VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

,,Kviečiu abejingus suaugusiuosius panešioti kuprinę, kuri svertų 15 proc. jų kūno svorio. Jie akimirksniu suprastų, kad reikia imtis veiksmų sumažinti vaikų nešiojamų kuprinių svorį"

Dr. Shelley Goodgold

          Taisyklinga kūno laikysena – tai išorinio grožio ir vidinės darnos atspindys. Ji sudaro optimalias sąlygas krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi ir veiklai. Todėl jos formavimu būtina rūpintis nuo pat vaikystės. Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, jai įtaką daro netinkama aplinka ir prasti įpročiai: kai vaikas sėdi persikreipęs, per mažai juda.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai jau antrus metus vykdė mokinių kuprinių svėrimo akciją. Akcijos tikslas – atkreipti mokinių ir jų tėvų dėmesį į mokyklinių kuprinių svorį ir turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai.

Iš viso akcijoje įvertintas 60856 (1 klasių – 5128, 2 klasių – 7274, 3 klasių – 10102, 4 klasių – 11460, 5 klasių – 11015, 6 klasių – 11093, 7 klasių – 2052, 8 – 777, 9 klasių – 1278, 10 klasių – 456, 11 klasių – 149, 12 klasių – 72) mokinių kuprinių svoris. Taip pat vertinti kuprinių tipai, kuprinės nešiojimo būdas bei mokinių nuomonė apie jų nešiojamos kuprinės svorį. Akcijoje dalyvavo 29783 mergaitės ir 31073 berniukai.

Duomenis pateikė Akmenės, Alytaus miesto, Alytaus, Anykščių rajonų, Birštono miesto, Biržų rajono, Druskininkų miesto, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių rajonų, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Kelmės rajonų, Klaipėdos miesto, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Molėtų, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajonų, Palangos ir Panevėžio miestų, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų rajonų, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio rajonų, Vilniaus miesto, Vilniaus, Visagino, Zarasų rajonų savivaldybės.

Visuomenės sveikatos biurų specialistai savarankiškai rinkosi, kokias klases ir kokį mokinių kuprinių skaičių vertinti.

Įvairių šalių gydytojai vaikams rekomenduoja nešioti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių. Kai kurių šalių mokslininkų duomenimis, kasdienis sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės nešiojimas gali būti traktuojamas kaip rizikos veiksnys, darantis įtaką moksleivio nugaros skausmų atsiradimui.

Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, mokinių sveikatos profilaktinių patikrinimų metu nustatoma vis daugiau netaisyklingos laikysenos atvejų. Štai 2010 m. 1000-čiui 0–17 metų moksleivių buvo nustatyta 30 netaisyklingos laikysenos atvejų, 2012 m. atitinkamai 33 atvejai.

Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad tikrinimo dieną 60,3 proc. mokinių mokyklinė kuprinė svėrė iki 10 proc. mokinio svorio, t. y. tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. 33,6 proc. mokinių kuprinių svėrė nuo 11 iki 15 proc. jų svorio, o 6,1 proc. mokinių kuprinė svėrė daugiau kaip 15 proc. jų svorio.

Palyginti su 2012 m. duomenimis, mokinių, kurių mokyklinė kuprinė svėrė iki 10 proc. jų kūno svorio, skaičius padidėjo 2,1 proc. (58,2 proc.), 1,5 proc. sumažėjo mokinių, kurių kuprinės svėrė nuo 11 iki 15 proc. (35,1), taip pat 0,6 proc. sumažėjo mokinių, kurių kuprinė svėrė daugiau kaip 15 proc. jų svorio (6,7 proc.) (1 grafikas). 

Apibendrinus duomenis pagal klases paaiškėjo, kad kuprines, kurių svoris sudaro iki 10 proc. kūno masės, daugiausiai nešioja vyresnių klasių mokiniai (81,8–97,2 proc.). Labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešioja antrų (8,9 proc.) ir trečių (7,6 proc.) klasių mokiniai (2 grafikas). Dažnai kuprinės yra per sunkios dėl jose esamų nereikalingų daiktų, visos savaitės knygų ar pratybų, kelių dailės reikmenų rinkinių ir kt.
 

11–12 metų (5–6 klasių) vaikams aktyviai formuojasi kaulų bei raumenų sistemos, nuo 5 klasės mokymo disciplinas dėsto keli mokytojai, pamokos vyksta vis kitame kabinete, tad labai svarbu, kad kuprinės neviršytų rekomenduojamo svorio. Visgi akcijos rezultatai parodė, kad 36 proc. penktokų ir 28,8 proc. šeštokų nešioja sunkias (nuo 11 iki 15 proc. kūno masės) kuprines, o labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešioja 6,9 proc. penktokų ir 5 proc. šeštokų. Lyginant šių metų duomenis su 2003 m. duomenimis, kai pirmą kartą buvo atliktas 5–6 klasių mokinių kuprinių svorio tyrimas, matyti, kad penktokų, kurie nešioja sunkias (nuo 11 iki 15 proc. kūno masės) kuprines, sumažėjo 13 proc. (49 proc.), o šeštokų – 18,2 proc. (47 proc.). Taip pat 14,1 proc. sumažėjo labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešiojančių 5–6 klasių mokinių (26 proc.).

Vykdydami šią akciją visuomenės sveikatos biurų specialistai ne tik svėrė mokinius bei jų kuprines, bet ir vertino kuprinės tipą – kuprinė su vienu diržu, su dviem diržais ar tik su rankena. Akcijos metu nustatyta, kad 90,8 proc. kuprinių buvo su dviem diržais (3 grafikas) ir tik 52,6 proc. kuprinių turi atšvaitus.

Reikia pabrėžti tai, kad ne visi tyrime dalyvavę mokiniai teisingai nešiojo kuprines: 6,1 proc. kuprines nešiojo ant vieno peties ir 0,9 proc. – rankoje. Palyginti su 2012 m. duomenimis, ant vieno peties kuprinę nešiojančių mokinių sumažėjo 4 proc. (10,1 proc.), Pastebima, kad vyresnių klasių mokiniai dažniau kuprines nešioja ant vieno peties arba rankoje (4 grafikas).

Taip pat 45322 mokiniai buvo apklausti, ar kuprinė jiems yra ne per sunki. 14,5 proc. atsakė, kad jiems kuprinė yra sunki. Daugiausiai taip mano 12 klasių mokiniai (5 grafikas).

Sveriant kuprinės turinį atskirai buvo pasverti vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai. Taip buvo siekiama įvertinti, kokią kuprinės bendro svorio dalį sudaro vadovėliai, o kokią pratybų sąsiuviniai. 34 savivaldybių pateikti duomenys parodė, kad 19 proc. mokinių kuprinių svorio sudarė pratybų sąsiuviniai ir 37,1 proc. vadovėliai. Tačiau pirmokų, antrokų ir trečiokų vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių svorio skirtumas kuprinėje yra labai nedidelis (5,2–9,4 proc.), o, kaip rodo akcijos rezultatai, būtent antrokai ir trečiokai nešioja sunkiausias kuprines (6 grafikas).

 Išvados:
1. Mokinių nešiojamų kuprinių svoris mažėja. Palyginti su 2012 m. vykdytos mokinių kuprinių svėrimo akcijos duomenimis, mokinių, nešiojančių sunkią kuprinę, skaičius sumažėjo 2,1 proc. 60,3 proc. akcijoje dalyvavusių mokinių kuprinės svoris buvo optimalus. 
2. Per 10 metų, lyginant su 2003 m. duomenimis, penktokų, kurie nešioja sunkias (nuo 11 iki 15 proc. kūno masės) kuprines, sumažėjo 13 proc. (49 proc.), o šeštokų – 18,2 proc. (47 proc.). Taip pat 14,1 proc. sumažėjo labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešiojančių 5–6 klasių mokinių (26 proc.).
3.  Sunkias (nuo 11 iki 15 proc. kūno masės) kuprines nešioja 36 proc. penktokų ir 28,8 proc. šeštokų, o labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešioja 6,9 proc. penktokų ir 5 proc. šeštokų. 
4.  Sunkesnes nei 10 proc. kūno masės kuprines nešioja 47 proc. antrokų ir 47,3 proc. trečiokų.
5. Optimalaus svorio kuprinę daugiau nešioja 8–12 klasių mokinių (81,8–97,2 proc.).
6. Sunkesnę kaip 15 proc. savo kūno svorio kuprinę daugiau nešioja mergaitės (52,6 proc.) nei berniukai (47,4 proc.).
7.  19 proc. mokinių kuprinių svorio sudarė pratybų sąsiuviniai ir 37,1 proc. vadovėliai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmokų, antrokų ir trečiokų kuprinėse, palyginti su vadovėliais, nemažą dalį sudaro pratybų sąsiuviniai, o vyresnėse klasėse, didėjant bendram vadovėlių svoriui kuprinėje, mažėja pratybų sąsiuvinių svoris.
8.  52,6 proc. kuprinių neturi atšvaito.
9. 6,1 proc. mokinių kuprines nešioja ant vieno peties ir 0,9 proc. – rankoje. Palyginti su 2012 m. duomenimis, ant vieno peties kuprinę nešiojančių mokinių sumažėjo 4 proc. Vyresnių klasių mokiniai dažniausiai kuprines nešioja ant vieno peties arba rankoje.
10.  16,2 proc. mokinių nuomone, jų kuprinė yra sunki. Daugiausiai taip manančių yra tarp 12 klasių mokinių.

Galimi problemos sprendimo būdai:

 1.  Teikti moksleiviams, mokytojams, tėvams informaciją apie saugų ir sveikatą tausojantį kuprinės nešiojimą.
2.  Rekomenduoti mokyklų steigėjams, vadovams bei mokytojams naudoti tik reglamentuoto svorio vadovėlius.
3.  Rekomenduoti mokyklų steigėjams ir vadovams aprūpinti mokinius antrais vadovėlių egzemplioriais.
4.  Rekomenduoti mokyklose įrengti vietas, kur mokiniai galėtų palikti namų darbams nereikalingas priemones.
5.  Rekomenduoti mokytojams aiškiai moksleiviams pasakyti, kokius vadovėlius ar pratybų sąsiuvinius reikia atsinešti kitai pamokai.
6.  Skatinti moksleivius nešioti tik mokyklines kuprines ir jas nešioti taisyklingai.
7.  Rekomenduoti mokyklos administracijai, renkantis vadovėlius vienai ar kitai programai, atkreipti dėmesį į pratybų sąsiuvinių, kaip ženkliai padidinančių mokinių kuprinių svorį, kiekį.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Aleksejevaitė

www.smlpc.lt

      Ši diena yra minima kiekvieną lapkričio trečią sekmadienį. Telšiuose šią akciją surengėme diena vėliau lapkričio 18 d.
Mes džiaugiamės, kad akcija pavyko, ir Jūs atėjote, uždegėme virš šimto žvakučių !!! 
       Norime padėkoti prisijungusiems iš Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos, mokytojams, miesto tarybos nariams, seniūnui ir mūsų miesto merui, kuris nelieka abejingas ir rodo pavyzdinį pilietiškumą. Taip pat dėkojame visiems kas neliko abejingi ir eidami pro šalį sudalyvavo mūsų rengtoje akcijoje. Tikimės, kad ši akcija taps gražia tradicija į kurią įsitrauks vis daugiau miesto ir rajono žmonių bei organizacijų.

Skaudi statistika:
Lietuvoje per 10 metų keliuose beprasmiškai mirė 6901 žmogus, sužeista 76 650 žmonių. O nuo 1990 metų Lietuvoje keliuose mirė virš 16000 žmonių. Telšiuose šiais metais jau žuvo 13 žmonių ir sužeisti 163 žmonės. Tai 20 % daugiau nei 2012 metais. Telšiuose nuo 2000 metų keliuose žuvo 161 žmogus.

Kelios akimirkos iš akcijos:



Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

                 Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena, kuri vienija žmones daugiau kaip iš 160 šalių. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena. Svarbu laiku diagnozuoti CD. Žmonės, turintys padidintą riziką diabetui, profilaktiškai turėtų tikrinti gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi CD profilaktikos veiksniai.
Sergant CD svarbiausia tinkamai maitintis, optimaliai suderinti maisto ir vaistų  vartojimą, normalizuoti kūno svorį, siekti kuo normalesnių glikemijos, lipidų, bei arterinio kraujospūdžio rodiklių.
 
 

               Diabetas yra gerai žinoma lėtinė liga, kuria susergama dėl dviejų pagrindinių priežasčių: nepakankamos insulino gamybos kasoje ( I tipo cukrinis diabetas, pasireiškiantis greitai, dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais) arba sutrikusio jo veikimo audiniuose ( II tipo cukrinis diabetas, pasireiškiantis lėčiau, galintis atsirasti bet kada, bet dažniau- vyresniame amžiuje). Insulinas yra žmogui labai svarbus hormonas, kurio reikia, kad kraujyje cirkuliuojanti gliukozė sėkmingai patektų į ląsteles, kur būtų panaudota kaip „kuras“ energijos gamybai. Paprasčiau tariant, insuliną galima vadinti raktu, kuris atrakina gliukozės molekulei duris į ląstelę. Tiek insulino trūkumas, tiek sutrikęs jo veikimas audiniuose gali sukelti gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. (kitaip - hiperglikemiją). Cukrinis diabetas yra lėtinė multisisteminė liga, nes jam progresuojant yra pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai – sutrikdoma viso organizmo veikla.
             Kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje tik sparčiai didėja, o ne mažėja. Pavyzdžiui, 1985m. cukriniu diabetu sirgo 30 mln. žmonių, 2000m. šia lėtine liga sergančių asmenų skaičius jau siekė net 150mln. Šiuo metu sergančiųjų yra apie 250 mln. Apskaičiuota, jog maždaug po dešimt metų sergamumas diabetu pasieks neįtikėtinai didelį skaičių- 333 mln. Galima daryti išvadą, jog ši lėtinė liga tikrai yra viena didžiausių žmonijos nelaimių.
 
Ligos simptomai:
 
 -Alkis
- Pūlingos infekcijos
- Aukštas kraujo spaudimas
- Blogai gyjančios žaizdos
- Dažnas šlapinimasis
- Kūno masės mažėjimas
- Bendras nuovargis
- Troškulys
- Odos niežėjimas
- Regėjimo sutrikimai
- Dažnos šlapimo takų infekcijos
 
Cukrinio diabeto I tipas – tai autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnų, ardančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kt.
Cukrinio diabeto II tipui atsirasti taip pat didelės reikšmės turi paveldimumas. Persivalgymas ir nutukimas – svarbiausi CD II tipo atsiradimo faktoriai.
 
Nauja problema, iškilusi XX amžiaus pabaigoje, tai vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti vaikams II tipo diabetu, tai nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, sergantys II tipo diabetu pirmos eilės giminės.
 
Rizikos faktoriai susirgti nėščiųjų diabetu:
Nutukimas
Kai pirmos eilės giminės serga diabetu
Jei gimdė kūdikį >4 kg ar negyvagimį.
 
CD I tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonį pradeda troškinti. Troškulys vis stiprėja, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Ligonis ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis ligonių liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi. CD progresuojant, ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti.
CD II tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Kartasi gali prasidėti grybelinės odos ligos. Dažnai liga išaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia iš jų – kraujagyslių pažeidimas.

        Šiandien lapkričio 12 dieną yra pasaulinė plaučio uždegimo diena. Siekiant gerinti pneumonijos, kaip visuomenės sveikatos problemos, supratimą ir padėti  išgyventi milijonams vaikų, kurie kiekvienais metais miršta nuo plaučių uždegimo lapkričio 12 d. paskelbta Pasauline pneumonijos diena. Šios dienos organizatorius – Pasaulinė vaikų pneumonijos prevencijos asociacija, jos tikslas – atkreipti rėmėjų, politikų, sveikatos priežiūros profesionalų ir visuomenės dėmesį į pneumoniją. Tačiau, nepaisant didelio pasaulio dėmesio ir skiriamų lėšų šiai ligai, plaučių uždegimas tebėra viena iš mažiausiai suprantamų pasaulyje ligų.

Plaučių uždegimas (pneumonija) − tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, kuri neigiamai veikia plaučius. Plaučiai yra sudaryti iš mažų „maišelių“ – alveolių, kurie sveikam asmeniui kvėpuojant prisipildo oro. Tačiau kai asmuo serga pneumonija, alveolės yra užpildytos pūliais ir uždegiminiu skysčiu, kurie padaro kvėpavimą skausmingą ir mažina deguonies pasisavinimą. Plaučių uždegimu serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, tačiau liga ypač pavojinga kūdikiams ir senyvo amžiaus žmonėms. Lietuvoje ši liga užima 6-ą vietą tarp mirties priežasčių. Tikimybė susirgti plaučių uždegimu labai priklauso nuo žmogaus organizmo gynybinių savybių, aplinkos sąlygų.
 
Kaip susergama plaučių uždegimu?

Plaučių uždegimas yra sukeliamas šalčio. Tai palučių infekcija, kurią reikia gydyti antibiotikais arba gydymu ligoninėje. Peršalimas paprastai trunka keletą dienų ar gal savaitę ar dvi, ir sukelia slogą, gerklės skausmą, čiaudulį ir kosulį. Nuo plaučių uždegimo miršta daugiau nei 1 milijonas vaikų visame pasaulyje kiekvienais metais. Plaučių uždegimą galima sumaišyti su peršalimu, nes panašumai yra kosulys, karščiavimas ir dusulys. Deja, šie panašumai tuo ir baigiasi. Jei negydysime peršalimo, po kurio laiko imuninė sistema atstatys natūralią organizmo sveikatą. Priešingai nei plaučių uždegimas, ignoruojant pirminius požymius, tai gali baigtis mirtimi. Virusinės ir bakterinės pneumonijos simptomai yra panašūs. Tačiau virusinės pneumonijos simptomai gali būti kur kas įvairesni nei bakterinės pneumonijos. Virusinės pneumonijos simptomai: pasunkėjęs kvėpavimas ar ūmus kvėpavimo nepakankamumas, kosulys, karščiavimas, šalčio krėtimas,  apetito nebuvimas, švokštimas (ypač esant virusinei infekcijai). Sunkus vaikų pneumonijos sutrikimas yra krūtinės susitraukimas įkvėpimo metu (sveikam žmogui įkvepiant, krūtinės plečiasi). Sunkiai pneumonija sergantys kūdikiai  negali valgyti ar gerti, gali prarasti sąmonę, gali atsirasti hipotermijos požymių  (kūno temperatūra nukrinta žemiau 35 °C ir pasireiškia traukuliai).
Gera žinia, jog galima užkirsti plaučių uždegimui kelią ir yra gydoma su daugybę įrodytų intervencijų, įskaitant ir mamas maitinančias krūtimi pirmus šešis mėnesius. Reikia užtikrinti sveiką orą uždaroje patalpoje, dažną rankų plovimą, imunizuoti plaučių uždegimo pirminius simptomus ir užtikrinti prieigą prie medicininės pagalbos ir antibiotikų, gydymo atveju.
 
Kaip išvengti plaučio uždegimo?
 
Kas penktas vaikas pasaulyje miršta nuo plaučių uždegimo anksčiau nei sulaukia penkerių. Pneumonija – dažniausia mažų vaikų mirties priežastis, nuo jos miršta daugiau vaikų nei nuo bet kurios kitos ligos – AIDS, maliarijos ir tymų kartu paėmus. Kas 25 sekundės nuo  plaučių uždegimo miršta vaikas.
 
Pneumonija – viena iš lengviausiai sprendžiamų pasaulinės sveikatos problemų,  kaip savo  penkis pirštus puikiai žinome, kaip galima apsisaugoti ir kuo gydomas plaučių uždegimas.
Visų pirma muilas. rankų plovimas su muilu gali sumažinti sergamumą plaučių uždegimu 25 procentais.
Antibiotikai: sudėtingesni plaučių uždegimo atvejai gali būti gydomi antibiotikais, kurių dozė dažniausiai kainuoja  mažiau nei tris litus.
Ir skiepai: skiepais galima sumažinti mirtingumą nuo plaučių uždegimo 50 procentų. Turime skiepų, kurie saugo nuo dviejų svarbiausių  mirtinai pavojingos pneumonijos sukėlėjų – pneumokokų ir Hib (B tipo Haemophilus influenzae bakterijų).
 
Vaikų pneumonijos prevencija yra vienas iš pagrindinių užduočių, siekiant sumažinti vaikų sergamumą bei mirtingumą. Svarbu gerinti vaiko organizmo apsaugą taikant tinkamą mitybą. Pavyzdžiui, žindymas motinos pienu per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius padeda veiksmingai užkirsti kelią vaikų pneumonijai ir sumažinti ligos trukmę. Taip pat patartina kovoti ir su aplinkos taršos veiksniais, tokiais kaip oro tarša patalpose, ir sudaryti geras asmens higienos sąlygas ankštose gyvenamosiose patalpose
 
Reiktų pasidžiaugti, kad Lietuvoje per paskutinius 3 metus mirusiųjų skaičius ženkliai sumažėjo lyginant su 2004-2009 metais ir siekia 13 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.
 
O plaučių uždegimas ir gripas labai susijusios ligos?
 
Nuolat įspėjama, kad dažniausiai pasitaikanti gripo komplikacija yra plaučių uždegimas – ir tai tiesa. Nuo gripo nemirštama, bet mirštama nuo gripo sukeltų komplikacijų ir viena iš jų yra pneumonija. Tiesa ir tai, kad persirgus bet kokia peršalimo ligas sukeliančia infekcija, galvą pakelia visos lėtinės ligos. Kadangi infekcija pakerta imunitetą, nusilpęs organizmas pasigauna naujų uždegimų.
Antrasis po plaučių uždegimo komplikacijų eilėje stovi bronchitas. Tačiau po gripo itin dažni ir cistitai, pielonefritai, moterims – kiaušidžių uždegimas, vyrams – orchitas.
 
Sergant infekcinėmis peršalimo ligomis sumažėja diurezė – t. y. šlapimo išsiskyrimas, todėl būtina gerti kuo daugiau skysčių, kad iš organizmo kuo greičiau pasišalintų toksinai. Jeigu persirgę sloga ar gripu pajuntate skausmą juosmens srityje, pamatote išskyrų, jaučiate diskomfortą šlapinantis, skubiai kreipkitės į urologą.
 
Praėjus savaitei ar dviem po gripo gali paūmėti bronchinė astma ir lėtinis bronchitas, diabetas.
Taip pat po ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, anginos, gripo (ir ypač jeigu tinkamai neišsigydėte) gali atsirasti tokių bėdų dėl širdies ir širdies kraujagyslių sistemos, kaip miokarditas,  perikarditas, paaštrėjusi hipertonija, stenokardija. Todėl būtina atkreipti dėmesį į:
– skausmus širdies plote;
– aritmiją;
– širdies permušimus (kai atrodo, kad širdis kelioms akimirkoms sustoja, paskui pradeda plakti vėl);
– dusulį, atsirandantį praėjus kuriam laikui po peršalimo.
 
Jeigu jums pasireiškia nors vienas iš minėtų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
 

 
Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo
specialistas Mantas Karečka
tel. 8-444-60155
el. p. mantas.karecka@telsiai.lt

Akcijos tikslas prisiminti beprasmiškai žuvusiuosius keliuose ir gatvėse, pagerbti juos ir pareikšti užuojautą artimiesiems, kurie turi susidoroti su emocinėmis, psichologinėmis ir finansinėmis šių įvykių pasekmėmis, taip pat dar kartą norime priminti valstybių vyriausybėms bei atsakingoms institucijoms, kad būtina užtikrinti kelių eismo saugumą.
 
Kiekvienas turime ar draugą ar giminaitį atsidūrusį būtent tokioje situacijoje. Tad kviečiame lapkričio 18 dieną ateiti į miesto centrą, prie „Meškos bokšto“ ir uždegti žvakutę už aukas keliuose.
 
Laikas: nėra tikslaus laiko, tą padaryti galite kada jums patogu,  mes iš visuomenės sveikatos biuro ateisime ir uždegsime žvakutes vakare po darbo 17.30 val., tą padaryti kviesime ir kitas organizacijas.
 
Kartu norime padėkoti visiems, kurie dalyvauja likviduojant skaudžias kelių eismo įvykių pasekmes: gaisrininkams, policininkams, greitosios pagalbos tarnybos darbuotojams, gydytojams ir kitiems.
 
 
Skaudi statistika:
Lietuvoje per 10 metų keliuose beprasmiškai mirė 6901 žmogus, sužeista 76 650 žmonių. Telšiuose šiais metais jau žuvo 13 žmonių ir sužeisti 163 žmonės. Tai 20 % daugiau nei 2012 metais.
 
Lietuva žuvusiųjų skaičium, tenkančiu 1 mln. gyventojų, tarp Europos Sąjungos šalių 2012 metais buvo pati paskutinė. Kitaip sakant Lietuvos rodikliai buvo patys prasčiausi.
 
Pusė iš visų registruojamų avarijų yra susijusios su pėsčiaisiais.
 
Tačiau yra ir geroji medalio pusė. Lyginant su 2007 metais tiek avarijų, tiek sužeistų, tiek mirusiųjų skaičius dabar yra dvigubai mažesnis ir tolygiai mažėja su kiekvienais metais.
 
Kelių eismo taisyklės sukurtos ne dėl to, kad reikėjo sukurti, o dėl to, kad jos saugo žmonių sveikatą ir gyvybę. Nepamirškime jų, o eidami tamsiu paros metu visada užsidėkime atšvaitą, mažas šviesos žiburėlis tau gali išgelbėti gyvybę.
 

Prisijunkite prie dalyvaujančių Facebook puslapyje
 




Telšių rajono savivaldybės
Visuomenės sveikatos biuras