VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Spalio 4 dieną Kelmėje surengta Šeimos sveikatos metams skirta teorinė praktinė
konferencija „Sveika šeima – visuomenės sveikatos pagrindas“, kuri jau buvo organizuojama keturioliktą kartą. Sveikatos srityje dirbantys mokslininkai parengė devynis pranešimus apie sveikatos resursus, slypinčius šeimoje ir kaip kovoti su šeimos erozija.
 
Dalyviai, susirinkę į konferenciją labai šiltai sutiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį, kuris į Kelmę atskubėjo iš Austrijoje vykusio tarptautinio sveikatos forumo ir jo pabaigos nusprendė nelaukti. Ministras sakė: „Tarptautinis forumas - labai svarbu, bet dalyvauti Jūsų konferencijoje Kelmėje, kur taip nuoširdžiai rūpinamasi visuomenės sveikata, man yra svarbiau“. Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis parengė pranešimą „Šeimos aspektas sveikatos politikoje“. Ministro kalba buvo labai šilta, emocionali: „Aš gimiau užpoliarėje. Buvau penktas vaikas šeimoje. Bet mano šeima buvo laiminga. Kas atsitiko šiandien, kad jaunos, protingos šeimos, kurios gali auginti vaikus, jų neaugina arba augina vieną, du? Juk ruso jau nebėra. Nėra ko kaltinti. Traukiamės kaip Šagrenės oda. Per greitai nykstame. Po poros dešimtmečių ligoninėse turėsime pakankamai tobulos įrangos, bet jau nebebus ką gydyti. Kodėl kitos šalys pajėgia gerinti demografinius rodiklius, o Lietuva ne?“ Demografinę krizę V. P. Andriukaitis pavadino nacionaline tragedija. Ir kaltas čia ne vien gimstamumas. Labai daug Lietuvos žmonių per anksti miršta. Per ketverius pastaruosius metus per anksti mirė 34 tūkstančiai, 30 – 50 metų, Lietuvos žmonių. Išduota 19 tūkstančių licencijų prekybai alkoholiu. Kiek ten šeimų ašarų? Išduota 18 tūkstančių licencijų prekybai tabako gaminiais. V.P. Andriukaičio nuomone, visuomenei reikia naujų M. Valančiaus pasekėjų, kurie prikeltų šeimos ir mokyklos autoritetą, suburtų žmones, įtaigiai mokytų stiprinti šeimos sveikatą. Juk šeimoje žmogus praleidžia daugiausia laiko. Šeimos sveikatinimui turėtų būti skiriamos ir visuomenės sveikatos biurų programos. Ministras pasakojo kartais eidamas pro mokyklą pakalbinąs mokinius kurie susirinkdavo parūkyti. „Jie tokie pasenę, prislėgti. Mokytojams su tokiais vaikais tikrai sunku dirbti.“ – sakė ministras. Bet kodėl taip yra? Veikiausiai, dėl fizinio aktyvumo stokos, neracionalios mitybos, kenksmingų medžiagų maiste ir aplinkoje, psichologinių problemų.
 
Taip pat ministras kalbėjo apie artėjančia Europos Parlamento sesiją Strasbūre, kurios metu bus balsuojama dėl Tabako produktų Direktyvos pakeitimų. Pasakojo kiek milijonų pinigų ir koks skaičius darbuotojų buvo mesta į šia kovą iš tabako pramonės, kad tik tokia direktyva nebūtų priimta. Mūsų ministras žadėjo visomis jėgomis kovoti už tai, kad šis sprendimas, kurio priemonėmis bus mažinamas rūkymas ir stiprinama ES piliečių sveikatos apsauga, būtų priimtas. Todėl norime pasidžiaugti, kad po įvykusios sesijos ir V. P. Andriukaičio kalbos, kurią parlamentarai palydėjo plojimais ši direktyva vis dėl to buvo priimta.
Po ministro, pranešimus ėjo skaityti kiti Lietuvos iškilūs asmenys tokie kaip: Jūratė Margerienė, Aurelijus Veryga, Roma Survilienė, Algirdas Utkus, Vladas Vaitkevičius, Sigita Lesinskienė, Audronė Galvonaitė, Eglė Slabšinskienė. Buvo kalbama apie apsinuodijimus; iššūkius sveikai gyvenimo pradžiai; meną ir sveikatą; aplinkos veiksnius turinčius įtakos vaisiaus raidai; sveikatos aplinką šeimose kurios augina neįgalius vaikus; paauglių emocinės sveikatos ir elgesio gerinimo galimybes; klimato ir orų įtaką žmonių sveikatai.
 
Pastebėjimai iš pranešimų:
 
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis džiaugėsi, jog Lietuvoje sumažėjo nėščiųjų ir kūdikių mirtingumas, kuriamos naujagimiams palankios ligoninės, 221 mokykla priklauso Europos sveikatos stiprinimo tinklui, tačiau apgailestavo dėl Lietuvą ištikusios demografinės krizės.
 
Apsinuodijimai yra viena iš dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Dažniausia apsinuodijama alkoholiu ir vaistais. Pastarąjį dešimtmetį daugiau negu pusė dėl apsinuodijimo mirusių žmonių apsinuodijo alkoholiu.
 
Dažniausia alkoholį vartoja ir rūko 25 – 34 metų moterys, tos, kurios yra potencialiausios vaikų gimdytojos. Dar negimę vaikai tampa priklausomi nuo alkoholio ir tabako. Tokių mamų vaikai pirmą – antrą savo gyvenimo parą pradeda keistai elgtis. Medikas tai pavadino abstinencijos reiškiniu. Rūkanti mama kūdikį pripratino prie nikotino.
 
Klimatologė Audronė Galvonaitė stebėjosi, kai jaunos šeimos Lietuvoje spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, su mažais vaikais skrenda švęsti Naujųjų Metų į šiltus kraštus, kur spigina 40 laipsnių karštis. 60 laipsnių skirtumas organizmui, o ypač mažo vaiko, didžiulis išbandymas. Tai nesveika. Žmonės iš tokių poilsinių kelionių grįžta labiau pavargę nei pailsėję.
 
Informaciją paruošė:
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka

Skaityti daugiau...

Burnos sveikata, vieninga daugumos tyrėjų nuomone, signalizuoja apie patologinius viso organizmo pokyčius; ji veikia psichinę savijautą, išvaizdą, gyvenimo kokybę. Tyrimai rodo, kad jau ikimokykliniame amžiuje daugelį vaikų kamuoja dantų ėduonies pažeisti dantys. Pradėjus įgyvendinti įvairias burnos sveikatos stiprinimo nuo vaikystės programas pastebėta, kad per pastaruosius du dešimtmečius dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumas Lietuvoje tarp 12 ir 15 metų amžiaus vaikų sumažėjo. Tokia tendencija galėjo būti susijusi su burnos higienos būklės pagerėjimu, pastų su fluoridais vartojimu bei fluoro kiekiu geriamajame vandenyje.
Dėl spartaus organizmo augimo bei funkcijų vystymosi ir menkos gyvenimiškos patirties bei ligų rizikos nesuvokimo paaugliai priskiriami didžiausios rizikos grupei. Šiame amžiuje įsitvirtina daugelis sveikatai žalingų įpročių, paaugliams labiau svarbūs tampa socialiniai ir emociniai gyvenimo kokybės komponentai. Todėl šis amžiaus tarpsnis burnos sveikatos ir jos sąlygojamos gyvenimo kokybės požiūriu taip pat yra labai svarbus.
Rūpinimasis burnos higiena, reguliarus dantų valymas šepetėliu ir pasta, - svarbi vaiko ir paauglio elgsenos, turinčios įtakos sveikatai, dalis. Vykdant reguliarias įvairių šalių moksleivių apklausas, kiekvieną kartą domimasi, kiek vaikai ir paaugliai skiria dėmesio burnos higienai. Pavyzdžiui Lietuva dalyvauja PSO tarptautiniame mokyklinio amžiaus (11-15 metų) vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrime. Šis tyrimas atskleidė, kad Lietuvos moksleiviai nėra linkę valytis dantų: 2010 m. vos pusė tyrime dalyvavusių moksleivių teigė dažniau nei kartą per dieną valantys dantis šepetėliu ir pasta. Nepaisant grėsmingų rodiklių, daugumai gyventojų vis dar sunku įskiepyti savo atžaloms svarbiausias dantų higienos taisykles ir pripratinti reguliariai naudoti visas šiuolaikines dantų priežiūros priemones. Odontologų ir vaistininkų teigimu, tai padaryti būtų paprasčiau, jei tėvai į specialistus kreiptųsi ne tik pastebėję kiaurus vaikų dantis ar kilus skausmui.
Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių iki trejų metų amžiaus jau serga ankstyvuoju dantų ėduonimi. Pažeisti karieso net 94 proc. šešiamečių vaikų dantys, o dvylikamečių ir vyresnių, sergančių šia liga - nuo 84 iki 100 proc.
 
Patarimai:
 
1. Gerti daug vandens – tai „natūralus“ burnos ertmės valymas, kuris ypač rekomenduojamas po kavos, gazuotų gėrimų ir raudonojo vyno, kad išvengtume dėmių atsiradimo ant dantų.

2. Kramtyti becukrę kramtomąją gumą – tai padidina seilių gamybą. Atsiradus daugiau seilių dantys apiplaunami, taip lengviau pašalinamos rūgštys iš susidariusių dantų apnašų. Dantų apnašos kaupia burnoje susidariusias rūgštis, o šios sukelia danties kietųjų audinių demineralizaciją.

3. Dantų valymas išgėrus labai rūgščių gėrimų – atsigėrę apelsinų sulčių ar gazuoto vandens neskubėkite valyti dantų. Rekomenduojama palaukti apie 20 minučių ir tik tada valytis dantis.

4. Naudoti antiseptinius skalavimo skysčius – skalavimo skystis pasiekia vietas, kurių negalime išvalyti dantų šepetėliu. 

5.Vartoti mažiau saldumynų – cukraus produktai padeda daugintis bakterijoms, kurios sukelia dantų ėduonį. 

6. Tinkamo šepetėlio pasirinkimas – patariama rinktis šepetėlį minkštais šereliais, nes šepetėliai su kietais šereliais yra skirti protezų valymui ir gali pažeisti dantų ir dantenų audinius. 

7. Naudoti dantų siūlą – tarpdančių valymas dantų siūlu pašalins apnašas nuo danties paviršių, kurių nepasiekia ir neišvalo dantų šepetėlis. 

Brangiausia pasta ar dantų šepetėlis neatstos gerų Jūsų asmens higienos įgūdžių. Idealiausia pasikonsultuoti su savo odontologu – jis ne tik paaiškins, bet ir praktiškai parodys, kaip teisingai valyti dantis. 
 
Valstybės finansuojama nemokama dantų silantavimo programa. Programa skirta vaikų nuo 6 iki 14 metų nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Daugiau informacijos telefonu 8-444-60155, el. p. mantas.karecka@telsiai.lt
 
Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka

Skaityti daugiau...

Virusinis hepatitas, arba Botkino liga  – liga, pažeidžianti kepenis. Tai viena iš dažniausių infekcinių ligų. Infekcijos šaltinis – žmogus. Hepatitinė infekcija užkrečia kepenis, todėl gali sutrikti jų veikla, atsirasti kepenų vėžys, ištikti mirtis.
Per 2013 metų 9 mėnesius Telšių apskrityje registruoti 3 ūmaus hepatito atvejai: hepatito B - 2 atvejai Telšių rajone ir 1 hepatito C atvejis Mažeikių rajone. Taip pat Telšių rajone registruoti lėtinio hepatito C-8 atvejai ir lėtinio hepatito B-2 atvejai (Šaltinis http://telsiuvsc.sam.lt/)
 

• Hepatitas A – virusas išskiriamas su išmatomis, o sveikam žmogui patenka per burną. Dažniausiai virusas patenka per maistą ir vandenį bei užterštas rankas. Virusinis hepatitas A (VHA) yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tiktus sergamumo periodiškumo dėsningumus. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo, hepatito A (HA) plitimas įgauna pagreitį. Akivaizdu, kad ekonominių ir socialinių sąlygų gerėjimas nesumažins hepatito A problemos.

• Hepatitas B – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį.

• Hepatitas C – ligos  sukėlėjas - hepatito C virusas, turintis 6 potipius. Hepatito C virusas patekęs į žmogaus organizmą pažeidžia kepenis. Pagrindinis virusinio hepatito C užsikrėtimo kelias – per užterštą hepatito C virusu kraują.

 
Hepatito A užkrato šaltinis – sergantis žmogus. Dažniausiai suserga vaikai ir jauni žmonės, būna ligos protrūkių, ypač rudenį. Lietuvoje hepatitas A yra suvaldytas, tačiau galutinai neišnykęs. Pagrindinė profilaktinė priemonė prieš hepatitą A yra skiepai. Šiuo metu Lietuvoje hepatito A vakcina rekomenduojama skiepyti prieš vaikui pradedant dažniau kontaktuoti su kitais vaikais, pavyzdžiui, lankyti vaikų darželį. Ligos simptomai: karščiavimas, silpnumas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, pageltusi oda, akių baltymai, šviesios išmatos, tamsus šlapimas, padidėjusios kepenys. Virusinis hepatitas A gali būti ir besimptomis, tad žmogus pats nežinodamas gali persirgti hepatitu ir išplatinti virusą. Specifinio priešvirusinio gydymo nėra. Paprastai pasveikstama per dvi savaites ar kelis mėnesius, ši liga nepereina į lėtinį hepatitą. Žmogus, persirgęs virusiniu hepatitu A, įgyja pastovų imunitetą prieš hepatito A virusą ir daugiau šia liga neserga. Tačiau yra pacientų, kurie hepatito A virusa perserga sunkiai ir tada išsivysto ūminis kepenų funkcijos nepakankamumas ir kartais gali būti reikalinga kepenų transplantacija.
 
Hepatito B užkrato šaltinis – lėtiniu hepatitu sergantys ligoniai ir besimptomiai viruso nešiotojai. Virusas plinta pro pažeistą buityje odą bei gleivinę, darant gydomąsias procedūras nepakankamai steriliais instrumentais, perpilant infekuotą kraują ar jo komponentus. Užkratas plinta lytiniu būdu, per užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, manikiūriniais reikmenimis. Vakcina nuo hepatito B užtikrina ilgalaikį imunitetą. Lietuvoje ūmių susirgimų hepatitu B nėra užfiksuojama daug, tačiau tam įtakos turi faktas, jog esant begeltei hepatito B formai, liga nėra diagnozuojama. Geriausia skiepyti dar paauglystės nesulaukusius vaikus. Skiepyti jau užsikrėtusius asmenis galima, tačiau nėra tikslinga. Lietuvoje nėščiosios dažniausiai nėra tiriamos dėl galimo užsikrėtimo hepatitu B, dėl to tikslinga skiepyti ką tik gimusius kūdikius. Geriausia, jog jie būtų paskiepyti per 12 pirmųjų gyvenimo valandų.
 
Hepatitas C. Liga pavojingiausia narkomanams, vartojantiems intraveninių narkotikų; kokaino uostytojams; asmenims, anksčiau sirgusiems lytiniu keliu plintančiomis ligomis; medikams, susižalojantiems infekuotomis adatomis; keičiantiems sekso partnerius; patyrusiems kraujo perpylimą iki 1990 metų ir asocialiems asmenims. Maždaug 85% visų susirgusių pacientų liga pareina į lėtinį susirgimą. Panašiai kaip ir Hepatitas B, jei negydomas lėtinės C formos, didesnė tikimybė išsivystyti kepenų cirozei, kepenų vėžiui arba net kepenų nepakankamumui. Žmonėms, sergantiems lėtiniu hepatitu C, yra padidėjusi nuolatinio kepenų pažeidimo arba kepenų vėžio rizika. Nedideliam skaičiui žmonių, susirgusių lėtiniu hepatitu, išsivystys toks sunkus kepenų pažeidimas, jog reikia atlikti kepenų transplantaciją.
 
Informaciją paruošė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka
Informacijos šaltinis www.ulac.lt

Skaityti daugiau...

Spalio 8 dieną vykęs spektaklis „K Ū D A“. Spektaklyje dalyvavo apie 200 mokinių iš Vincento Borisevičiaus gimnazijos, Germanto pagrindinės mokyklos ir Janapolės pagrindinės mokyklos.
Spektaklis sukurtas remiantis tikromis istorijomis. Aštuonios jaunos merginos dalinasi skirtingomis patirtimis susidūrus su anoreksija. Visų pasakojimai skirtingi, juos vienijanti priežastis – meilė. Meilė artimui, meilė šeimai, meilė sau pačiai. Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja grožio kultas. Durys į pripažinimą atveriamos jaunoms ir lieknoms. Paklysti dietų džiunglėse labai lengva. Užtenka vieno mažo atsitiktinumo ir tu jau RATE. Ištrūkti iš jo sunku. Bet..įmanoma! Jaunųjų teatro studijos aktorių lūpose atgis tikrų merginų papasakotos ir išgyventos istorijos. Viešai ir atvirai prabilti svorio tematika itin sunku. Visa kūrybinė spektaklio komanda vieningai teigia - kalbėti apie tai būtina!
 
Vaidina: Gintarė Juškaitė, Gabija Šniaukaitė, Radvilė Šliogerytė, Augustė Matuzaitė, Vydmantė Cirtautaitė, Gabrielė  Miceikaitė, Dominyka Vaičekauskaitė, Monika Preibytė, Justas Vaitiekus, Domantas Lekavičius.
 
Režisierė: Giedrė Kavaliauskaitė - Butkė
 
Anoreksija – tai psichinis sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir palaiko mažą kūno svorį. Nervinė anoreksija pasireiškia patologiška baime pastorėti, nepasitenkinimu savo kūno išvaizda ir siekimu ją pagerinti badaujant, piktnaudžiaujant šlapimą varančiais, vidurius laisvinančiais, apetitą slopinančiais bei vėmimą skatinančiais vaistais ar mankštinantis iki išsekimo. Liga dažnai kamuoja į depresiją linkusius asmenis, kurie kelia sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, dėl ko liga kartojasi. Anoreksija sergantys asmenys pastoviai domisi dietomis, slepia savo valgymo įpročius, tėvams ir draugams sako, įtikinėja, kad valgo normaliai. Tai vienintelis iš psichinio pobūdžio sutrikimų, pasižymintis tokia galybe somatinių simptomų: randama virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, lyties sistemų pakenkimų, kurie atsiranda dėl bendro organizmo išsekimo.
Šis susirgimas pasireiškia paauglėms mergaitėms, jaunoms moterims, rečiau pasitaiko paauglių berniukų, vyrų tarpe. Nervine anoreksija paprastai susergama po ilgiau ar trumpiau trukusios dietos. Šie pacientai jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Tikrina, ar nepastorėjo, įdėmiai save apžiūrinėja veidrodyje. Visokiausiais būdais mėgina slėpti nuo aplinkinių, o ypač nuo tėvų, savo elgesį. Stengiasi maitintis atskirai, o jeigu nepavyksta, imasi visokių gudrybių: nepastebimai perdeda maistą iš vienos lėkštės į kitą, išspjauna jau sukramtytą maistą ar atiduoda jį specialiai tam įsigytam šuniui ir pan. Vengiama maisto, nuo kurio galima „sustorėti” (sviesto, grietinės, miltinių patiekalų, kt.). Išstudijuoja kiekvieno produkto maistingumą, tiksliai apskaičiuoja kalorijas. Mėgsta gaminti valgyti, žino daug receptų, kepa tortus, jais vaišina kitus šeimos narius. Atlieka įvairius fizinius pratimus, neretai pagal savo susigalvotą sistemą. Neretai sukelia dirbtinį vėmimą, vartoja laisvinamuosius vaistus, diuretikus, kitas organizmą valančias priemones. Tačiau net ir netekę daug svorio, nebūna patenkinti savo išvaizda. Mergaitėms ilgainiui išnyksta menstruacijos. Šios mergaitės paprastai gerai mokosi, lanko įvairius būrelius, tačiau dėl fizinio išsekimo joms pasidaro sunku susikaupti, todėl pradeda blogiau mokytis, sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais. Apie 40% pacientų pasveiksta, trečdaliui būklė pagerėja, apie 20% išsivysto lėtinė eiga. Net 20% susirgusiųjų miršta. Sunkesnė ligos eiga, kai susergama vyresniame amžiuje, kai nepalanki socialinė aplinka, blogi šeimos narių tarpusavio santykiai

Skaityti daugiau...

Taisyklinga kūno laikysena – tai išorinio grožio ir vidinės darnos atspindys. Ji sudaro optimalias sąlygas krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi ir veiklai. Todėl jos formavimu būtina rūpintis nuo pat vaikystės. Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, jai įtaką daro netinkama aplinka: kai vaikas miega minkštoje lovoje su aukštomis pagalvėmis, sėdi persikreipęs, per mažai juda arba dirba tokius darbus, kurių krūvis neatitinka vaiko amžiui būdingų morfologinių ir fiziologinių ypatumų, na ir žinoma per sunki ar netinkama mokyklinė kuprinė.
2012 m. 28,2 proc. visų profilaktiškai patikrintų Telšių rajono moksleivių diagnozuota skeleto-raumenų sistemos sutrikimai. Norėdami atkreipti ne tik tėvelių, bet ir pačių mokinių dėmesį į kuprinės tipą ir jos svorį, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kartu su kitais biurais visoje šalyje, organizavo kuprinių svėrimo akciją. Akcijos tikslas: atkreipti mokinių ir jų tėvų dėmesį į mokyklinių kuprinių svorį ir turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai.
2013 m. rugsėjo 16-27 dienomis Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdė Kuprinių svėrimo akciją. Įvertinus tai, kad 11–12 metų vaikams aktyviai formuojasi kaulų bei raumenų sistemos, 5 - 6 klasių mokiniai sudarė didžiausią akcijoje dalyvavusių mokinių dalį. Akcijoje dalyvavo 378 penktos klasės mokiniai, 422 šeštos klasės mokiniai. 7-10 metų vaikams taip vyksta ryškūs laikysenos pakitimai, o stuburas tebėra ne visai sukaulėjęs, lankstus. Be to, pradinių klasių mokiniai stengiasi būti stropūs, nieko nepamiršti ir kuprinėje nešiojasi daug nebūtinų daiktų, todėl buvo sverta 101 pradinių klasių mokinių kuprinės, viso akcijoje dalyvavo 901 mokinys. Akcija buvo vykdoma antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais.
Šių metų akcijos rezultatai parodė, kad 70,81 proc. akcijoje dalyvavusių moksleivių, mokyklinių kuprinių svoris neviršijo 10 proc. jų svorio, 2012 m. vykusioje kuprinių svėrimo akcijoje tik 56,9 proc. akcijoje dalyvavusių moksleivių, mokyklinių kuprinių svoris neviršijo 10 proc. jų svorio, vadinasi, šiais metais situacija pagerėjo. Šių metų akcijoje 25,75  proc. moksleivių kuprinių svėrė nuo 10 iki 15 proc. jų svorio ir  3,34 proc. moksleivių nešioja sunkesnes nei 15 proc. kūno svorio kuprines. 2012 metų kuprinių svėrimo akcijoje 34,8 proc. moksleivių kuprinių svėrė nuo 10 iki 15 proc. jų svorio ir net 8,3 proc. moksleivių nešioja sunkesnes nei 15 proc. kūno svorio kuprines. Šių metų kuprinių svėrimo akcijos rezultatai yra geresni, nei praėjusių metų rezultatai.
Sunkiausias kuprines (daugiau nei 15 proc.) nešioja penktų klasių mokiniai (5,29 proc.), 2012 metų akcijoje sunkiausias kuprines nešiojo mažiausi akcijos dalyviai – antrokai (19,1 proc.).
Vis dėlto 17,87 visų moksleivių teigė, jog jų kuprinės yra jiems sunkios.
            Visuomenės sveikatos specialistai akcijos metu atkreipė dėmesį ne tik į mokinio kuprinės svorį, bet ir kuprinės tipą. Tiek tėveliams, tiek mokiniams svarbu žinoti, kad mokyklinė kuprinė – speciali kuprinė, nešama pasikabinus per pečius ant nugaros ir skirta naudojamiems mokykloje ugdymo reikmenims susidėti. Norėdami išsaugoti savo pačių ir vaikų taisyklingą laikyseną, kuprinė turėtų atitikti HN 21:2003 „Mokyklinės prekės“ (Valstybės žinios, 2003, Nr. 94–4261), kurioje pateikti reikalavimai taisyklingai mokyklinei kuprinei. Reikia pasidžiaugti, kad 93,67 proc. rajono moksleivių nešioja kuprines su dviem diržais. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog 1-4 klasės visi mokiniai nešioja kuprines su dviem diržais, o 5-6 klasių mokiniai dažniau nešioja kuprine su vienu diržu (4,22 proc.).
Tiek mokiniams, tiek jų tėveliams primename, kad:

• Tuščia kuprinė turi sverti: pradinių klasių mokiniams – ne daugiau kaip 700 g, vyresniųjų klasių mokiniams – ne daugiau kaip 1000 g.

• Optimalus pilnos kuprinės svoris turėtų sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. mokinio kūno masės.

• Didžiausias pilnos kuprinės svoris neturi viršyti 15 proc. mokinio kūno masės.

• Rinkitės mokyklinę kuprinę, turinčią du reguliuojamo ilgio plačius paminkštintus diržus.

• Visada užsidėkite diržus ant abiejų pečių.

• Nešamos kuprinės apačia neturi būti žemiau juosmens.

• Sunkiausius daiktus dėkite į tą kuprinės dalį, kuri yra arčiausiai nugaros.

• Tvarkingai sudėkite daiktus, kad jie neslidinėtų po kuprinės vidų.

• Kasdien peržiūrėkite kuprinės turinį ir susidėkite tik tai dienai reikalingus daiktus.

• Mokyklinių kuprinių išorinėje pusėje turi būti pritvirtinti atšvaitai.

 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

Skaityti daugiau...