su magnetinės audros pradžia, arba prasidėti likus vienai arba dviem dienoms iki audros, kitaip tariant, Saulės blyksnio metu. Žmonės į magnetines audras reaguoja skirtingai: vieni blogai jaučiasi jau likus dviem ar trims dienoms iki jų pradžios, kiti – jų metu, dar kiti – kai audra jau būna pasibaigusi.
Magnetinės audros veikia visus ligonius, bet sergantieji širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ir psichikos ligomis yra jautriausi elektromagnetinėms audroms. Daugelis žmonių kurie serga šiomis ligomis skundžiasi širdies bei galvos skausmais, silpnumu, svaigimu ir padidėjusiu kraujospūdžiu. Nustatyta, kad magnetinės audros metu kraujas ima tirštėti, todėl sulėtėja deguonies apykaita. Į deguonies stygių pirmiausia sureaguoja smegenys ir nervų galūnėlės. Todėl esant magnetinėms audroms medikai rekomenduoja savo sveikata ypač rūpintis tiems, kuriuos kankina migrena, kurie serga išemine širdies liga, hipertonija ar turi širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumą.
Žmonės, žinodami apie artėjančią audrą, turėtų išgerti papildomą tabletę kraują skystinančių preparatų, raminantį vaistą, nes magnetinė audra organizmą veikia kaip stresas. Siaučiant magnetinėms audroms specialistai pataria nepervargti, pasistengti gerai išsimiegoti, vengti stresinių situacijų, visuomet turėti reikiamų vaistų, valgyti daugiau lengvo, augalinio maisto, rauginto pieno produktų, neriebios mėsos, atsisakyti alkoholio ir cigarečių, gerti raminamąją valerijonų, mėtų, melisų, bijūnų arbatą. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ligomis, visada reikia turi turėti po ranka įprastų vaistų. Taip pat galima gerti aspiriną, jeigu nėra jokių šalutinių poveikių ir gydytojas nedraudžia jo vartoti.
Detalesnių rekomendacijų, atsižvelgiant į individualų atvejį, galima tikėtis pasikonsultavus su savo šeimos gydytoju. Laukti namuose, kol praeis magnetinė audra, tikrai nėra prasmės.
Stebėti pranešimus apie kosmoso orą galite čia.
Plačiau apie patį saulės pliupsnį galite pažiūrėti čia:
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Plačiau apie patį saulės pliupsnį galite pažiūrėti čia:
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Vaikų sveikatai 2014 metais – ypatingas dėmesys
Paskelbta: 2014-01-06 | |
| 
Seimas, atsižvelgdamas į šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje įtvirtintą siekį ypač daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekdamas pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, nutarė 2014-uosius paskelbti Vaikų sveikatos metais. Priimtu nutarimu Seimas pasiūlė Vyriausybei iki 2014 m. sausio 31 d. patvirtinti Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms įgyvendinti. Šio siūlymo teikėjai – Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai.
Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje. „Ypač svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Tai turi tapti natūraliu gyvenimo būdu“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais, o Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę.
2010 metais atliktas Moksleivių gyvensenos tyrimas, kurio metu vertinta vaikų mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, vaikų emocinė savijauta. Paaiškėjo, kad vaikų mityba nėra visavertė. PSO rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti kasdien po kelis kartus, tačiau, apklausos duomenimis, kasdien daržoves vartojo 22,4 proc., vaisius – 30,7 proc. mokinių. Be to, saldainius ir šokoladą kasdien ar keliskart per dieną nurodė vartojantys kas ketvirtas mokinys, gazuotų gėrimų kasdien vartojo kas dešimtas mokinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pusryčiai yra vienas svarbiausiųjų dienos valgymų. Apklausos duomenimis, prieš eidami į mokyklą pusryčiavo tik 61 proc. mokinių, 21 proc. nurodė, kad niekada nevalgo pusryčių.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikas kasdien turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Tačiau, apklausos duomenimis, tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą. Vertinant mokinių pasitenkinimą jų gyvenimu, nustatyta, kad labai laimingas jautėsi kas penktas (19,4 proc.) mokinys, 16,4 proc. nesijautė laimingais, 1,8 proc. nurodė, kad jie yra visiškai nelaimingi. Atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad dažnai mokiniai mokykloje patiria patyčias. Apklausos duomenimis, per 2 mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė vaikų, kas dešimtas mokinys nurodė, kad iš jo buvo tyčiojamasi keletą kartų per savaitę.
Pažymėtina, kad aukšti Lietuvos paauglių ir jaunuolių savižudybių rodikliai. Mokslinių tyrimų duomenimis, 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. – diagnozės lygį siekiančių psichikos sutrikimų. Nerimą kelia ir faktas, kad Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje. 2010–2012 m. duomenimis, iš ištirtų 950 Lietuvos vaikų daugiau nei pusė turėjo ėduonies pažeistų dantų.
Lietuvos vaikų sergamumas tuberkulioze (toliau – TB) išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2012 m. registruota 13,9 TB atvejų 100 tūkst. vaikų. Didėja atvira TB susirgusių vaikų skaičius – 23 proc. visų 2012 m. TB sirgusių vaikų. Daugėja vaistams atsparios vaikų TB atvejų. Nuo 2010 metų daugėja vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis (2010 m. – 1974 vaikai, 2011 m. – 2040 vaikų, 2012 m. – 2107 vaikai).
Pastebėtina, kad neįgalumo lygis vaikams dažniausiai nustatomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų. Seimo nutarimu „Dėl 2014 metų paskelbimo vaikų sveikatos metais“ Vyriausybei pavedama patvirtinti Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms vykdyti. Tikimasi, kad minėtomis priemonėmis bus valstybės mastu tęsiamas visuomenės sveikatinimo procesas, ypatingą dėmesį skiriant sveikos gyvensenos įpročių ugdymui, su sveikata susijusiems naudingiems įpročiams, vertybėms bei elgesio formavimuisi skatinti. Primename, kad 2013 metai buvo paskelbti Sveikatingumo metais.
Daugiau informacijos galite sužinoti pažiūrėję 2014-01-05 d. TV laidą "Sveikatos kodas". Laidoje pokalbis su sveikatingumo metų iniciatoriumi Juozu Dapšausku ir sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu.
Informacija:
http://www.lrs.lt
Daugiau informacijos galite sužinoti pažiūrėję 2014-01-05 d. TV laidą "Sveikatos kodas". Laidoje pokalbis su sveikatingumo metų iniciatoriumi Juozu Dapšausku ir sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu.
Informacija:
http://www.lrs.lt
Linksmų ir sveikų švenčių!!!
Paskelbta: 2013-12-23 | |
| 
Mielieji,
Sveikiname sulaukus žiemos švenčių! Tegul jus kuo ilgiau lydi pakili nuotaika, o smulkmenos negadina šventinės ramybės.
Linkime, jog ateinantys metai negailėtų sveikatos, džiugių bei gražių akimirkų. Tegul būna šios šventės ramiu stabtelėjimu,
jaukia ir šviesia akimirka, atspirties tašku ateities darbams. Linksmų Šventų Kalėdų ir SVEIKŲ Naujųjų Metų!!!
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Sveikiname sulaukus žiemos švenčių! Tegul jus kuo ilgiau lydi pakili nuotaika, o smulkmenos negadina šventinės ramybės.
Linkime, jog ateinantys metai negailėtų sveikatos, džiugių bei gražių akimirkų. Tegul būna šios šventės ramiu stabtelėjimu,
jaukia ir šviesia akimirka, atspirties tašku ateities darbams. Linksmų Šventų Kalėdų ir SVEIKŲ Naujųjų Metų!!!
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras
Mobiliųjų telefonų saugaus naudojimo rekomendacijos
Paskelbta: 2013-12-17 | |
| 
Šiandien beveik kiekvienas turi mobilųjį telefoną, tačiau labai mažai žino apie jų pavojų sveikatai. Visi mobilieji telefonai spinduliuoja elektromagnetinę radiaciją, kuri yra kenksminga organizmui ir ypač smegenims. Kai kurie gydytojai mano, kad mobiliųjų telefonų naudojimas yra pavojingesnis nei rūkymas. O išsiaiškinti cigarečių keliamą žalą prireikė daugiau nei 50 metų. Mobilusis telefonas − mažo galingumo radijo siųstuvas ir imtuvas, perduodantis ir priimantis informaciją elektromagnetinėmis bangomis. Telefonas tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi, rytais jis mus žadina, telefonu bendraujame su draugais ir kolegomis, rašome el. laiškus, mokame už automobilių stovėjimą, naršome internete, tikriname „Facebook“ paskyrą, o vakare, nustatę žadintuvą, vėl užmiegame kartu su telefonu. Šiuo metu daugėja diskusijų ir tyrimų dėl mobiliųjų telefonų poveikio žmonių sveikatai. Vis daugiau žmonių neigiamai vertina jų galima poveikį. Mobilusis ryšys laikomas įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi – nuo nemigos iki vėžinių susirgimų.
Kaip veikia mobilusis ryšys?
Kai naudojate savo mobilųjį telefoną, pokalbiai, tekstiniai pranešimai ar vaizdai yra perduodami elektromagnetinėmis bangomis. Tai gali vykti tik mobiliojo (judriojo) ryšio tinklo veikimo zonoje. Visas mobiliojo ryšio tinklas yra padalytas į atskiras mažesnes teritorijas – vadinamąsias „radijo ląsteles“. Kiekvienos jų centre veikia mobiliojo ryšio bazinė stotis, kuri sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: elektros stotelės (paprastai metalinio konteinerio, kuriame yra daug elektronikos), bokšto ir jo viršuje pritvirtintos antenos. Kuo mažesnis atstumas nuo bazinės stoties iki žmogaus, skambinančio mobiliuoju telefonu, tuo geresnis ryšys ir tuo mažesnės spinduliuotės reikia priimti ir perduoti signalą.
Kaip mus veikia mobiliųjų telefonų ir mobiliojo ryšio bazinių stočių spinduliuotė?
Mobilieji telefonai ir mobiliojo ryšio bazinės stotys, taip pat radijo ir televizijos stotys skleidžia aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę. Kai esame veikiami šios spinduliuotės, mūsų kūnas sugeria energiją. Dėl to jis įkaista ir pakyla kūno audinių temperatūra. Nieko bloga, kol šiluminis poveikis nėra per stiprus. Bet jei kūnas ar kūno dalys per daug įšyla, gali kilti sveikatos problemų. Laikant mobilųjį telefoną prie ausies šiluminės bangos gali pakelti smegenų temperatūrą daugiau nei 1 laipsniu. Tai viršija sveikatos normas ir kenkia smegenims. Svarbu: mobiliojo telefono skleidžiama spinduliuotė, pokalbio metu tiesiogiai veikianti mūsų galvą, paprastai yra daug stipresnė nei spinduliuotė, kuri pasiekia mus iš aplinkinių bazinių stočių. Vaikams kalbėti mobiliuoju telefonu yra pavojingiau, nes jų kaukolė yra plonesnė ir smegenys vystosi labai intensyviai, todėl mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos lengviau prasiskverbia pro plonesnius kaukolės kaulus ir taip neigiamai veikia smegenų vystymąsi.
Ar mobilusis ryšys kenkia sveikatai?
Kai kurie žmonės skundžiasi tokiais sveikatos sutrikimais kaip galvos svaigimas ir skausmas, nemiga, bloga savijauta ar kitais trumpalaikiais simptomais, atsirandančiais pokalbio mobiliuoju telefonu metu ar po jo. Žmonės mano, kad dėl to kalta mobiliojo ryšio elektromagnetinė spinduliuotė. Siekiant nustatyti, ar mobilieji telefonai kenkia sveikatai, per pastaruosius du dešimtmečius buvo atlikta daugybė mokslinių tyrimų. Iki šiol tvirtai nenustatytas mobiliųjų telefonų neigiamas poveikis sveikatai, bet taip pat niekas negali įrodyti ir to, kad mobilusis telefonas yra visiškai nekenksmingas. Mobiliaisiais telefonais naudojamasi vos daugiau nei 20 metų, todėl ilgalaikio naudojimosi pasekmės gali išryškėti daug vėliau. Dabar yra žinoma, kad kalbant telefonu yra veikiamos mūsų galvos smegenys, tačiau kol kas negalime tiksliai pasakyti, ar tai gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Tikėtina, kad ilgainiui tokių įrodymų atsiras. Tad geriau nesielgti lengvabūdiškai, o būti atsargiems ir saugotis spinduliuotės.
Jei rūpinamės savo sveikata, turime laikytis paprastų mobiliųjų telefonų naudojimosi rekomendacijų:
Jei yra laidinis telefonas, naudokitės juo.
Apsiribokite tik būtinais skambučiais ir stenkitės kalbėti kuo trumpiau.
Elektromagnetinė spinduliuotė sklinda iš telefono antenos. Todėl patartina naudoti laisvų rankų įrangą, ausines. Tada antena yra toliau nuo galvos. Taip sumažinate mobiliojo telefono spinduliuotės poveikį galvai.
Naudokitės mobiliuoju telefonu tik optimaliomis signalo priėmimo sąlygomis. Kai priėmimo signalas silpnas, telefonas naudoja daugiau energijos jungdamasis ir palaikydamas ryšį, todėl ir spinduliuotė yra žymiai stipresnė.
Mobilieji telefonai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo kūno, nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo.
Jei būtina pasinaudoti telefonu, geriau siųskite žinutes. Siunčiant SMS ir MMS mobilusis telefonas yra pakankamai toli nuo galvos. Taigi rašyti yra geriau nei kalbėti!
Perdavimo galia yra didžiausia sujungimo metu. Laukdami sujungimo su abonentu, mobiliojo telefono nelaikykite prie pat ausies. Glauskite telefoną prie ausies tik po sujungimo, kai pokalbio partneris jau atsiliepė.
Kai telefonas persijunginėja tarp bazinių stočių, kaskart įvyksta naujas sujungimas. Važiuojant automobiliu ar kita transporto priemone, mobilusis telefonas dažnai persijunginėja tarp bazinių stočių – dėl to labai sustiprėja telefono skleidžiama spinduliuotė. Taigi nesinaudokite mobiliuoju telefonu važiuojančioje transporto priemonėje, pavyzdžiui, traukinyje, autobuse, net kai esate keleivis.
Kai mobilusis telefonas nereikalingas, išjunkite jį (pavyzdžiui, per pamokas, miegodami).
Naktį nelaikykite įjungto mobiliojo telefono greta lovos.
Mobilusis telefonas gali trikdyti miegą, todėl neišsimiegosite, atsikėlę jausitės pavargę, nežvalūs.
Griaudžiant perkūnijai ir žaibuojant telefoną geriau išjungti.
Mokslininkai sutaria, kad vaikai ir paaugliai, kurių organizmas nesusiformavęs ir dar vystosi, gali ypač jautriai reaguoti į elektromagnetinių laukų poveikį. Todėl jiems šie patarimai yra ypač svarbūs.
Daugiau praktinių patarimų:
Mobilusis telefonas gali labai pagelbėti, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui. Bendruoju nemokamu pagalbos numeriu 112 bet kuriuo metu galite susisiekti su pagalbos tarnybomis, net jei nežinote PIN kodo, net ir be SIM kortelės.
Kalbant telefonu sunku sutelkti dėmesį. Nesvarbu, ar važiuojate dviračiu, ar vairuojate automobilį: įrodyta, kad kalbėjimas telefonu padidina nelaimingų atsitikimų tikimybę, todėl keliate pavojų sau ir kitiems!
Išjungti mobilųjį telefoną būtina tose vietose, kur jo skleidžiami signalai gali trikdyti kitų elektronikos prietaisų veikimą – lėktuvuose, ligoninėse, kuriose naudojami jautresni įrenginiai.
Yra vietų ir situacijų, kai mobilusis telefonas suskamba arba SMS gaunama ne laiku. Dėl šios priežasties reikia išjungti telefoną būnant kine, koncerte, teatre, bažnyčioje, muziejuje bei pamokų, paskaitų metu, per laidotuves ar panašiais atvejais. Nemandagu kalbėtis mobiliuoju telefonu ir kavinėje, restorane. Jeigu prireikia skubiai paskambinti, geriau trumpam išeiti iš kavinės.
Paprastai telefonu patys to nejausdami kalbame garsiau. Aplinkinius tai dažnai erzina. Ar tikrai norime, kad pašaliniai girdėtų mūsų privačius pokalbius? Kai kurių dalykų geriau neaptarinėti viešai.
Tėvams: Lietuvoje nėra nustatyta, nuo kada vaikui galima naudotis mobiliuoju telefonu, todėl tai sprendžia tėvai. Jeigu jie nori apsaugoti savo vaikus nuo bet kokio galimo pavojaus sveikatai, kuris gali būti nustatytas ateityje, jie gali rinktis neleisti savo vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.
www.smlpc.lt
Jei yra laidinis telefonas, naudokitės juo.
Apsiribokite tik būtinais skambučiais ir stenkitės kalbėti kuo trumpiau.
Elektromagnetinė spinduliuotė sklinda iš telefono antenos. Todėl patartina naudoti laisvų rankų įrangą, ausines. Tada antena yra toliau nuo galvos. Taip sumažinate mobiliojo telefono spinduliuotės poveikį galvai.
Naudokitės mobiliuoju telefonu tik optimaliomis signalo priėmimo sąlygomis. Kai priėmimo signalas silpnas, telefonas naudoja daugiau energijos jungdamasis ir palaikydamas ryšį, todėl ir spinduliuotė yra žymiai stipresnė.
Mobilieji telefonai turėtų būti laikomi kuo toliau nuo kūno, nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie diržo.
Jei būtina pasinaudoti telefonu, geriau siųskite žinutes. Siunčiant SMS ir MMS mobilusis telefonas yra pakankamai toli nuo galvos. Taigi rašyti yra geriau nei kalbėti!
Perdavimo galia yra didžiausia sujungimo metu. Laukdami sujungimo su abonentu, mobiliojo telefono nelaikykite prie pat ausies. Glauskite telefoną prie ausies tik po sujungimo, kai pokalbio partneris jau atsiliepė.
Kai telefonas persijunginėja tarp bazinių stočių, kaskart įvyksta naujas sujungimas. Važiuojant automobiliu ar kita transporto priemone, mobilusis telefonas dažnai persijunginėja tarp bazinių stočių – dėl to labai sustiprėja telefono skleidžiama spinduliuotė. Taigi nesinaudokite mobiliuoju telefonu važiuojančioje transporto priemonėje, pavyzdžiui, traukinyje, autobuse, net kai esate keleivis.
Kai mobilusis telefonas nereikalingas, išjunkite jį (pavyzdžiui, per pamokas, miegodami).
Naktį nelaikykite įjungto mobiliojo telefono greta lovos.
Mobilusis telefonas gali trikdyti miegą, todėl neišsimiegosite, atsikėlę jausitės pavargę, nežvalūs.
Griaudžiant perkūnijai ir žaibuojant telefoną geriau išjungti.
Mokslininkai sutaria, kad vaikai ir paaugliai, kurių organizmas nesusiformavęs ir dar vystosi, gali ypač jautriai reaguoti į elektromagnetinių laukų poveikį. Todėl jiems šie patarimai yra ypač svarbūs.
Daugiau praktinių patarimų:
Mobilusis telefonas gali labai pagelbėti, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui. Bendruoju nemokamu pagalbos numeriu 112 bet kuriuo metu galite susisiekti su pagalbos tarnybomis, net jei nežinote PIN kodo, net ir be SIM kortelės.
Kalbant telefonu sunku sutelkti dėmesį. Nesvarbu, ar važiuojate dviračiu, ar vairuojate automobilį: įrodyta, kad kalbėjimas telefonu padidina nelaimingų atsitikimų tikimybę, todėl keliate pavojų sau ir kitiems!
Išjungti mobilųjį telefoną būtina tose vietose, kur jo skleidžiami signalai gali trikdyti kitų elektronikos prietaisų veikimą – lėktuvuose, ligoninėse, kuriose naudojami jautresni įrenginiai.
Yra vietų ir situacijų, kai mobilusis telefonas suskamba arba SMS gaunama ne laiku. Dėl šios priežasties reikia išjungti telefoną būnant kine, koncerte, teatre, bažnyčioje, muziejuje bei pamokų, paskaitų metu, per laidotuves ar panašiais atvejais. Nemandagu kalbėtis mobiliuoju telefonu ir kavinėje, restorane. Jeigu prireikia skubiai paskambinti, geriau trumpam išeiti iš kavinės.
Paprastai telefonu patys to nejausdami kalbame garsiau. Aplinkinius tai dažnai erzina. Ar tikrai norime, kad pašaliniai girdėtų mūsų privačius pokalbius? Kai kurių dalykų geriau neaptarinėti viešai.
Tėvams: Lietuvoje nėra nustatyta, nuo kada vaikui galima naudotis mobiliuoju telefonu, todėl tai sprendžia tėvai. Jeigu jie nori apsaugoti savo vaikus nuo bet kokio galimo pavojaus sveikatai, kuris gali būti nustatytas ateityje, jie gali rinktis neleisti savo vaikams naudotis mobiliaisiais telefonais.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija.
www.smlpc.lt
Akcija - Aš su atšvaitu saugus
Paskelbta: 2013-12-13 | |
| 
Visą lapkričio mėnesį Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras bendradarbiavo su Telšių apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyriu ir kelių policijos skyriumi ir vykdė atšvaitų tikrinimo akciją – „Aš su atšvaitu saugus“. Akcijos tikslas – didinti vaikų ir suaugusiųjų saugumą tamsiu paros metu. Akcijos metu policijos pareigūnai su visuomenės sveikatos priežiūros specialistais iš pat ryto, prieš pamokas stovėdavo prie ugdymo įstaigos įėjimo ir laukdavo į ją keliaujančių vaikų. Pareigūnai tikrindavo ar vaikai turi įsisegę atšvaitą, ar jis prisegtas teisingoje vietoje ir yra matomas. Tiems, kas atšvaitą segėdavo netinkamose vietose pareigūnai paaiškindavo, kad atšvaitas turi būti pritvirtintas prie rūbų dešinėje pusėje, nes jis turi būti gerai matomas, ir tik tada jis saugotų gyvybę.
Akcijos metu buvo patikrinti mokiniai, mokytojai ir ugdymo įstaigų personalas iš 14-os rajono ir 7-ių miesto ugdymo įstaigų. Prevencinės akcijos metu buvo patikrinti 4088 vaikai iš kurių 652 vaikai visai neturėjo atšvaitų su savimi. Buvo nustatyta, kad daugiausiai atšvaitų nesegi vyresnių klasių mokiniai, o jei atšvaitą ir turi tai jis yra kišenėje. Dažniausiai tokie vaikai pasiaiškindavo, kad juos atveža mašina iki mokyklos, kad nešauniai atrodo segėdami atšvaitą, kad gyvena šalia mokyklos ir panašiai. Kiekvienas turi suvokti, kad už savo saugumą yra atsakingas pats. Tamsiu paros metu esi saugus tik su atšvaitu, prožektoriumi ar kita šviesą skleidžiančia-atspindinčia priemone. O kilus nenumatytai situacijai ir neturint atšvaito kyla pavojus jūsų sveikatai ir gyvybei. Akcijos metu Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dovanojo atšvaitus neturintiems jo ir buvo išdalinta 385-i atšvaitai. Rajono ugdymo įstaigose patikrinti 1280 vaikų iš kurių atšvaito neturėjo 164 mokiniai – tai 12,8 proc. vaikų. Atšvaitų išdalinta vaikams, jų tėveliams ir mokytojams 195-i. Miesto ugdymo įstaigose patikrinti 2808 vaikai iš kurių atšvaito neturėjo 488 vaikai – tai 17,4 proc. ir jiems išdalinti 190 atšvaitų.
Akcijos vykdytojus džiugino vaikai kurie ypač rūpinasi savo saugumu, segi net po kelis atšvaitus iš visų pusių. Vykdant akciją Varniuose nustebino pirmos klasės mokinė kuri visa žibėjo iš toli ir segėjo net septynis pėsčiojo „angelus sargus“. Linkime, kad išdalinti atšvaitai „veiktų“ ir saugotų jus, dėkojame visiems akcijos dalyviams, vykdytojams ir linkime saugių kelionių.
Prisiminkime kaip reikia segėti atšvaitus:
· Atšvaitai turi būti teisingai naudojami. Juos reikia uždėti taip, kad automobilio šviesos galėtų juos apšviesti iš visų pusių.
· Juostinis atšvaitas turi būti uždėtas ant rankos, dviratininkas atšvaitą turi uždėti ant kojos (ant blauzdos).
· Pakabinamas atšvaitas turi būti prisegtas taip, kad laisvai kabėtų ir žmogus savo kūnu jo neužstotų.
· Kadangi keliu reikia eiti kaire puse, atšvaitas turi būti uždėtas ant dešinės rankos arba pakabintas dešinėje pusėje.
· Keliu dešine puse važiuojantis dviratininkas juostinį atšvaitą turėtų užsidėti ant kairės kojos (blauzdos), o jei turi antrą juostinį atšvaitą, jį gali užsidėti ant dešinės kojos (blauzdos).
Pėsčiųjų pareigos:
· Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
· Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji privalo judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (turi eiti kaire kelio puse).
· Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turėti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisegtą atšvaitą.
· Per gatvę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos arba sankryžos nėra, pėstieji turi eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
· Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalias, pėstieji privalo stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią pėstieji turi tik įsitikinę, kad eiti saugu.
Visuomenės sveikatos biuras
tel. nr.:8-444-60155
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB
Akcijos vykdytojus džiugino vaikai kurie ypač rūpinasi savo saugumu, segi net po kelis atšvaitus iš visų pusių. Vykdant akciją Varniuose nustebino pirmos klasės mokinė kuri visa žibėjo iš toli ir segėjo net septynis pėsčiojo „angelus sargus“. Linkime, kad išdalinti atšvaitai „veiktų“ ir saugotų jus, dėkojame visiems akcijos dalyviams, vykdytojams ir linkime saugių kelionių.
Prisiminkime kaip reikia segėti atšvaitus:
· Atšvaitai turi būti teisingai naudojami. Juos reikia uždėti taip, kad automobilio šviesos galėtų juos apšviesti iš visų pusių.
· Juostinis atšvaitas turi būti uždėtas ant rankos, dviratininkas atšvaitą turi uždėti ant kojos (ant blauzdos).
· Pakabinamas atšvaitas turi būti prisegtas taip, kad laisvai kabėtų ir žmogus savo kūnu jo neužstotų.
· Kadangi keliu reikia eiti kaire puse, atšvaitas turi būti uždėtas ant dešinės rankos arba pakabintas dešinėje pusėje.
· Keliu dešine puse važiuojantis dviratininkas juostinį atšvaitą turėtų užsidėti ant kairės kojos (blauzdos), o jei turi antrą juostinį atšvaitą, jį gali užsidėti ant dešinės kojos (blauzdos).
Pėsčiųjų pareigos:
· Pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, - kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.
· Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji privalo judėti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (turi eiti kaire kelio puse).
· Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba turėti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisegtą atšvaitą.
· Per gatvę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos arba sankryžos nėra, pėstieji turi eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.
· Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalias, pėstieji privalo stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per kelią pėstieji turi tik įsitikinę, kad eiti saugu.
Visuomenės sveikatos biuras
tel. nr.:8-444-60155
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB
Nacionalinis sveikatos egzaminas
Paskelbta: 2013-12-13 | |
| 
Nacionalinis sveikatos egzaminas kviečia patikrinti žinias apie sveikatą
Žinau – gyvenu sveikiau! Tokiu šūkiu pasitikrinti savo žinias ir paskatinti domėtis sveika gyvensena kviečia antrą kartą rengiamas Nacionalinis sveikatos egzaminas. Šiais metais egzaminas vyks portale lrytas.lt ir gruodžio 17 d. kvies atidžiau pažvelgti į onkologinius susirgimus bei jų prevenciją.
Nacionalinio sveikatos egzamino taisyklės:
* Egzaminas portale lrytas.lt vyksta gruodžio 17 d. 9-24 val.
* Dalyvauti gali visi Lietuvos gyventojai.
* Dalyvauti galima tik vieną kartą: vienas dalyvis – vienas IP adresas.
* Egzaminą sudaro 25 klausimai.
* Atsakę į egzamino klausimus dalyviai registruojasi palikdami savo kontaktinius duomenis – tik šie asmenys galės pretenduoti į prizus.
* Teisingi atsakymai ir nugalėtojai portale lrytas.lt paskelbiami kitą dieną po egzamino.
Daugiau informacijos interneto prieigoje:
http://www.iveikliga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=494&Itemid=29
Organizatorių informacija
Žinau – gyvenu sveikiau! Tokiu šūkiu pasitikrinti savo žinias ir paskatinti domėtis sveika gyvensena kviečia antrą kartą rengiamas Nacionalinis sveikatos egzaminas. Šiais metais egzaminas vyks portale lrytas.lt ir gruodžio 17 d. kvies atidžiau pažvelgti į onkologinius susirgimus bei jų prevenciją.
Nacionalinio sveikatos egzamino taisyklės:
* Egzaminas portale lrytas.lt vyksta gruodžio 17 d. 9-24 val.
* Dalyvauti gali visi Lietuvos gyventojai.
* Dalyvauti galima tik vieną kartą: vienas dalyvis – vienas IP adresas.
* Egzaminą sudaro 25 klausimai.
* Atsakę į egzamino klausimus dalyviai registruojasi palikdami savo kontaktinius duomenis – tik šie asmenys galės pretenduoti į prizus.
* Teisingi atsakymai ir nugalėtojai portale lrytas.lt paskelbiami kitą dieną po egzamino.
Daugiau informacijos interneto prieigoje:
http://www.iveikliga.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=494&Itemid=29
Organizatorių informacija
Kaip mankštintis biure? Atsakymai filmuotoje medžiagoje
Paskelbta: 2013-12-11 | |
| 
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nepakankamas fizinis aktyvumas kasmet lemia 3,2 mln. mirčių. Lengvas bei vidutinis fizinis aktyvumas padeda sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą bei mažina hipertenzijos tikimybę, taip pat mažina osteoporozės, kai kurių tipų vėžio, diabeto, depresijos, Alzheimerio ir kitų ligų riziką. Pradėti fiziškai aktyvesnį gyvenimą galima pačiam, be…
AIDS – protų kautynės Telšiuose
Paskelbta: 2013-12-09 | |
| 
Gruodžio 1 diena – Pasaulinė AIDS diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad Lietuvoje iš viso diagnozuotas 2221 ŽIV infekuotas asmuo, iš kurių 417– moterys, 1804 – vyrai. ŽIV infekcija patvirtinta trims vaikams. Dauguma užsikrėtusiųjų yra 25-29 metų amžiaus asmenys. Beveik pusė visų užsikrėtusiųjų registruoti dviejose apskrityse - Klaipėdos (560) ir Vilniaus (523). Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį (1988-2012) 334 ŽIV infekuoti asmenys susirgo AIDS, iš kurių trečdalis mirė nuo AIDS. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų Europos šalių pastaraisiais metais augo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro duomenimis, pernai Europoje užregistruota 8 procentais daugiau naujų ŽIV atvejų lyginant su 2011 metais. Pasak PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimo, beveik kas antram asmeniui ŽIV infekcija ES/EEE šalyse išaiškinama vėlyvoje ŽIV stadijoje. Lietuvoje šis rodiklis žemesnis ir siekia 8,8 proc. (2012m.). Aukščiausi ŽIV sergamumo rodikliai registruoti penkiose ES/EEE šalyse: Estijoje, Latvijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge.
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras prisijungė prie ULAC iniciatyvos ir suorganizavo protų mūšį skirtą paminėti AIDS dienai. Telšiuose jau keli metai yra organizuojamos VŠĮ „Idėjų ministerija“ protų kautynės, kuriose dalyvauja patys aktyviausi Telšių miesto gyventojai. Bendradarbiaudami su VŠĮ „Idėjų ministerija“ surengėme AIDS dienos minėjimą per „Protų kautynės Telšiuose“ rudens sezono finalą, lapkričio 28 dieną. Finale dalyvavo 12 komandų, kurių kiekvienoje buvo po 6 komandos narius. Taip pat į kavinę kurioje vyko protų kautynės susirinko komandų sirgaliai, žiūrovai, išviso mūsų buvo visas 100. Pats renginys prasidėjo vakare 19.00 val. kavinėje „Senamiestis“. Renginio vedantysis supažindino visus susirinkusius su ŽIV/AIDS, pakvietė visus prisisegti ant jų stalų padėtus raudonus kaspinėlius. Protų kautynių finalas susidėjo iš 5 turų. AIDS turas buvo trečias. Paskelbus turo pradžią, prieš kiekvieną klausimą buvo pateikiama informacija apie ŽIV/AIDS. AIDS turas susidėjo iš 15 klausimų, kurie buvo užduodami paeiliui, komandos turėdavo vieną minutę vienam klausimui atsakyti. Pasibaigus turui, buvo surinkti komandų lapeliai su atsakymais ir tada buvo parodyti atsakymai. Susumavus teisingus atsakymus buvo parodyta lentelė dalyviams su taškais kuriuos surinko AIDS turo metu. Prieš skelbiant kitą turą visuomenės sveikatos biuro atstovas Mantas Karečka visoms komandoms įteikė po dovanų kortelę skirtą pažaisti boulingą „Porto pramogų centre“. Pasibaigus visiems turams buvo įteiktos dovanos komandoms nugalėtojoms, o Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras taip pat dar papildomai įsteigė prizus protų kautynių nugalėtojams ir kiekvienam komandos nariui padovanojo po labai tuo metu reikalingą su savimi turėti atributą – skėti su visuomenės sveikatos biuro logotipu. Viso renginio metu vedantysis bendravo su dalyviais, klausinėjo apie ŽIV/AIDS, o renginio pabaigoje konstatavo: „Noriu pasidžiaugti, kad nuo šio vakaro visi čia susirinkę ir segėję raudonus kaspinėlius manau įgavo „imunitetą“ šiai baisiai ligai ir nesirgsite ŽIV/AIDS, nes šią ligą jau pažystate, tad supažindinkite su ja ir kitus“.
Daugiau nuotraukų galite rasti socialiniame tinklalapyje Facebook "Protų kautynių" puslapyje čia.
Kelios renginio akimirkos:
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras IR VŠĮ "Idėjų ministerija"
tel.nr.: 8-444-60155 info@idejuministerija
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB www.protukautynes.lt
Daugiau nuotraukų galite rasti socialiniame tinklalapyje Facebook "Protų kautynių" puslapyje čia.
Kelios renginio akimirkos:
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras IR VŠĮ "Idėjų ministerija"
tel.nr.: 8-444-60155 info@idejuministerija
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB www.protukautynes.lt
Partneriai
