Naujienų archyvas

Mažųjų Olimpiada 2014

Paskelbta: 2014-02-18 |

„Mažųjų Olimpiada“ 2014
Viešoji įstaiga „Sveikatos ambasada“ kartu su Lietuvos Tautiniu Olimpiniu komitetu organizuoja pirmąją
kasmetinę „Mažųjų Olimpiadą“, skirtą vaikams iki 7-rių metų. Tai – pirmoji „Mažųjų Olimpiečių“ Olimpiada,
vienijanti tuos, kurie tiki, kad vaikai – mūsų ateitis ir viltis.
Kartu siekime, kad vaikai augtų stiprūs, sveiki ir dori piliečiai. Suburkime vaikus ir…

Skaityti daugiau...

Šv. Valentino diena ne tik įsimylėjėlių diena, bet ir Europos epilepsijos diena

Paskelbta: 2014-02-14 |

2011 metais vasario 14 d. pirmą kartą minima Europos epilepsijos diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas, ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisija.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija, Lietuvoje – apie 18 tūkstančių. Visi šie žmonės turi teisę į tinkamą gydymą, išsilavinimą, darbą.

Epilepsija vadinta paslaptingais vardais: „šventoji ", „dieviškoji" ar ,,dangiškoji" liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

Epilepsija – būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos priepuoliai, t. y., nenormalūs smegenų elektriniai iškrūviai. Sergant šia liga kartkartėmis prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, kartais sumažėja protiniai gabumai. Priepuoliai kartojasi ilgą laiką, gali neišnykti visą gyvenimą. Todėl liga laikoma lėtine. Epilepsija serga ne tik žmonės, bet ir kiti gyvūnai. Šia liga serga apie 0,05 proc. viso pasaulio žmonių.

Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos. Trims ketvirtadaliams ligonių pirmasis priepuolis pasireiškia vaikystėje, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, bei paauglystėje. Didžiajai daliai iš jų priepuoliai ir pasibaigia vaikystėje. Kai kurie vaikai patiria priepuolių, kurie nebūtinai yra epilepsijos išraiška, nors pagal savo atsiradimo mechanizmą („elektrinė audra smegenyse“) ir yra epilepsiniai. Šie priepuoliai kyla tik tam tikromis aplinkybėmis, kai trumpam sutrinka sveikata. Kadangi tokie priepuoliai susiję tik su tam tikromis aplinkybėmis ir niekada nevyksta savaime, jie vadinami atsitiktiniais priepuoliais arba ūmiais simptominiais.

Dažniausiai pasitaikančios epilepsijos priežastys:
· Sutrinka vaisiaus smegenų vystymasis, pavyzdžiui, dėl genetinių pakitimų, motinos apsinuodijimo, infekcijų, piktnaudžiavimo alkoholiu, sunkaus nukraujavimo ar dėl nežinomų priežasčių.
·         Gimdymo metu, jei pristinga deguonies ar išsilieja kraujas į smegenis.
·         Persergama encefalitu ar meningitu.
·         Smegenys sužeidžiamos sunkių galvos smegenų traumų metu (kraujavimas į smegenis, smegenų sutrenkimas).
·         Kai yra progresuojančios smegenų ligos, tarp jų ir smegenų augliai.
·         Įgimtos ligos, pavyzdžiui, tuberozinė sklerozė.

Epilepsija nėra paveldima liga, tai yra epilepsija nėra perduodama vaikui iš tėvo ar motinos. Tačiau polinkis sirgti epilepsija gali būti skirtingas įvairiose šeimose. Tai paaiškina, kodėl keli vienos šeimos nariai gali patirti epilepsijos priepuolius.

Epilepsijos priepuolius gali sukelti:
·         Virusinės infekcijos,
·         orų pokyčiai,
·         fizinis ar protinis stresas,
·         miego trūkumas,
·         alkoholis,
·         karštis,
·         stipri ir mirganti šviesa.
·         nestiprus pabrinkimas galvoje

Epilepsija dažniausiai yra gydoma vaistais, išrašytais gydytojo terapeuto. Šios ligos gydymu specializuojasi neurologai ir neurochirurgai. Kartais pacientui yra implantuojamas klajoklinio nervo stimuliatorius. Pacientui dar gali pagelbėti speciali mityba. Neurochirurgai atlieka specialias operacijas, po kurio epilepsijos priepuoliai sušvelnėja, tampa ne tokie dažni. Kai kuriems pacientams po operacijos epilepsija nebeatsinaujina.

Aplinkiniai turėtų žinoti ką daryti ištikus tokiai netikėtai situacijai. Svarbiausia neišsigąsti, nepanikuoti ir išlikti ramiems, pasirūpinkite, kad ligonis nesusižeistų - pašalinkite aštrius bei dūžtančius daiktus ar perneškite jį į saugią vietą, ką nors padėdami po galva paguldykite jį ant šono, atlaisvinkite rūbus (ypač prie kaklo), stebėkite, kad neužspringtų liežuviu ir į burną nekiškite jokių daiktų. Atminkite, jog nereikia trukdyti traukuliams ir žmogų laikyti ar bandyti jį gaivinti. Priepuoliui aprimus nepalikite žmogaus vieno, kuo galite jam pagelbėkite.
Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį - tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiajai bei kūdikiui.

Daugiau informacijos grasite: LESIA - Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacija

Telšių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB

Skaityti daugiau...

Paminėkime Saugesnio interneto dieną 2014 kartu!

Paskelbta: 2014-02-11 |

2014 metų vasario 11 dieną jau 11 – ąjį kartą minima Tarptautinė saugesnio interneto diena. Šių metų dienos tema “Kurkime geresnį internetą kartu”. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia visus prisijungti prie šios dienos minėjimo.

2012 m. skelbto tarptautinio EU Kids Online tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos vaikai priklauso didesnio naudojimosi internetu ir didesnės rizikos grupei. Daugiau naudojasi internetu ir tuo pačiu patenka į didesnę rizikos grupę dar kelios Europos Sąjungos šalys: Bulgarija, Čekijos Respublika, Danija, Estija, Norvegija, Rumunija ir Švedija. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad net 52 proc. Lietuvos vaikų internete bendravo su nepažįstamaisiais. Šioje kategorijoje visoje Europos Sąjungoje mus lenkė tik Estija (54 proc. vaikų). Socialiniuose tinkluose net 35 proc. Lietuvos vaikų prisipažino skelbę savo telefoną ir adresą.

Saugumo internete supratimas pastaraisiais metais vis labiau keitėsi – siekiama kurti ne tik saugesnį, bet ir geresnį internetą. Ir tai turėtų daryti visi: vaikai, jaunuoliai, tėvai ir globėjai, mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai, valdžios, politikos ir verslo atstovai.

Geresnis internetas daugelio gali būti suprantamas įvairiai – tačiau pagrindinis tikslas yra skatinti, kurti pozityvų interneto turinį bei pašalinti žalingą. Ir prie to galime prisidėti visi:

Vaikai ir jaunuoliai gali prisidėti prie teigiamo interneto turinio kūrimo mandagiai ir pagarbiai bendraudami internete, saugodami savo internetinę reputaciją (taip pat ir kitų), ieškodami saugių informacijos dalijimosi būdų ir pan. Padėti pašalinti žalingą interneto turinį jie taip pat gali – tereikia visuomet pranešti atsakingoms institucijoms, jei susiduriama su priekabiavimu internete, patyčiomis, netinkama informacija ir kt. Svarbiausia mokyti vaikus nelikti abejingais.

Tėvai ir globėjai atvirai ir nuoširdžiai kalbėdamiesi su savo vaikais apie veiklą internete gali prisidėti prie teigiamo interneto turinio kūrimo. Kurdami artimą ryšį tėvai gali daug lengviau įdiegti vaikams, jog internete reikia būti saugiems, atsakingiems ir pagarbiems. Rūpindamiesi savo atžalomis tėvai turi patarti vaikams kaip elgtis susidūrus su netinkama informacija internete, pasakyti, kad visų pirma pagalbos ir patarimo gali kreiptis į juos. Augindami jaunesnio amžiaus vaikus tėvai turėtų nustatyti aiškias naudojimosi kompiuteriu ir internetu taisykles, padėti ieškoti kokybiškų ir saugių interneto išteklių. Tėvai visuomet turi domėtis savo vaikų veiklomis internete nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai taip pat turi daug galimybių prisidėti prie pozityvaus interneto turinio kūrimo. Visų pirma tai daryti jie gali ugdydami mokinių skaitmeninio raštingumo įgūdžius ir suteikdami galimybę ne tik naudotis teigiamu turiniu, bet ir jį kurti. Padėdami ir patardami jaunuoliams, susidūrusiems su įvairiomis problemomis internete, padrąsindami nesigėdyti kreiptis pagalbos į kitus, mokytojai ir visuomenės sveikatos specialistai taip pat prisidės prie žalingo turinio pašalinimo.

Industrijos atstovai atlieka svarbų vaidmenį kurdami pozityvų interneto turinį, teikdami internetines paslaugas, kurdami priemones mūsų duomenims apsaugoti. Kurdami saugesnes sistemas ir paslaugas, labiau atsižvelgdami į naudotojų poreikius, teikdami greitą ir paprastai pasiekiamą pagalbą, kai jos prireikia, industrijos atstovai prisideda prie negatyvių interneto aspektų naikinimo.

Politikai, valdžios atstovai, švietimo srities atstovai turi siekti, kad prieš tai išvardinti visuomenės atstovai turėtų tinkamas sąlygas veikti ir kurti, pavyzdžiui užtikrinti, kad mokyklų ugdymo programose būtų numatyti saugumo internete mokymo dalykai, užtikrinti, kad tėvus ir globėjus pasiektų reikalinga informacija apie saugumą internete. Turi būti efektyviomis strategijomis užtikrinamas vaikų ir jaunuolių saugumas ir gerovė internetiniame pasaulyje.

Paminėkime šią dieną skatindami vaikus ir jaunimą saugiau ir atsakingiau naudotis interneto technologijomis ir mobiliaisiais įrenginiais bei priimkime atsakomybę ir paverskime internetą geresne vieta visiems.

Informaciją parengė:

Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras

Daugiau informacijos rasite internetinėse svetainėse: www.draugiskasinternetas.lt,

http://www.epilietis.eu/ (nuoroda Saugesnio interneto savaitė)

Skaityti daugiau...

Pasaulinę ligonio dieną sveikatos apsaugos ministras linki visiems sveikatos ir stiprybės

Paskelbta: 2014-02-11 |

Šiandien minima Pasaulinė ligonių diena. 1992 m. vasario 11 d. Popiežius Jonas Paulius II įsteigė Popiežiaus gyvybės akademiją. Nuo 1993 m. kiekvienais metais pasaulio visuomenė raginama nelikti abejinga sergančiųjų kančioms, apmąstyti, ką žmogui reiškia sveikata, darna su savimi ir supančiu pasauliu. Kviesdamas visus prisidėti prie šios dienos minėjimo, Popiežius Pranciškus išplatino žinią, skirtą 22-ai Pasaulinei ligonių dienai: „Tikėjimas ir meilė: Mes turime guldyti gyvybę už brolius“.

Pasaulinę ligonių dieną sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis dėkoja visiems sveikatos sistemos darbuotojams, visų specialybių gydytojams, slaugos personalui, mokslininkams, specialistams, profesionalams ir entuziastams, kuriems tenka didžiulė atsakomybė už žmogaus sveikatą. „Ypač dėkoju tiems, kurie savo profesinį talentą ir širdies šilumą pasiaukojančiai skiria sveikatos negalios kamuojamiems žmonėms ir jų šeimos nariams, – pabrėžia ministras. – Nuoširdžiai apgailestaudamas dėl to, kad šalia mūsų yra sveikatos sutrikimų keliama kančia ir skausmas, kviečiu prisidėti prie šios dienos minėjimo. Eikime ir kartu darykime tai, kas apsaugotų nuo ligų mus, mūsų šeimas, mūsų valstybę. Linkiu visiems stiprios sveikatos, tikėjimo ir santarvės“.

Popiežiaus Pranciškaus laiške skelbiama, kad minint šią Pasaulinę ligonių dieną, galvojame apie tikėjimą ir meilę: „Mes turime guldyti gyvybę už brolius. Kreipiuosi ypač į ligonius, į visus, kurie jiems padeda ir jais rūpinasi. Mieli ligoniai, Bažnyčia atpažįsta jumyse ypatingu būdu esantį kenčiantį Kristų. Taip yra: šalia mūsų kančios, o veikiau mūsų kančioje yra Kristaus kančia; jis su mumis neša kančios naštą ir parodo jos prasmę“. Popiežius ragina prisiminti ligonius, išgirsti jų poreikius ir įsiklausyti į jų skausmą. Anot jo, ši diena – puiki proga prisiminti ir visus tuos, kurie nepalieka ligonių kančiose ir skausme, rūpinasi jais bei skleidžia širdies šilumą.

SAM Ryšių su visuomene skyrius

Skaityti daugiau...

Pirmoji Lietuvoje valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistema "Rakto skylutė

Paskelbta: 2014-01-31 |

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsakymu patvirtino maisto produktų ženklinimo simboliu „Rakto skylutė“ kriterijus. Įvedama pirmoji Lietuvoje valstybinė, nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistema. Maisto gamintojai, gaminantys įsakyme nurodytus kriterijus atitinkančius produktus, galės savanoriškai ir nemokamai paženklinti juos simboliu „Rakto skylutė“. Įsakymas parengtas kartu su Žemės ūkio ministerija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdant LR Vyriausybės programos nuostatas.

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų. Tai būtina, nes Lietuvoje atliktų gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų nesubalansuota – suvartojama per daug sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių, druskos ir per mažai maistinių skaidulų. Nesubalansuota mityba išvardytomis medžiagomis skatina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, nutukimu, 2-jo tipo cukriniu diabetu. Vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio miršta 3/4 visų Lietuvos gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.

Įdiegus šią ženklinimo sistemą, rinkoje atsiradę nauji produktai bus naudingi ne tik sveikatai, bet ir ekonomikai, nes išsiplės maisto produktų asortimentas, vartotojų ratas, be to, maisto gamintojams atsivers naujos rinkos užsienio, ypač Skandinavijos, šalyse.

Simbolis „Rakto skylutė“ yra ES registruotas prekių ženklas, kurį Švedijos Nacionalinė maisto agentūra (ženklo savininkė) leido naudoti Lietuvoje. Jo naudojimas yra savanoriškas ir nemokamas.

Simbolis „Rakto skylutė“ plačiausiai paplitęs ES tarp panašios paskirties ženklų. Europos Komisija jį laiko objektyviausiu. Juo žymimi maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Prisijungti prie šio ženklo rengiasi ir kitos šalys. Skandinavijoje sergamumas minėtomis ligomis yra mažiausias ES. Šių šalių rinkoje yra jau dešimtys tūkstančių pavadinimų produktų, pažymėtų šiuo simboliu. Pavyzdžiui, Švedijoje jis naudojamas jau ilgiau kaip 20 metų. Lietuvoje tokių produktų, kurie „pralįstų“ pro „Rakto skylutės“ simboliu ženklintiniems produktams keliamus reikalavimus, šiuo metu beveik nėra.

Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti kriterijai atitinka tarptautinius kriterijus, vienodus visose šį simbolį taikančiose šalyse. Ženklo naudojimo kontrolė ir maisto produktų priežiūra rinkoje bus atliekama pagal Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktus.

Maisto produktų sudėties gerinimas bei siekiamas gyventojų mitybos koregavimas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos Europos kovos su nutukimu chartijos, Europos maisto ir mitybos politikos veiksmų plano, Pasaulinės mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijos bei Europos Komisijos Baltosios knygos dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti strategines nuostatas.

Išsamesnę informaciją, taip pat simbolio „Rakto skylutė“ dizaino taisykles ir atsisiųsti skirtą simbolio atvaizdą (vektorinę rinkmeną) galite rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje http://www.sam.lt/go.php/lit/IMG/1371

Almantas Kranauskas

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos

Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas

Tel. (8 5) 219 3338, almantas.kranauskas@sam.lt

Skaityti daugiau...

Afrikinis kiaulių maras grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei nekelia

Paskelbta: 2014-01-28 |

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad Afrikinis kiaulių maras (AKM) grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei nekelia. Ši virusinė naminių kiaulių ir šernų liga yra pavojinga tik gyvūnams. Ja serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonės šia liga neužsikrečia.

AKM yra endeminė liga Afrikos šalyse. Pirmą kartą į Europą afrikinio kiaulių maro virusas (AKMV) pateko 1957 m. Portugalijoje su maisto atliekomis. AKM protrūkis buvo greitai likviduotas. 1960 m. antrą kartą AKMV išplito Portugalijoje ir Ispanijoje ir tapo endemine liga iki 1995 m. AKMV plitimas buvo susijęs su kiaulių šėrimu maisto atliekomis. Nuo 2007 m. afrikinio kiaulių maro virusas (AKMV) išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. 2013 m. AKM protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos Respublikos sienos).

Virusas gali būti perduotas tiesioginio kontakto tarp sergančių ir sveikų gyvūnų metu. Taip pat – netiesiogiai: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Biologiniai platintojai: erkių gentis – Ornithodoros. Infekcijos atveju virusas plinta per transporto priemones, drabužius, patalpas. Tačiau žmonėms šis virusas nėra perduodamas, todėl pavojaus žmonių sveikatai nekelia.

Daugiau apie kiaulėms ir šernams pavojingos ligos likvidavimo priemonės ir profilaktiką – Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. http://vmvt.lt/

SAM Ryšių su visuomene skyrius, samrsv@sam.lt , www.sam.lt

Skaityti daugiau...

Sveikatingumo diena Telšių Žemaitės gimnazijoje

Paskelbta: 2014-01-27 |

Sausio 20-ąją pirmadienį 08:30 val. Telšių Žemaitės gimnazijoje prasidėjo sveikatingumo diena „Judėk ir stiprėk“, kurios metu moksleiviai varžėsi įvairiose estafetėse, sportinėse rungtyse, žaidė žaidimus. O, kad sveikatingumo diena būtų dar smagesnė ir įdomesnė, į svečius pas gimnazistus atvyko Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojai ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Prieš prasidedant sportinėms rungtims, Žemaitės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja gimnazistams ir mokyklos svečiams tarė sveikinimo žodį bei akcentavo tokio pobūdžio renginių svarbą. Taip pat sveikinimo žodį tarė ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka, kuris linkėjo sportiškos ir sveikos dienos. Po sveikinimo žodžių gimnazistai sušoko smagią ir nuotaikingą mankštą „Zumba“, šitaip pasiruošdami ir apšildami tolimesnėms rungtims.

Pirmadienis moksleiviams pralėkė itin turiningai ir smagiai. Be to, kad gimnazijoje nevyko pamokos, vaikai turėjo galimybę sustiprinti savo fizinę būklę ir susirungti įvairiose smagiose rungtyse – į tolį mėtė batų raištelius, žaidė stalo tenisą, suko lankus, šokinėjo per šokdynę, žaidė kvadratą ir t.t... Smagių emocijų pliūpsnį vaikams suteikė Telšių aps. VPK Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai Marius Jonikas, Remigijus Skirius ir Vilma Kuzminskienė. Nepabūgę lauke spaudusio 15 laipsnių šaltuko, pareigūnai, atsivežę orinius šautuvus, surengė šaudymo varžybas „Taikliausias šaulys“.

Nuo pat labo ryto atvykę Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojai Ernesta Mikutaitė, Mantas Karečka ir Asta Fabijonavičiūtė bendravo su gimnazistais. VSB darbuotojai pristatė kūno sudėties analizatorių, kurio pagalba galima sužinoti kūno riebalų procentinę dalį, kaulų masę, dienos kalorijų normą, raumenų masę ir daugelį kitų rodmenų, taip pat atsivežė rūkančią lėlę, kurios pagalba buvo galima stebėti kiek kenksmingų medžiagų pasilieka organizme po surūkytų kelių cigarečių. Taip pat šone stovėjo stendas su nuotraukomis kuriose matosi kaip atrodo sveiko ir rūkančio žmogaus plaučiai, kaip atrodo kiti organai veikiami ilgalaikio rūkymo pasekmių. Moksleiviams didelę juoko dozę suteikė ir girtumo akiniai, kurių pagalba blaivas žmogus gali pamatyti aplinką girto žmogaus akimis (akiniai sukalibruoti rodyti vaizdą esant vidutinio girtumo laipsniui). Šiuos akinius panoro išbandyti daugelis, o ypač linksma buvo mokiniams stebėti, kaip jų draugai negali pasisveikinti arba paeiti tiesia linija, nes jų matomas vaizdas visai neatitinka tikrovės. Akinius išbandė tiek mokiniai, tiek mokytojai, o ypač buvo smagu girdėti mokinių žodžius: „gyvenime negersiu, nepagalvojau, kad taip kvailai galiu atrodyti iš šono kitiems, būdamas neblaivus, o ypač draugams“. Visuomenės sveikatos specialistai atsakė į mokinių užduodamus klausimus, paragino visuomet drąsiai dėl iškilusių klausimų kreiptis į visuomenės sveikatos biurą el. paštu, telefonu ar socialiniame „faccebook“ tinklapyje.

Sveikatingumo diena baigėsi valgant sveiką ir labai skanią košę, kuria buvo vaišinami visi mokyklos mokiniai ir svečiai. Sveikatingumo dienos emocijas gimnazistams priminė ir sausio 22-ąją įvykę nugalėtojų apdovanojimai. Taip pat apdovanojimams medalius, padėkos raštus įsteigė Telšių VPK, o visuomenės sveikatos biuras „Pačių pačiausiems“ dovanojo vitaminų.

"Pasivaikščiojimai" su girtumo akiniais:

Kelios akimirkos:

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Skaityti daugiau...

Vaikams sudaromos patogesnės gydymo sąlygos

Paskelbta: 2014-01-27 |

Artimiausiu metu įsigalios dar viena naujovė sveikatos priežiūros srityje – vaikai iki 18 metų, kurie gydomi ligoninėse dėl nesudėtingų ligų ir būklių, galės vykti į namus gydytis vos tik sulaukę visų gydymo įstaigoje jiems paskirtų procedūrų ir kitą dieną atvykti tik tada, kai paskirtos kitos. Jiems nebereikės būti ligoninėje, joje nakvoti, laukiant gydymo paslaugų – tėveliai kartu su vaikais galės atvykti konkrečiu paskirtu laiku ir vykti namo, kai paslaugos bus suteiktos.
Tokiems siūlymams pritarta Privalomojo sveikatos draudimo taryboje, kuri yra svarbus patariamasis instrumentas sveikatos apsaugos ministrui.

Neabejotinai, pirmiausia tokie pokyčiai būtų naudingi vaikams ir jų tėveliams. Jiems tai būtų paprasčiau ir patogiau. Vaikai patirtų mažiau streso, nes jiems reikėtų praleisti mažiau laiko gydymo įstaigose, tarp medikų, kas mažiesiems pacientams paprastai sukelia nemažai neigiamų emocijų ir įtampos, jie tampa emociškai jautresni. Ramiau jaustųsi ir tėvai, nes jie žinotų konkrečiai kiek, kokių, kada ir kur procedūrų turės būti atlikta jų atžalai ir kada jis galės keliauti namo.
Šie pakeitimai būtų naudingi ir gydymo įstaigoms, nes joms padėtų mažinti pacientų eiles. Esant didesniam laisvų vietų skaičiui palatose, jos galėtų priimti daugiau jaunuolių gydymui. Taigi kiti pacientai galėtų greičiau gauti jiems paskirtas sveikatos priežiūros paslaugas.
Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik suaugusiems pacientams, kurie, gydydamiesi dienos stacionare ir sulaukę visų jiems gydytojo paskirtų procedūrų, galėdavo vykti namo ir atvykti konkrečiu paskirtu laiku kitą dieną, negaišdami laiko laukiant kitų gydymo procedūrų įstaigoje.
Šios naujovės galiotų tik nesudėtingomis ligomis sergantiems vaikams iki 18 metų, kuriems nereikalinga ypatinga medikų priežiūra. Tai nebūtų taikoma vaikams, kurie serga ūmiomis ar sunkiomis ligomis, bei tiems, kuriems reikalingos chirurginės paslaugos.
Taigi įsigaliojus naujovėms, būtų praplėstas dienos stacionarinių paslaugų spektras. Į jį būtų įtrauktos minėtos vaikų sveikatos priežiūros paslaugos, už kurias atsiskaitoma Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Rūpimus klausimus galima pateikti el. pašto adresu info@vlk.lt arba ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888.

Skaityti daugiau...

Vaikų ugdymo proceso higiena, šaltuoju metų laiku

Paskelbta: 2014-01-23 |

Vaikų ugdymo proceso higiena, šaltuoju metų laiku. Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 (toliau – HN 75:2010), kasdien 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką. Žiemos metu – esant ne žemesnei kaip minus 12oC temperatūrai ir silpnam vėjo greičiui (iki 2 m/sek.) arba ne žemesnei kaip minus 8oC temperatūrai ir vidutiniam vėjo greičiui (nuo 2 iki 6 m/sek.). Taip pat svarbu atminti, kad draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus, taip pat turinčius utėlių ar glindų. Vaikui sunegalavus įstaigoje, jis izoliuojamas iki atvykstant tėvams.

Vadovaujantis HN 75:2010, oro temperatūra patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti šiuos dydžius: priėmimo – nusirengimo patalpoje, žaidimų kambaryje ir sveikatos kabinete – 20-23oC; miegamajame – 18-22oC; tualete – prausykloje – 19-23oC; kūno kultūros – muzikos salėje – 18-20oC; kompiuterinės įrangos patalpoje – 20-22oC; koridoriuose ir laiptinėse – 18-21oC.
Lietuvos higienos normoje HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (toliau - HN 21:2011) nurodyta, kad kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8°C temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę).
Mokymo, ugdymo patalpose oro temperatūra šildymo sezonu turi atitikti HN 21:2011 reglamentuotus dydžius: priešmokyklinio ugdymo grupėje – 20-22oC; mokymo klasėse, mokymo kabinete ir aktų salėje – 18-20oC; sporto salėje – 15-17oC; persirengimo kambaryje prie sporto salės – 20-21oC; duše prie sporto salės – 25-26oC; tualete – 18-19oC; sveikatos kabinete – 21-23oC; koridoriuje ir laiptinėje – 16-18oC.

Vadovaujantis 2013-2014 ir 2014-2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.V-459, jei oro temperatūra yra 20oC šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25oC laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6-12 (gimnazijų I-IV) klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

www.sam.lt

Skaityti daugiau...

Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Paskelbta: 2014-01-21 |

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai.

Atpažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai. Pagrindiniai kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimų pirmosios pagalbos elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas. Jei įtariate kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimą, suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, imobilizuokite galūnę ir šaldykite šaltu kompresu.

Imobilizuodami stenkitės nejudinti sužalotos vietos. Imobilizacijos tikslas – sumažinti skausmą ir kraujavimo pavojų, apsaugoti nuo uždarojo lūžio virtimo į atvirą lūžį. Sužalota galūnė imobilizuojama tokioje padėtyje, kokioje buvo rasta, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai. Sužeista vietą šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos. Įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Nelaikykite ledo maišelio ilgiau kaip 20 minučių. Jei galima, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinsite kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą. Nekelkite lūžusios galūnės, jei keliant nukentėjusiajam skauda. Venkite judesių ar bet kokio aktyvumo, kuris sukeltų skausmą. Padėkite nukentėjusiam žmogui surasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą. Venkite peršalimo. Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo.

Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, yra smegenų pažeidimo pavojus, gali prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas – tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Teikiant pirmąją pagalbą nebūtina atskirti šių sužalojimų. Pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.

Žiemos metu kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai. I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės. II laipsnio nušalimas - tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės. III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų. Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18 – 20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti.

Kad nesušaltumėte ir nepatirtume žiemos traumų:

• būkite atidūs ir atsargūs;

• be reikalo neikite į lauką;

• dėvėkite žieminius batus žema pakulne su gruoblėtu padu;

• dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių;

• apsaugokite odą tepdami ją specialiu riebiu kremu;

• šaltame ore stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis);

• saugokite vaikus, kad jie nesušaltų;

• atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai eikite per gatvę;

• išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės už turėklų;

• nevartokite alkoholio.

Parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė
Vida Dubinskienė