Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 25 d. [Penktadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| 2025 balandžio 25 d. [Penktadienis] Pasaulinė maliarijos diena |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Vandens dienos minėjimas Viešvėnų mokykloje
Paskelbta: 2014-04-01 | 
| 
| 
Kovo mėnesį Viešvėnų pradinukai prisijungė prie „Sveikatiados“ projekto. Kadangi kovo mėnuo buvo skirtas vandeniui, visos klasės aktyviai padirbėjo šia tema: rinko informaciją apie vandens reikšmę ir naudą žmogaus organizmui. Diskutavo, koks vanduo yra pavojingas, išklausė patarimų, kaip taupyti vandenį, kad po daugelio metų jo nepritrūktume. Savaitės pabaigoje visos klasės sukūrė po plakatą: priešmokyklinukai pavaizdavo visus vandens telkinius, pirmokai priminė, kam reikalingas vanduo, antrokai pririnko posakių apie vandenį, trečiokai supažindino su vandens apytakos ratu, o ketvirtokai paragino visiems vandenį taupyti, gerbti, saugoti, neteršti, nes „VANDUO – GYVYBĖS ŠALTINIS“.
Vandens dienos minėjimas baigėsi sveikatos priežiūros specialistės Aurelijos paskaita apie vandens kiekį Žemėje ir linksmu animaciniu filmuku.
Vandens dienos minėjimas baigėsi sveikatos priežiūros specialistės Aurelijos paskaita apie vandens kiekį Žemėje ir linksmu animaciniu filmuku.
Lopšelis-darželis Berželis - DRAUGAUKIME SU VANDENIU KASDIEN
Paskelbta: 2014-03-31 | |
| 
2014m. kovo 24 dieną Telšių lopšelyje – darželyje buvo minima Pasaulinė vandens diena. Šiai dienai paminėti ikimokyklinėje įstaigoje vyko akcija „Draugaukime su vandeniu kasdien“. Akcijos dieną darbuotojai ir vaikai atvyko į įstaigą apsirengę su mėlynos spalvos rūbu ar mėlynos spalvos akcentu. Ryte tėvams atvedusiems vaikus buvo pasiūlyta pasivaišinti stikline vandens ir draugauti su vandeniu kasdien, visi paraginti perduoti šią žinutę šeimos nariams, draugams ir kolegoms darbe. Tokiu būdu siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į vandenį, kaip pagrindinį gyvybės ir geros sveikatos šaltinį. Mitybos specialistai atkakliai primena, kad per dieną vandens reikia išgerti 6-8 stiklines. Tačiau daugumai tai atrodo sunkiai įgyvendinama. Tačiau pasitelkus į pagalbą šiek tiek fantazijos: vandens pertraukėlė darbe, buteliukas vandens rankinėje, automobilyje, stiklinė vandens su citrinos riekele – staigmena namiškiams. Taip pamažu organizmas pripranta ir reikiamas vandens kiekis išgeriamas noriai, savęs neverčiant.
Tikslesnę informaciją apie viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybę mūsų mieste darbuotojos sužinojo iš UAB „Telšių vandenys“ vandentiekio cecho viršininkės Irenos Norkienės. Susitikimo metu specialistė patikino, kad viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra puikios kokybės ir jį galima gerti tiesiai iš čiaupo be papildomo paruošimo.
Vaikus pedagogės pakvietė į pažintinę kelionę su vandeniu, įvairios veiklos metu: mėlynos spalvos paieškos gaublyje ir žemėlapyje, mįslės, pasakojimai ir pokalbiai, piešiniai, žaidimai ir eksperimentai su vandeniu, vaikų minčių lietus. Vaikai sužinojo apie vandens svarbą ir naudą, kartu mastė, kaip taupyti brangų turtą vandenį.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Milda Liubinavičienė
Kovo 24 d. Pasaulinė tuberkuliozės diena
Paskelbta: 2014-03-24 | |
| 
Kovo 24 dieną PSO sprendimu minima Pasaulinė tuberkuliozės diena, skirta geriau informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. Pasaulinė tuberkuliozės diena tapatinama su tuberkuliozės (TB) bakterijos atradimo data. Ligos sukėlėją – 1,5-3,5 mikrono ilgio lazdelės formos bakteriją – 1882 m. kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas, už siekį nugalėti TB visame pasaulyje apdovanotas Nobelio premija. Pasaulinę TB dieną PSO ragina kiekvieną visuomenės narį semtis žinių apie nematomą ir klastingą ligą, mokytis ir mokyti kitus saugoti savo, savo šeimos, bendruomenės, valstybės sveikatą ir gerovę. PSO naujausios ataskaitos „Pasaulinė TB kontrolė: priežiūra, planavimas, fi nansavimas“ duomenimis, sergamumas TB ir epidemijos grėsmė, 2001 m. PSO Europos regiono šalyse pasiekusi kritinę ribą, šiuo metu mažėja. Tačiau ši klastinga liga vis dar išlieka pavojingiausių sveikatai ligų sąraše.
Tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija perduodama oro lašeliniu būdu. Pagrindinis TB šaltinis yra žmogus sergantis atvira plaučių TB. Infekcija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet taip pat gali pažeisti ir kitus žmogaus organus ar audinius: smegenis, inkstus, kaulus ir stuburą. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti.
Tuberkuliozė (TB) tai infekcinė liga kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija perduodama oro lašeliniu būdu. Pagrindinis TB šaltinis yra žmogus sergantis atvira plaučių TB. Infekcija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet taip pat gali pažeisti ir kitus žmogaus organus ar audinius: smegenis, inkstus, kaulus ir stuburą. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti.
Kaip plinta TB?
TB mikrobai patenka į orą kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosti ar čiaudi. Priklausomai nuo aplinkos, taip išskirti mikrobai ore gali išlikti kelias valandas. Žmogus įkvėpęs TB mikrobais užteršto oro gali tapti infekuotu.
Koks skirtumas tarp žmogaus užsikrėtusio TB ir žmogaus sergančio TB?
Užsikrėtę TB asmenys savo organizme turi TB mikrobą, bet jis nėra aktyvus ir nesukelia ligos, nepasireiškia TB būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos, bet tai yra laiko klausimas kada dalis užsikrėtusių asmenų (5-10 proc) gali susirgti TB. Trečdalis visos pasaulio populiacijos yra užsikrėtę TB bakterija, iš jų 5-10 proc. susirgs tuberkulioze.
Sergančių TB žmonių organizme mikrobai aktyviai dauginasi, jiems pasireiškia TB būdingi simptomai, taigi kosėdami jie platina užkratą. TB dažniausiai užsikrečiama, jei yra kadieninis kontaktas taip užkrečiami šeimos nariai ir darbo kolegos.
Kaip diagnozuojama TB?
Tuberkulino (TB odos) testas naudojamas siekiant nustatyti ar žmogus užsikrėtęs TB. Sveikatos priežiūros specialistas įšvirkščia nedidelį kiekį skysčio, vadinamo tuberkulinu, po oda vidinėje dilbio dalyje. Po 2 ar 3 dienų, sveikatos priežiūros specialistas įvertina odos reakciją. Tuberkulino įšvirkštimo vietoje gali atsirasti patinimas. Išmatavus patinimą nustatoma ar testas teigimas ar neigimas. Teigimas testas paprastai reiškia, kad žmogus yra infekuotas TB.
Paprasčiausias tyrimas yra skreplių ištyrimas dėl TB mikobakterijų Cillio-Nilseno metodu. Šiuo metu šalyje yra 14 mikroskopijos centrų, kur tiriami skrepliai ar kita medžiaga dėl tuberkuliozės mikobakterijų. Šio tyrimo dėka galima greitai diagnozuoti TB, ir paskirti reikiamą gydymą. Labai svarbu ligonį, išskiriantį tuberkuliozės mikobakterijas greitai izoliuoti ir skirti reikiamą gydymą, kontroliuojamą medicinos personalo.
Neužmirškite, kad tuberkuliozė yra klastinga liga. Susirgimo pradžioje nusiskundimų būna nedaug. Kol liga nėra išplitusi, tuberkuliozę galima įtarti, kai žmogų vargina:
· skausmas krūtinėje, pečių plote;
· nuovargis;
· prakaitavimas;
· apetito stoka, svorio kritimas;
· kosulys: sausas ar su skrepliais, trunkantis ilgiau nei savaitę;
· karščiavimas, ligos pradžioje – nedidelis, iki 37,5 °C; · skrepliavimas su kraujo priemaiša.
Tarp ES šalių keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų daugiausiai registruota Lietuvoje
2014 m. Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktoje ataskaitoje pagal dauginio antituberkuliozinių vaistų atsparumo (DAV-TB) tarp naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų Europos sąjungos/Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse Lietuva yra pirma šalis, Rumunija - antra. Iš 499 tokių atvejų Europos regione net 116 registruota Lietuvoje, Rumunijoje – 113. Iš naujų laboratoriškai patvirtintų plaučių TB atvejų Lietuvoje DAV-TB sudarė 11,8 proc., Estijoje – 20,5 proc.
Pagal antituberkuliozinių vaistų atsparumą tarp anksčiau gydytų laboratoriškai patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų Europos regione Lietuva yra antra šalis, pirma – Rumunija. Iš 718 tokių atvejų Europos regione 153 registruoti Lietuvoje, Rumunijoje – 416. Iš bendro laboratoriškai patvirtintų, ankščiau gydytų tokių atvejų skaičiaus Estijoje DAV-TB sudarė 50 proc., Lietuvoje – 44,3 proc., Rumunijoje - 20,7 proc.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2013 m. Lietuvoje tuberkulino mėginys buvo atliktas 32 080 įvairaus amžiaus vaikų iš kurių 87 vaikams diagnozuota tuberkuliozė, 11 iš jų – atvira šios ligos forma.
Daugiau informacijos apie tuberkuliozę rasite www.ulac.lt
Gerkime vandenį ir būsime sveiki!
Paskelbta: 2014-03-24 | |
| 
Kovo 21 – oji „Ateities “ pagrindinėje mokykloje praėjo neįprastai, nes visi įsijungė į akciją „Vanduo – gyvybės šaltinis “. Akcijos tikslas – skatinti moksleivius atkreipti dėmesį į tai, ką ir kiek geria, padėti suprasti, kokia suvartojamų skysčių svarba kiekvienam organizmui. Švaraus vandens stiklinė ne tik malšina troškulį, tačiau atgaivina organizmą, padeda vykti nematomiems valymosi procesams. Vanduo yra unikalus ir niekuo nepakeičiamas. Be vandens nėra gyvybės.
Pertraukos metu mokiniai ir mokytojai rinkosi į mokyklos fojė, kur gaivinosi šaltinio „ Žalia giria “ vandeniu, buvo dalijami lankstinukai su naudingais patarimais apie vandens svarbą. Taip pat buvo paruoštas stendas, informuojantis, jog kovo 22 diena yra Pasaulinė vandens diena. Mokykloje dominavo mėlyna spalva. Visiems nestigo geros nuotaikos.
VSPS G.Jonušienė
Pertraukos metu mokiniai ir mokytojai rinkosi į mokyklos fojė, kur gaivinosi šaltinio „ Žalia giria “ vandeniu, buvo dalijami lankstinukai su naudingais patarimais apie vandens svarbą. Taip pat buvo paruoštas stendas, informuojantis, jog kovo 22 diena yra Pasaulinė vandens diena. Mokykloje dominavo mėlyna spalva. Visiems nestigo geros nuotaikos.
VSPS G.Jonušienė
Dažniausiai užduodami klausimai apie skiepus
Paskelbta: 2014-03-19 | |
| 
1. Kodėl reikia skiepytis?
Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.
Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas.
Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.
Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:
Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.
Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Pvz., JAV praėjusio amžiaus VIII dešimtmečio pabaigoje ir IX dešimtmečio pradžioje sumažėjus vakcinacijos nuo tymų apimtims, registruotą virš 100 tymų sąlygotų mirčių, į ligonines buvo paguldytą 11 tūkst. asmenų
Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.
2. Ar vakcinos yra veiksmingos?
Vienas geriausių vakcinos veiksmingumą įrodančių pavyzdžių yra 2 tipo Haemophillus influenzae B (Hib) vakcina, apsauganti nuo šios bakterijos sukeliamų ligų, kurių sunkiausia – meningitas (smegenų dangalų uždegimas). Pirmą kartą Hib vakcina buvo pradėta naudoti 1990 metais. Tuo metu JAV 2 tipo Haemophillus influenzae B mikrobas buvo pati dažniausia bakterinio meningito priežastis, kuri kiekvienais metais sukeldavo vidutiniškai 15 tūkst. susirgimų ir 400-500 mirčių. Susirgimų ir mirčių skaičius dešimtmečiais buvo pastovus. Pradėjus skiepyti Hib vakcina, susirgimų, sukeltų Haemophillus influenzae B, sumažėjo iki mažiau kaip 50 atvejų per metus. Dramatišką ligų, pvz., susirgimų tymais, kiaulyte, raudonuke, poliomielitu, difterija, stablige ir kokliušu sumažėjimą per keletą metų sąlygojo skiepai.
3. Ar yra sistemos, užtikrinančios, kad vakcinos yra saugios po to, kai jos yra užregistruotos?
Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimais, Europoje, o kartu ir Lietuvoje funkcionuoja farmakologinio budrumo sistema. Farmakologinis budrumas – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Lietuvoje apie pastebėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą sveikatos priežiūros specialistai bei registracijos teisės turėtojai privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT). Pranešimai analizuojami, nustatomi nauji farmakologinio budrumo signalai. Pasikeitimas tokia informacija ir apibendrintas nepageidaujamų reakcijų vertinimas yra būtinas užtikrinant pacientų gydymą saugiais vaistais.
4. Ar geriau skiepytis ar persirgti natūraliu būdu?
Nustatyta, kad „natūrali“ infekcija dažnai sukelia geresnį imunitetą nei vakcinacija. Natūrali infekcija dažniausiai sukelia imunitetą po vieno infekcijos epizodo, o vakcinos gali reikėti kelių dozių. Pvz., difterijos, stabligės, kokliušo, hepatito B ir poliomielito vakcina yra skiriama mažiausiai tris kartus. Tačiau skirtumas tarp vakcinacijos ir natūraliai persirgtos ligos yra už imunitetą mokama „kaina“. Už vakcinaciją mokama „kaina“ yra kelių injekcijų sukeltas nepatogumas ir kartais skaudanti ranka. Už kiekvieną natūralią infekciją mokama „kaina“, dažniausiai, yra gerokai didesnė: pvz., natūralios poliomielito infekcijos sukeltas paralyžius, psichinio vystimosi sulėtėjimas po natūralios Hib infekcijos, kepenų funkcijos sutrikimai po natūralios hepatito B infekcijos, kurtumas po natūralios parotito infekcijos ar plaučių uždegimas po natūralios vėjaraupių infekcijos.
5. Ar kūdikiai nėra per maži, kad būtų skiepijami ir kodėl reikia skiepyti vaikus?
Skiepijimo esmė – sužadinti kūdikio imuninės gynybos sistemas, nesukeliant žymesnių klinikinių požymių. Tam vartojamos vakcinos – natūralios substancijos, t. y. mikroorganizmai ar jų komponentai. Paskiepijus sužadinama visiškai natūrali imuninė reakcija, dauguma atvejų nesiskirianti nuo tos, kuri kyla sergant infekcine liga. Vaikai yra imunizuojami per kelis pirmuosius gyvenimo mėnesius, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži.
Kai vaikai užsikrečia vienu virusu, jie negali taip pat lengvai kovoti su kitais virusais ar bakterijomis. Pavyzdžiui, susirgę vėjaraupiais, vaikai yra jautresni bakterinėms infekcijoms (pvz., A grupės streptokokui). O tymais užsikrėtę vaikai yra jautresni bakterijoms sukeliančioms kraujo infekcijas (sepsiui). Vakcinose infekcijų sukėlėjai yra taip nuslopinti, kad jie negali susilpninti imuninės sistemos. Paskiepytiems vaikams negresia didesnė nei neskiepytiems vaikams kitų infekcijų (kalbama apie vakcinomis nekontroliuojamas infekcijas) rizika.
Kuomet bus užmiršta skiepų nauda ir žmonės nebesiskiepys, vis daugiau žmonių susirgs ir platins infekcijas kitiems. To pasekmė – padidėjęs sergamumas, mirtingumas, komplikacijų skaičius. Japonijos pavyzdys: 1974 m. Japonija sėkmingai įgyvendino kokliušo vakcinacijos programą, kuomet net 80 proc. japonų vaikų buvo paskiepyta šia vakcina. Tais metais buvo užregistruota tik 393 kokliušo ligos atvejų ir neužregistruotas nei vienas mirties atvejis. Tačiau praėjus keleriems metams pasklido gandai, jog vakcinuotis nuo kokliušo daugiau nebereikia, jog vakcina galimai nesaugi ir 1976 m. buvo paskiepyta tik 10 proc. vaikų. 1979 m. Japonija išgyveno didžiulę kokliušo epidemiją, kuomet buvo registruota 13 tūkst. susirgimų kokliušu ir net 41 mirties atvejis. 1981 m. vyriausybė pradėjo vakcinaciją nuo kokliušo ir šios ligos atvejų skaičius ženkliai sumažėjo.
6. Ką turi žinoti ir kokių saugumo priemonių imtis ką tik pasiskiepijęs asmuo?
Paskiepytas asmuo paprastai yra perspėjamas dėl galimo šalutinio poveikio. Tačiau paprastai po vakcinacijos galima užsiimti kasdiene veikla ir nevaržyti savęs. Svarbiausia nepažeisti, netrinti ar kitaip nesudirginti dūrio vietos.
Nerekomenduojama iškart pasiskiepijus maudytis karštoje vonioje, kaitintis pirtyje, kadangi tai aktyvina kraujo cirkuliaciją, o tai skatina vakciną greičiau absorbuotis organizme, o ne palaipsniui veikti. Laipsniškas vakcinos įsisavinimas užtikrina saugesnį imuniteto susiformavimą.
7. Ar nieko neatsitiks mano vaikui, jeigu vienu kartu jam bus suleistos kelios vakcinos apsaugančios nuo keleto užkrečiamųjų ligų?
Tyrimai rodo, kad vaikams ir netgi kūdikiams galima leisti keletą vakcinų atliekant keletą dūrių vienu kartu. Suleisti keletą vakcinų vienu metu yra saugu netgi naujagimiams.
Kombinuotos vakcinos apsaugo jūsų vaikus daugiau nei nuo vienos užkrečiamosios ligos suleidžiant vakcinas vienu dūriu. Tai leidžia sumažinti dūrių skaičių ir apsilankymų pas gydytoją skaičių.
Kodėl siūloma nepriimti neskiepytų vaikų į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo įstaigas?
Siekiama sumažinti vakcinomis valdomų ligų plitimo riziką kolektyvuose ir užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnio 1 dalies nuostatą „Valstybės dalyvės pripažįsta vaiko teisę naudotis tobuliausiomis sveikatos sistemos paslaugomis ir ligų gydymo bei sveikatos atstatymo priemonėmis. Valstybės dalyvės rūpinasi, kad nė vienam vaikui nebūtų atimta teisė naudotis tokiomis sveikatos apsaugos sistemos paslaugomis“. Įsakymo projektu siekiama saugios aplinkos vaikų ugdymo įstaigose, užkertant kelią užkrečiamųjų ligų plitimui. Tokia praktika taikoma ir kitose šalyse.
Lietuvoje daugiau nei du dešimtmečius skiepijimai nėra privalomi. Valstybė garantuoja kiekvienam vaikui skiepus numatytus Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje, tuo valdydama užkrečiamąsias ligas bei užtikrindama apsaugą paskiepytajam. Dėl vaiko skiepijimo ar neskiepijimo sprendimą priima jo tėvai ar globėjai, pasirašydami sutikimo formoje.
Skiepijimų efektyvumas, saugumas, įtaka užkrečiamosioms ligoms yra senai įrodyta, nuolat atliekami tyrimai ir publikuojami rezultatai.
Tais įrodymais remiasi tarptautinės organizacijos, šalių nacionalinės institucijos vykdydamos skiepijimų programas.
Daugiau informacijos apie imunoprofilaktiką rasite čia.
Kovo 22- oji Pasaulinė vandens diena
Paskelbta: 2014-03-19 | |
| 
Kovo 17 dieną mokykloje buvo paminėta Pasaulinė vandens diena. Ši diena skirta ir „Sveikatiados“ projektui. Šią dieną mokiniai rengėsi mėlynai ar turėjo aprangoje mėlynos spalvos akcentą. Mokiniai buvo supažindinti apie vandens reikalingumą organizmui bei jo reikšmę mus supančioje aplinkoje, vandens gydomąsias savybes. Vyko filmuko „Vanduo Žemėje“ peržiūra, minė mįsles apie vandenį. Pertraukų metu mokiniai vaišinosi vandeniu, žinodami, kad vandenį gerti sveika ir naudinga.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Dalia Sarakauskienė
Pasaulinės vandens dienos minėjimas
Paskelbta: 2014-03-18 | |
| 
Kiekvienais metais, kovo 22 dieną, visame pasulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena.
Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.
Kodėl mums reikia vandens?
Vanduo yra viena svarbiausių mūsų organizmo funkcionavimo sąlygų. Jau vien tai, kad 68-70 proc. mūsų kūno sudaro vanduo, verčia susimąstyti apie nepaprastą jo svarbą. Vanduo mūsų organizme atlieka keletą gyvybiškai svarbių funkcijų. Būtent juo maisto medžiagos pasiekia svarbiausius organus, o šalutiniai produktai pašalinami. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, sudaro sąlygas judesiams.
Kadangi žmogaus smegenyse yra dar didesnis vandens kiekis (75-85 proc.), vandens trūkumas tiesiogiai atsiliepia ir jų veiklai.
Žmogaus kūnas visomis išgalėmis stengiasi palaikyti optimalų vandens kiekį. Jis kontroliuoja skysčių išsiskyrimą ir siunčia troškulio signalus į smegenis. Vidutiniškai per parą žmogaus organizmas sunaudoja apie 3 litrus skysčių. Todėl nors be maisto žmogus gali išgyventi gana ilgą laiką, vandens nebuvimas labai greitai stabdo gyvybines funkcijas.
Net jei nieko neveikiate ir tiesiog gulite, mirksite ir kvėpuojate – organizmas vis tiek naudoja vandenį. Organizmas naudoja vandenį norėdamas atsikratyti toksinų ir kitų atliekų. Skysčių netenkame netgi kvėpuodami – tai aiškiai matosi šaltą žiemos dieną kai iškvepiame drėgnus garus. Jei dar pridėsime fizinę veiklą, šiltą klimatą, šlapimą išskiriančias medžiagas, tokias kaip alkoholis ir kofeinas, pamatysime, kad mūsų skysčių atsargos organizme ištuštėja labai greitai. Tada ir įsijungia pavojaus signalas – troškulys. Tačiau dažniausiai troškulys pajuntamas jau per vėlai, todėl vandenį gerti reikia nuolat dar prieš pajuntant troškulio simptomus.
Kadangi žmogaus smegenyse yra dar didesnis vandens kiekis (75-85 proc.), vandens trūkumas tiesiogiai atsiliepia ir jų veiklai.
Žmogaus kūnas visomis išgalėmis stengiasi palaikyti optimalų vandens kiekį. Jis kontroliuoja skysčių išsiskyrimą ir siunčia troškulio signalus į smegenis. Vidutiniškai per parą žmogaus organizmas sunaudoja apie 3 litrus skysčių. Todėl nors be maisto žmogus gali išgyventi gana ilgą laiką, vandens nebuvimas labai greitai stabdo gyvybines funkcijas.
Net jei nieko neveikiate ir tiesiog gulite, mirksite ir kvėpuojate – organizmas vis tiek naudoja vandenį. Organizmas naudoja vandenį norėdamas atsikratyti toksinų ir kitų atliekų. Skysčių netenkame netgi kvėpuodami – tai aiškiai matosi šaltą žiemos dieną kai iškvepiame drėgnus garus. Jei dar pridėsime fizinę veiklą, šiltą klimatą, šlapimą išskiriančias medžiagas, tokias kaip alkoholis ir kofeinas, pamatysime, kad mūsų skysčių atsargos organizme ištuštėja labai greitai. Tada ir įsijungia pavojaus signalas – troškulys. Tačiau dažniausiai troškulys pajuntamas jau per vėlai, todėl vandenį gerti reikia nuolat dar prieš pajuntant troškulio simptomus.
Jūsų dėmesiui – keli įdomūs faktai apie vandenį – mūsų gyvybės šaltinį.
• Suaugusio žmogaus organizme yra 68—70 proc. vandens, iš jo kraujyje — 90 proc., raumenyse — 75 proc., kauluose — 28 proc.
• Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2—2,5 litrų geriamojo vandens. Kad organizmas normaliai funkcionuotų, vandens reikia 4—5 kartus daugiau, t. y. kad jame būtų 9—10 l.
• Per dieną mūsų kūnas per odą, plaučius, inkstus ir žarnyną praranda 10–12 puodelių vandens.
• Netekęs 21 proc. vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau, negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs aštuntą parą.
• 25 proc. pasaulio populiacijos neturi švaraus geriamojo vandens.
Konkursas "Mano klasės mankšta
Paskelbta: 2014-03-18 | |
| 
Moksleiviai, startuoja jums skirtas Judėkim.lt projekto konkursas "Mano klasės mankšta".
Sportuokit, filmuokit savo mankštą ir laimėję važiuokit visam savaitgaliui su klasės draugais į Palangą!
Sportuokit, filmuokit savo mankštą ir laimėję važiuokit visam savaitgaliui su klasės draugais į Palangą!
Konkurso nugalėtojų laukia 10 000 lt vertės prizų fondas.
I vietos nugalėtojų laukia prizas savaitgalio kelionė 2014 m. gegužės 30d. - birželio 1d. visai klasei (25 moksleiviams ir 2 lydintiems asmenims) komfortišku autobusu į Palangą, nakvynė viešbutyje, nemokamas maitinimas, dalyvavimas festivalyje „Sportas visiems“. Palangoje vykstančio festivalio metu klasė turės pademonstruoti savo mankštą festivalio „Sportas visiems“ dalyviams“. O taip pat jų laukia dalyvavimas rekordo siekime – klasė šoks ilgiausioje linijinių šokių linijoje, kuri nusidrieks per visą Palangą. O taip pat nugalėtojų klasei bus įteikta taurė ir diplomas, medaliai bei originalūs projekto judekim.lt maršinėliai.
II vietos laimėtojams bus įteikta taurė ir diplomas. Kiekvienas klasės moksleivis gaus po medalį ir originalius projekto judekim.lt maršinėlius.
III vietos laimėtojai bus apdovanoti taure bei diplomu. Kiekvienas klasės moksleivis gaus po medalį ir originalius projekto judekim.lt maršinėlius.
Konkurso taisykles rasite čia.
Konkurso taisykles rasite čia.
Jei turite klausimų, pasiūlymų organizatoriams ar pageidaujate išsamesnės informacijos, rašykite el. paštu konkursas@judekim.lt.
Telšiuose lankėsi sveikatos apsaugos ministras
Paskelbta: 2014-03-17 | |
| 
Susitikimas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu
2014 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis lankėsi Telšiuose. Įtemptoje Ministro darbotvarkėje buvo įtrauktas susitikimas ir su Telšių „Atžalyno” pagrindinės mokyklos moksleiviais. Valandą trukęs susitikimas dalyviams paliko nepamirštamą įspūdį. Ministras kalbėjo apie sveiką gyvenseną, svarbiausius žingsnius, padedančius eiti sveikatos išsaugojimo link, dalijosi asmenine patirtimi bei diskutavo su mokiniais apie rūkymą bei jo sukeliamą žalą. Šiame susitikime dalyvavo ne tik „Atžalyno” pagrindinės mokyklos, bet ir kitų mokyklų bendruomenių nariai, kurie klausėsi emocingų garbaus svečio kalbų. Atsisveikindamas Ministras palinkėjo visiems sveikatos bei padovanojo mokyklai knygą „Vytenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu. / Lietuviškas imunitetas. Bausmė be nusikaltimo”.
Taip pat tą dieną ministras lankėsi Varnių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, Regioninėje Telšių ligoninėje, bendravo su gydytojais, ligoninių administracija ir pasak ministro, planuojama stiprinti Regioninės Telšių ligoninės statusą. Čia bus atliekama daugiau naujų medicininių tyrimų ir atvyks naujų, jaunų specialistų.
Kelios akimirkos iš susitikimo Telšių "Atžalyno" pagrindinėje mokykloje:
Taip pat tą dieną ministras lankėsi Varnių slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, Regioninėje Telšių ligoninėje, bendravo su gydytojais, ligoninių administracija ir pasak ministro, planuojama stiprinti Regioninės Telšių ligoninės statusą. Čia bus atliekama daugiau naujų medicininių tyrimų ir atvyks naujų, jaunų specialistų.
Kelios akimirkos iš susitikimo Telšių "Atžalyno" pagrindinėje mokykloje:
Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamas mankštas
Paskelbta: 2014-03-13 | |
| 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia Telšių miesto gyventojus dalyvauti nemokamose mankštose, kurios vyks: š. m. kovo - balandžio mėnesiais.
Fizinio aktyvumo nauda
Fizinis aktyvumas ne tik padeda išlaikyti sveiką kūną, bet ir gerą savijautą. Niekada ne per vėlu pradėti mankštintis. Nuolatinis fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kai kurių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, sustiprinti jėgas, pagerinti psichinę savijautą ir sumažinti kritimų riziką.
Reguliarios mankštos nauda ir privalumai:
Sustiprėja širdis ir plaučiai.
Padidėja raumenų tonusas ir jėga.
Sustiprėja sąnariai ir kaulai.
Pagerėja koordinacija, judrumas ir pusiausvyra (mažesnė rizika nukristi).
Palaikomas pastovus svoris, padeda atsikratyti antsvorio.
Praktiški būdai, kaip kasdien padidinti aktyvumą:
Lipkite laiptais, o ne važiuokite liftu.
Eikite, o ne važiuokite iki parduotuvių ar prekybos centrų.
Išlipkite iš visuomeninio transporto viena stotele anksčiau.
Dažniau ir ilgiau eikite pasivaikščioti (su šunimi ar be jo).
Praleiskite daugiau laiko dirbdami sode ar kaime.
Dirbkite namų ruošos darbus — siurbkite, valykite, džiovinkite skalbinius ir pan.
Mašiną statykite toliau nuo parduotuvių.
Daugiau informacijos
apie mankštas ir registraciją
tel. (8 444) 60155, mob. tel. 8-609-84701
el. p. mantas.karecka@telsiai.lt,
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB
Taigi kviečiame registruotis ir aktyviai sportuoti su Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru!
Taigi kviečiame registruotis ir aktyviai sportuoti su Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru!
Partneriai
