Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 24 d. [Ketvirtadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Spalio 29-oji - Pasaulinė žvynelinės diena
Paskelbta: 2013-10-28 | 
| 
| 
Spalio 29-ąją pasaulis mini tarptautinę žvynelinės dieną. Ši diena Lietuvoje minima kasmet nuo 2004 metų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų. Lietuvoje – maždaug per 100 tūkst. žmonių, trečdalis jų – itin sunkiai.
Žvynelinė – neišgydoma liga
Žvynelinė – neišgydoma liga
Žvynelinė (psoriazė) yra lėtinė neišgydoma uždegimo liga, kuri pažeidžia kūno ir galvos plaukuotosios dalies odą, nagus. Susirgus žvyneline paviršinės odos ląstelės pradeda pernelyg greitai daugintis, oda atrodo lyg padengta žvynais, kuriuos niežti, kartais skauda. Dešimtadaliui pacientų išsivysto luošinantis artritas: ištinsta ir skauda rankų bei kojų pirštų sąnarius. Įrodyta, kad žvynelinė pacientų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga.
Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra. Šalyje žvyneline serga per 100 tūkst. gyventojų. Labai sunkia plokštelinės formos žvyneline, kuriai nepadeda tradicinis sisteminis gydymas, Lietuvoje serga netoli 60 ligonių. Trečdalis pacientų suserga žvyneline dar nesulaukę 16 metų. Ketvirtadaliui pirmieji bėrimai atsiranda nuo 2 metų amžiaus.
Dažniausiai žvynelinę sukelia stresai, genetiniai veiksniai, medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukė), bakterinės infekcijos, kontaktiniai alergenai, kai kurie vaistai. Neatmetamas ir maisto, kurio sudėtyje yra daug priedų, neigiamas poveikis. Žvynelinė gali būti paveldima: apie 70 proc. ligonių šeimose buvo sirgusiųjų šia liga. Visuomenėje vis dar paplitę klaidingi įsitikinimai, esą žvynelinė užkrečiama ar ją sukelia prasta asmens higiena. Tačiau taip nėra.
Ligos eiga
Sergant žvyneline oda išberiama ribotais, raudonais, įvairaus dydžio mazgeliais, kurie apsitraukia sausais balsvais žvynais. Pradžioje odos pakilimas gali būti taško, lašo, monetos dydžio, vėliau bėrimo elementai gali susijungti, susilieti į delno didumo ir didesnius, nelygiais kraštais laukelius. Dažniausiai pažeidžiami lenkiamieji alkūnių ir kelių paviršiai, kryžkaulio sritis, plaukuotoji galvos dalis. Dažnai židiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta į neplaukuotąją kaktos, skruostų, ausų, sprando sričių odą. Dėl žvynelinės galva nenuplinka. Dažniausiai žvynelinės židiniai neniežti, tačiau gali niežėti, jei vystosi uždegimas, liga greitai plinta. Ligos eiga ir odos pažeidimo pobūdis yra labai nevienodi tiek atskiriems žmonėms, tiek ir pačiam ligoniui. Vieniems atsiranda tiktai pavienių mazgelių ir liga nė kiek neapsunkina ligonio gyvenimo. Kitiems gausių išbėrimų atakos seka viena po kitos ir ligonis ištisais metais būna išbertas. Skiriamos šios ligos formos:
Dažniausiai žvynelinę sukelia stresai, genetiniai veiksniai, medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukė), bakterinės infekcijos, kontaktiniai alergenai, kai kurie vaistai. Neatmetamas ir maisto, kurio sudėtyje yra daug priedų, neigiamas poveikis. Žvynelinė gali būti paveldima: apie 70 proc. ligonių šeimose buvo sirgusiųjų šia liga. Visuomenėje vis dar paplitę klaidingi įsitikinimai, esą žvynelinė užkrečiama ar ją sukelia prasta asmens higiena. Tačiau taip nėra.
Ligos eiga
Sergant žvyneline oda išberiama ribotais, raudonais, įvairaus dydžio mazgeliais, kurie apsitraukia sausais balsvais žvynais. Pradžioje odos pakilimas gali būti taško, lašo, monetos dydžio, vėliau bėrimo elementai gali susijungti, susilieti į delno didumo ir didesnius, nelygiais kraštais laukelius. Dažniausiai pažeidžiami lenkiamieji alkūnių ir kelių paviršiai, kryžkaulio sritis, plaukuotoji galvos dalis. Dažnai židiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta į neplaukuotąją kaktos, skruostų, ausų, sprando sričių odą. Dėl žvynelinės galva nenuplinka. Dažniausiai žvynelinės židiniai neniežti, tačiau gali niežėti, jei vystosi uždegimas, liga greitai plinta. Ligos eiga ir odos pažeidimo pobūdis yra labai nevienodi tiek atskiriems žmonėms, tiek ir pačiam ligoniui. Vieniems atsiranda tiktai pavienių mazgelių ir liga nė kiek neapsunkina ligonio gyvenimo. Kitiems gausių išbėrimų atakos seka viena po kitos ir ligonis ištisais metais būna išbertas. Skiriamos šios ligos formos:
Delnų ir padų žvynelinė: atsiranda sausų, sustorėjusių, pleiskanojančių židinių, kurie dažnai sutrūkinėja. Taip pat gali būti stebimos sterilaus skysčio pripildytos smeigtuko galvutės dydžio pūslelės. Gali būti infiltruoti, paraudę židiniai po krūtimis, kirkšnių srityje, pažastyse, lytinių organų srityje. Dažniau serga nutukę, cukriniu diabetu sergantys žmonės.
Gleivinėse žvynelinė būna retai. Susirgus šia žvynelinės forma atsiranda balkšvų, rato ar lanko formos žiedų burnoje.
Nagų žvynelinė: nagai nustoja blizgėję, sustorėja, nago plokštelė pakyla nuo nago guolio, tampa trapi. Paviršiuje atsiranda smulkių duobelių.
Eritroderminė žvynelinė: ši forma pažeidžia viso kūno odą, ši tampa ryškiai raudona, įtempta, paburkusi; padidėja limfmazgiai.
Žvynelinės gydymas
Gydymas labai brangus. Ne kiekvienas gali nusipirkti tepalo už 100 litų, kurio visam kūnui ištepti pakanka tik dvejiems kartams. Šiandien psoriazei gydyti pasitelkiamos ir tokios efektyvios priemonės, kaip vietinio poveikio gliukokortikoidų ir vitamino D3 preparatai. Nors jie yra kompensuojami, tačiau daliai ligonių dėl didelės priemokos jie taip pat lieka neįperkami.
Lietuvoje pirmus metus pacientai turi galimybę gydytis nuo žvynelinės biologiniais vaistais, kuriuos valstybė pilnai kompensuoja 32 ligoniams, nors jų reikėtų didesniam ligonių skaičiui. Dabar šie vaistai sunkiai žvynelinės formai gydyti skiriami tada, kai tradicinis sisteminis gydymas ir fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais) yra neveiksmingi. Nors biologiniai preparatai neišgydo žvynelinės, tačiau labai sumažina jos simptomus, pagerina ligonių gyvenimo kokybę.
Žvynelinė ir širdies nepakankamumas – susijusios ligos
Sergant žvyneline padidėja rizika išsivystyti širdies nepakankamumui: tokius rezultatus parodė neseniai Europos kardiologijos kongrese pristatyto tyrimo rezultatai.
Duomenys gauti išanalizavus 5,85 milijono Danijos nacionalinio registro ligonių, kurie stebėti nuo 1997 iki 2008 metų. Tarp šių pacientų buvo 57 tūkst. asmenų, kenčiančių nuo žvynelinės, ir stebėta jų širdies ir kraujagyslių ligų istorija vertinant riziką.
Paaiškėjo, kad sergantiems žvyneline rizika išsivystyti iki tol dar nediagnozuotam širdies nepakankamumui buvo net du kartus didesnė negu nesergantiems šia liga. Atmetus visus kitus rizikos faktorius ir vartojamus medikamentus perskaičiuotas rizikos padidėjimas siekė 64 proc. sergant nesunkia žvynelinės forma ir 85 procentus sergant sunkia žvyneline.
Liūdniausia, jog sunkiomis žvynelinės formomis suserga vis daugiau jaunų žmonių. Žvynelinė yra odos liga, o Lietuvoje esant grožio kultui daugelis sergančiųjų kenčia psichologines problemas, išgyvena gilią depresiją. Todėl reiktų suprasti tuos žmones kurie serga šia liga ir nebijoti užsikrėsti, nes ši liga nėra užkrečiama.
Visi odos ir poodžio ligų susirgimai 2012 metais Lietuvoje:
Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka
Siaučia VITAMINAI
Paskelbta: 2013-10-25 | |
| 
Sulaukėme svečių!!!
Vitamino A yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės
Tiek vitamino trūkumas, tiek ir perdozavimas gali būti labai žalingas ar netgi mirtinas. Trūkstant vitamino suprastėja rega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai.
B grupės vitaminai – svarbūs daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų. Jų pagrindinė užduotis – paskatinti energijos išsiskyrimo iš angliavandenių, riebalų ir baltymų procesą. Šiai grupei priskiriami aštuoni vandenyje tirpūs vitaminai, kurių visi veikia kaip koenzimai.
B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, todėl būtina kiekvieną dieną papildyti jų atsargas. B grupės vitaminai būtini angliavandenių metabolizmui, kurio galutinis produktas yra gliukozė – svarbus organizmo energijos šaltinis. Be to, jie stiprina sveikų raudonųjų kūnelių funkcionavimą ir nervų sistemą. Taip pat šie vitaminai padeda įveikti streso bei depresijos simptomus ir priežastį.
Daugelyje produktų gausu vitamino B, pavyzdžiui, kepiniuose, pusryčių paplotėliuose, javų grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, kepenyse, piene ir pieno produktuose bei kiaušiniuose Šie vitaminai labai nepatvarūs ir žūsta aukštoje temperatūroje, kai maistas ilgai laikomas, verdamas, taip pat jeigu ilgai mirkomas ar troškinamas. Neigiamai kai kuriuos maiste esančius vitaminus B veikia ir pramoninis apdorojimas.
Augaliniai - Duona, javų grudai, pusryčių paplotėliai, žaliosios lapinės daržovės.
Gyvuliniai - Kepenys, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.
Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.
Silpnai virta ar kepta mėsa – pagrindinis eskimų vitamino C šaltinis.
Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:
dantų kritimas,
per didelis kraujavimas,
kraujo audinių trapumas,
prastas gijimas,
pažeistas imunitetas,
nežymi anemija.
Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.
Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje. Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.
Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti neišeina, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindančioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.
Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija. Jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Be to, daugelis naujai atskleistų palankių vitamino D poveikių stipresni, kai jo kiekis žymiai didesnis, negu randama daugelio populiacijų individų kraujyje. Šie atradimai, kartu su epidemiologų pateikiamais duomenimis, siejančiais žemą vitamino D lygį su ligomis, paremia prielaidą, kad akivaizdus vitamino D trūkumas prisideda prie keleto sunkių ligų tokių kaip tuberkuliozės ir rachito.
Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti, požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai.
Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka
Ir ne bet kokių, o VITAMINŲ !!!
VITAMINAI mums papasakojo kokie jie svarbūs ir ką jie duoda mūsų organizmui.
Dabar jau tikrai viską žinome apie svarbiausius VITAMINUS
O, kad VITAMINAI nenusilptų savo mokymo kelyje, mes jiems padovanojome po sveiką, vitaminų pilną lazdelę.
Ačiū VITAMINAI, kad apsilankėte !!!
Daugiau nuotraukų rasite čia
VITAMINAI mums papasakojo kokie jie svarbūs ir ką jie duoda mūsų organizmui.
Dabar jau tikrai viską žinome apie svarbiausius VITAMINUS
O, kad VITAMINAI nenusilptų savo mokymo kelyje, mes jiems padovanojome po sveiką, vitaminų pilną lazdelę.
Ačiū VITAMINAI, kad apsilankėte !!!
Daugiau nuotraukų rasite čia
Vitamino A yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės
kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje,
grietinėje, fermentiniame sūryje. Beta karotino daugiausia morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose. Kadangi vitaminas A pasisavinamas su riebalais, morkas ar jų sultis patartina vartoti su šiek tiek aliejaus ar riebalų.
grietinėje, fermentiniame sūryje. Beta karotino daugiausia morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose. Kadangi vitaminas A pasisavinamas su riebalais, morkas ar jų sultis patartina vartoti su šiek tiek aliejaus ar riebalų.
Tiek vitamino trūkumas, tiek ir perdozavimas gali būti labai žalingas ar netgi mirtinas. Trūkstant vitamino suprastėja rega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai.
B grupės vitaminai – svarbūs daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų. Jų pagrindinė užduotis – paskatinti energijos išsiskyrimo iš angliavandenių, riebalų ir baltymų procesą. Šiai grupei priskiriami aštuoni vandenyje tirpūs vitaminai, kurių visi veikia kaip koenzimai.
B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, todėl būtina kiekvieną dieną papildyti jų atsargas. B grupės vitaminai būtini angliavandenių metabolizmui, kurio galutinis produktas yra gliukozė – svarbus organizmo energijos šaltinis. Be to, jie stiprina sveikų raudonųjų kūnelių funkcionavimą ir nervų sistemą. Taip pat šie vitaminai padeda įveikti streso bei depresijos simptomus ir priežastį.
Daugelyje produktų gausu vitamino B, pavyzdžiui, kepiniuose, pusryčių paplotėliuose, javų grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, kepenyse, piene ir pieno produktuose bei kiaušiniuose Šie vitaminai labai nepatvarūs ir žūsta aukštoje temperatūroje, kai maistas ilgai laikomas, verdamas, taip pat jeigu ilgai mirkomas ar troškinamas. Neigiamai kai kuriuos maiste esančius vitaminus B veikia ir pramoninis apdorojimas.
Augaliniai - Duona, javų grudai, pusryčių paplotėliai, žaliosios lapinės daržovės.
Gyvuliniai - Kepenys, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.
Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.
Silpnai virta ar kepta mėsa – pagrindinis eskimų vitamino C šaltinis.
Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:
dantų kritimas,
per didelis kraujavimas,
kraujo audinių trapumas,
prastas gijimas,
pažeistas imunitetas,
nežymi anemija.
Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.
Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje. Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.
Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti neišeina, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindančioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.
Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija. Jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Be to, daugelis naujai atskleistų palankių vitamino D poveikių stipresni, kai jo kiekis žymiai didesnis, negu randama daugelio populiacijų individų kraujyje. Šie atradimai, kartu su epidemiologų pateikiamais duomenimis, siejančiais žemą vitamino D lygį su ligomis, paremia prielaidą, kad akivaizdus vitamino D trūkumas prisideda prie keleto sunkių ligų tokių kaip tuberkuliozės ir rachito.
Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti, požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai.
Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka
KARDIO treniruotės
Paskelbta: 2013-10-24 | |
| 
Kardio treniruotės yra vienas iš efektyviausių būdų mesti svorį, stiprinti širdies kraujagyslių sistemą, didinti raumenų ištvermę. Šios treniruotės metu riebalus paversime energija, todėl Jūs jausitės daug energingesnis ir žvalesnis.
Nuo Spalio 29 d. iki lapkričio 27 d. kiekvieną savaitę.
Pasirinktinai arba:
Antradienį 19.30 val.
Arba:
Trečiadienį 18.15 val.
Treniruotės vyks sporto klube "Sportesa" Kęstučio g. 20, Telšiai
Būtina išankstinė registracija telefonu 8-444-60155 arba el. paštu mantas.karecka@telsiai.lt, dalyvių skaičius ribotas.
Nuo Spalio 29 d. iki lapkričio 27 d. kiekvieną savaitę.
Pasirinktinai arba:
Antradienį 19.30 val.
Arba:
Trečiadienį 18.15 val.
Treniruotės vyks sporto klube "Sportesa" Kęstučio g. 20, Telšiai
Būtina išankstinė registracija telefonu 8-444-60155 arba el. paštu mantas.karecka@telsiai.lt, dalyvių skaičius ribotas.
Spalio 22 d. - Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena
Paskelbta: 2013-10-22 | |
| 
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, antradienį minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena.
Kas yra mikčiojimas?
Mikčiojimas – kaip ledkalnis. Tai, kas kyšo paviršiuje, kas girdima ir matoma, - yra mažesnysis jo gabalas. Kur kas didesnė yra apatinė jo dalis – drovumas, baimė, kaltė ir visi kiti jausmai, kurie išlenda, kai bandoma pasakyti paprasčiausią sakinį, ir jis neišeina.
Apie jokį kitą bendravimo sutrikimą nėra prirašyta tiek daug kaip apie mikčiojimą. Taip pat daug yra įvairiausių bandymų suformuluoti mikčiojimo apibrėžimą, ir jų bendras vardiklis yra tai, kad “mikčiojantis žmogus kalba nesklandžiai”.
Kas yra mikčiojimas?
Mikčiojimas – kaip ledkalnis. Tai, kas kyšo paviršiuje, kas girdima ir matoma, - yra mažesnysis jo gabalas. Kur kas didesnė yra apatinė jo dalis – drovumas, baimė, kaltė ir visi kiti jausmai, kurie išlenda, kai bandoma pasakyti paprasčiausią sakinį, ir jis neišeina.
Apie jokį kitą bendravimo sutrikimą nėra prirašyta tiek daug kaip apie mikčiojimą. Taip pat daug yra įvairiausių bandymų suformuluoti mikčiojimo apibrėžimą, ir jų bendras vardiklis yra tai, kad “mikčiojantis žmogus kalba nesklandžiai”.
Ar mikčiojimas išgydomas?
Į šį klausimą nėra paprasto atsakymo.
Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui yra tada, kai jis tik prasidėjo, t.y. dažniausiai apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti.
Mikčiojantys su stažu gali daugiau ar mažiau susilpninti savo mikčiojimo simptomus, gali daugiau ar mažiau pakeisti savo psichologinę nuostatą problemos atžvilgiu, pagaliau jie gali netgi pasiekti puikų kalbos sklandumą, ir visi tie rezultatai bus nuostabūs ir sveikintini. Bet čia dar svarbu, kad žmogus nuoširdžiai nebelaikytų savęs mikčiojančiu, o tam reikia nebemikčioti kelerius metus, reikia tiesiog pamiršti mikčiojimą, o tai pavyksta toli gražu ne dažnam. Tam reikia žinių, specialistų pagalbos, noro, valios ir kantrybės.
Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.
Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Apie 5% visų vaikų per savo gyvenimą yra mikčioję kelis mėnesius ar ilgiau. Vienose šeimose mikčiojimas yra labiau paplitęs, kitose - mažiau. Pavyzdžiui, jeigu tėvas ar motina kada nors mikčiojo, tikimybė, kad jų vaikai mikčios, yra tris – penkis kartus didesnė negu šeimose, kuriose nė vienas iš tėvų nemikčiojo. Šeimose, kur mikčioja mama, rizika turėti mikčiojantį vaiką yra didesnė, nei ten, kur mikčioja tėtis.
Mikčiojančios įžymybės
Tarp suaugusiųjų maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja labai stipriai ir jaučia, kad jų išsilavinimą, profesinius ir socialinius pasiekimus mikčiojimas paveikė neigiamai. Tačiau kaip kontrastą galima išvardinti gana daug žymių žmonių, kurie mikčiojo beveik visą gyvenimą.
Mozė Aristotelis; Izaokas Niutonas; Čarlzas Darvinas; Winstonas Čerčilis;
Merilin Monro (Marilyn Monroe), jos tikroji pavardė Norma Jean Baker (1926-1962) – aktorė. Tylus balsas ir sustiprintas iškvėpimas padėjo jai slėpti savo mikčiojimą. Per visą savo legendinę karjerą vienodai žavėjo kino žiūrovus ir savo partnerius.
Briusas Vilis (Bruce Willis) – aktorius, vienas iš šiandieninių Holivudo įžymybių.
Robert Merrill – pasaulinio garso baritonas, pirmasis amerikietis, sudainavęs 500 spektaklių Metropolitan Opera.
Carly Simon – dainininkė, už daug gerų įrašų apdovanota Oskaru ir Grammy.
Ir šimtai, tūkstančiai puikiausiai atliekančių savo darbą žymių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, dailininkų, muzikų, kurių kasdien nemini nei radijas, nei televizija, nei spauda.
Jie įžymūs ir lydimi sėkmės, jie neleido mikčiojimui savęs sustabdyti.
Daugiau informacijos:
Mikčiojimo problemų klubas
Prezidentas: Dr. Vidūnas Ramša
Tel./faks. 85 215 06 08,
mob. tel. 8 687 75120
El. paštas viramsa@aiva.lt
Mikčiojimo problemų klubas
Prezidentas: Dr. Vidūnas Ramša
Tel./faks. 85 215 06 08,
mob. tel. 8 687 75120
El. paštas viramsa@aiva.lt
Paskaitos: Apie vaikinus
Paskelbta: 2013-10-21 | |
| 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras spalio mėnesį Telšių rajono mokyklose organizuoja paskaitų ciklą, skirtą 6-7 klasių mokiniams.
Tikslas: Užsiėmimas skirtas supažindinti jaunesniojo amžiaus paauglius su jų fiziniais bei emociniais pakitimais, kuriuos lytinio brendimo metu patiria berniukai .
Vyro vystymosi etapai
Kas yra lytinis brendimas
Kada ir kodėl prasideda lytinis brendimas
Organizmo pokyčiai
Emocijos ir nuotaikų svyravimai
Berniukų brendimo procesas
Vyro lytinių organų sistema ir kaip ji pradeda funkcionuoti
Augimo protrūkis
Kodėl keičiasi balsas
Geros savijautos ir kūno saugojimas
Iš viso yra numatyta pravesti 14 paskaitų tema „Apie vaikinus. Berniukų lytinis brendimas ir higiena .“ berniukams iš 14 Telšių rajono mokyklų tai yra VšĮ Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos, Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos, Telšių r. Luokės vidurinės mokyklos, Telšių r. Nevarėnų vidurinės mokyklos, Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos, Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Germanto“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos, Telšių r. Janapolės pagrindinės mokyklos, Telšių r. Pavandenės pagrindinės mokyklos, Telšių r. Upynos pagrindinės mokyklos, Telšių r. Eigirdžių pagrindinės mokyklos, Telšių r. Viešvėnų pagrindinės mokyklos.
Paskaitas veda akušerė iš Šiaulių Alma Grigaliūnienė
Paskaitas veda akušerė iš Šiaulių Alma Grigaliūnienė
Sveika visuomenė - sveika ateitis
Paskelbta: 2013-10-18 | |
| 
Telšių visuomenės sveikatos centras, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, asociacija „Telšių bičiulių ratas“, VĮ Telšių rajono keliai 2013 m. spalio 23 d. 10.00 val. Telšių kredito unijos „Germanto lobis“ salėje organizuoja konferenciją „Sveika visuomenė – sveika ateitis“.
Renginio programa
Renginio programa
Artėja GRIPO sezonas
Paskelbta: 2013-10-18 | |
| 
Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Gripas yra sezoninė liga ir juo sergama kiekvienais metais, o nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta žmonės. Pavojingiausias gripas yra vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms. Galimybė užsikrėsti yra būnant žmonių susibūrimo vietose. Gripas – rimčiausia ir labiausiai paplitusi užkrečiamoji liga. Kasmet gripu suserga nuo 5 iki 10 procentų šalies gyventojų.
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?
Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint.
Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kuo man pavojinga gripo infekcija?
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
• virusinę pneumoniją,
• virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
• širdies raumens uždegimą (miokarditą),
• virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
• virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Ką turėčiau padaryti, norėdamas pasiruošti gripo sezonui?
Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, česnako, citrinos, medaus ir kitų maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Kodėl gripo vakcina reikia skiepytis kiekvienais metais?
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų.
Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.
Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?
Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.
2013 m. 41 sav. (spalio 6 – spalio 13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis
61,52 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41 savaitę
registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 40 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas aštuoniose administracinėse teritorijose. Nuo 2013 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. 41-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 3 asmenys, 2 iš jų 2-17 m. amžiaus.
2013 m. 41 sav. Gripu sirgo 16 asmenų, ŪVKTI 18268 asmenų.
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Deja kasmet sergamumas šiomis ligomis vis didėja. Ir didžiausi sergamumo rodikliai būna iškart po naujų metų 2-10 metų savaitėmis.
Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kuo man pavojinga gripo infekcija?
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
• virusinę pneumoniją,
• virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
• širdies raumens uždegimą (miokarditą),
• virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
• virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Ką turėčiau padaryti, norėdamas pasiruošti gripo sezonui?
Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, česnako, citrinos, medaus ir kitų maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Kodėl gripo vakcina reikia skiepytis kiekvienais metais?
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų.
Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.
Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?
Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.
2013 m. 41 sav. (spalio 6 – spalio 13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis
61,52 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41 savaitę
registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 40 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas aštuoniose administracinėse teritorijose. Nuo 2013 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. 41-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 3 asmenys, 2 iš jų 2-17 m. amžiaus.
2013 m. 41 sav. Gripu sirgo 16 asmenų, ŪVKTI 18268 asmenų.
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Deja kasmet sergamumas šiomis ligomis vis didėja. Ir didžiausi sergamumo rodikliai būna iškart po naujų metų 2-10 metų savaitėmis.
Informacijos šaltinis www.ulac.lt
Mergaičių lytinis brendimas ir asmens higiena
Paskelbta: 2013-10-17 | |
| 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras spalio mėnesį Telšių rajono mokyklose organizuoja paskaitų ciklą, skirtą 8-10 klasių mokinėms.
Paskaitų tikslas – suteikti daugiau naujų žinių apie lytinę, reprodukcinę sveikatą, jos išsaugojimą bei suformuoti tinkamus asmens higienos įgūdžius aktyvaus lytinio brendimo laikotarpiu. Paskaitas skaitys lektorė iš Šiaulių – akušerė D. Sungailienė.
Paskaitų tikslas – suteikti daugiau naujų žinių apie lytinę, reprodukcinę sveikatą, jos išsaugojimą bei suformuoti tinkamus asmens higienos įgūdžius aktyvaus lytinio brendimo laikotarpiu. Paskaitas skaitys lektorė iš Šiaulių – akušerė D. Sungailienė.
Iš viso yra numatyta pravesti 17 paskaitų tema „Merginų lytinis brendimas ir asmens higiena“ merginoms iš 17 Telšių rajono mokyklų tai yra VšĮ Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos, Telšių „Džiugo“ gimnazijos, Telšių „Žemaitės“ gimnazijos, Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos, Telšių r. Luokės vidurinės mokyklos, Telšių r. Nevarėnų vidurinės mokyklos, Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos, Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Germanto“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos, Telšių r. Janapolės pagrindinės mokyklos, Telšių r. Kaunatavos pagrindinės mokyklos, Telšių r. Pavandenės pagrindinės mokyklos, Telšių r. Upynos pagrindinės mokyklos, Telšių r. Jaunimo mokyklos, Telšių r. Eigirdžių pagrindinės mokyklos.
Spalio 20 d. – Pasaulinė osteoporozės diena
Paskelbta: 2013-10-17 | |
| 
Kas tai per liga? Tai kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase, kaulų trapumu. Dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas. Simptomai - skausmas, kaulų lūžiai net dėl menkų traumų - pasireiškia tik ligai progresavus. Osteoporozė dažnai vadinama moteriška liga, nes moterys ja serga dešimt kartų…
Sveikos mitybos TESTAS
Paskelbta: 2013-10-17 | |
| 
Sveikos mitybos taisyklės
1. Valgyti kiek galima įvairesnį maistą
2. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį
3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio
4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų
5. Vartoti kuo mažiau (kiek tik įmanoma) cukraus ir saldumynų
6. Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos
7. Riboti alkoholio vartojimą
Norint gyventi reikia:
VALGYTI, JUDĖTI, KVĖPUOTI
O norint SVEIKAI GYVENTI reikia
SVEIKAI valgyti, DAUG judėti, BŪTI gryname ore.
Norintiems pasitikrinti žinias apie sveiką mitybą nesunkus TESTAS
Norintiems atsisiųsti "Sveika porcija" plakatą A3 formatu spauskite čia
Partneriai
