Spalio 20 d. – Pasaulinė osteoporozės diena

Paskelbta: 2013-10-17 |

Kas tai per liga? Tai kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase, kaulų trapumu. Dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas. Simptomai - skausmas, kaulų lūžiai net dėl menkų traumų - pasireiškia tik ligai progresavus. Osteoporozė dažnai vadinama moteriška liga, nes moterys ja serga dešimt kartų dažniau nei vyrai. Ši liga vargina apie 50 proc. vyresnių nei 50 metų moterų ir 15 proc. vyrų. Tačiau osteoporozė gali pradėti vystytis jau nuo 30 metų, todėl profilaktikos priemonių patariama imtis jaunesniame amžiuje.
Žmogaus kauluose visą laiką vyksta pokyčiai. Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi procesai aktyvesni, nei irimo, todėl iki 30 metų kaulai auga, tvirtėja, tankėja. Vyresniame amžiuje irimas spartesnis nei atsinaujinimas, todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė. Moterų sergamumui įtaką daro po menopauzės ar jos metu vykstantys hormoniniai pokyčiai, dėl kurių prarandama iki 15 proc. kaulų masės. Tačiau šia liga serga ir jauni žmonės.

Pagal priežastis osteoporozė skirstoma į pirminę ir antrinę:

· Pirminė arba senatvinė osteoporozė būdinga vyresniems abiejų lyčių individams, tačiau moterys ja serga kelis kartus dažniau. Liga pasireiškia maždaug 1 iš 3 moterų virš 50 m ir 1 iš 5 vyrų, vyresnių nei 50 m.

· Antrinė osteoporozė gali išsivystyti dėl įvairių kitų: skydliaukės, inkstų, plaučių, žarnyno, genetinių ligų. Kartais ją sukelia nuo kitų ligų vartojami vaistai.

Kokie yra rizikos veiksniai?

Amžius; Moteriška lytis; Genetika; Smulkus sudėjimas ir mažas svoris; Menopauzė; Pašalintos kiaušidės; Fizinio aktyvumo stoka; Mažas kalcio ar vitamino D kiekis maiste; Alkoholio vartojimas; Rūkymas, pasyvus rūkymas (Rūkančių vyrų žmonoms, net jei jos pačios nerūko, osteoporozės rizika išauga dvigubai); Dideli kofeino kiekiai (daugiau kaip trys puodeliai kavos, arbatos ar kolos per dieną);

Vienas iš pirminių ligos simptomų dažnai būna juosmens skausmas, naktinis mėšlungis. Kiti požymiai: raumenų silpnumas, apatinės krūtinės dalies skausmas, ūgio mažėjimas (dėl susiplojančių" stuburo slankstelių). Pavojingiausi yra šlaunikaulio lūžiai. Vienas iš penkių pacientų, patyrusių šią traumą, miršta. Tokie lūžiai ilgam atima galimybę judėti, o dėl nejudrumo osteoporozė progresuoja dar greičiau.
Osteoporozė dažniausiai nustatoma dviem būdais: kompiuterine tomografija arba dviguba energijos rentgeno absorbciometrija – DXA. Apie pagreitėjusį kaulų irimą galima sužinoti ir iš kai kurių kraujo tyrimų.
Osteoporozei gydyti skiriami kalcio druskos ir vitaminas D - kaip svarbiausia kaulinio audinio „statybinė medžiaga“. Moterims po menopauzės gali būti skiriama hormoninių estrogenų terapija – tabletėmis ar pleistrais, klijuojamais ant odos - kuri sulėtina kaulo rezorbciją ir mažina lūžių riziką. Osteoporozės profilaktikai (tuo labiau sergant) svarbi tinkama mityba, apie kurią yra skirtingų nuomonių. Taip pat būtinas fizinis aktyvumas, specialios mankštos, atsargumas.

Kalcio šaltiniai:

·         Pagrindinis kalcio šaltinis - pienas ir jo produktai: kefyras, varškė, jogurtas, sūris. Stiklinėje pieno yra apie 300 mg kalcio, stiklinėje lieso jogurto - 300-450 mg, 100 g varškės - apie 100 mg. Riebalai stabdo kalcio pasisavinimo procesą, todėl riebaus maisto patariama vengti.
·         Daug kalcio yra riebiose žuvyse, ypač lašišose ir sardinėse. Konservuotas žuvis patariama valgyti su kaulais.
·         Kalcio gausu pupelėse, žirniuose ir kitose ankštinėse daržovėse, kopūstuose, salotose, salieruose, sojose, kiaušinių tryniuose, juodoje duonoje, šokolade, datulėse, riešutuose, apelsinuose.
·         Tamsios spalvos daržovėse - petražolių, špinatų, krapų ir raudonųjų burokėlių lapuose - taip pat gausu kalcio.

Kalcis - mineralas, kurį organizmas gerai įsisavina tik kartu su kitais mikroelementais - magniu, fosforu - ir vitaminu D. Rinkdamiesi maisto produktus, kuriuose daug kalcio, kartu rinkitės ir produktų, turinčių vitamino D, magnio bei fosforo.
Daug vitamino D yra rupiai maltų grūdų duonoje, sojų piene, žuvų taukuose, ikruose, sūryje, mėsoje, kiaušinių tryniuose, lašišose, menkių kepenyse, silkėse. Žmogaus organizme jo susidaro veikiant saulės spinduliams. Kad organizme pakaktų vitamino D, pakanka saulėtą dieną pabūti lauke 20 min., nebūtinai saulėje.
Magnio yra rupiai maltų grūdų duonoje, kruopose, sėlenose, žirniuose, pupelėse, petražolėse, krapuose, špinatuose, juodojoje arbatoje, kakavoje, jūrų gėrybėse (krevetėse, krabuose, jūrų kopūstuose), fosforo - duonoje, kiaušinių tryniuose, kai kuriose žuvyse, kiaulių kepenyse, jautienoje, juodojoje arbatoje, kakavoje, varškėje, fermentiniame sūryje, krienuose, žaliuosiuose žirneliuose, pupose, džiovintuose grybuose.
Organizmui geriau įsisavinti kalcį padeda citrinos, spanguolės, juodieji serbentai ir pomidorai. Jo pasišalinimą iš kaulų stabdo boras, kurio yra obuoliuose, kriaušėse, vynuogėse, ankštinėse kultūrose, riešutuose. O rūgštynių rūgštis, kurios yra agrastuose, rūgštynėse ir rabarbaruose, stabdo kalcio įsisavinimą. Jį taip pat stabdo ir kava, nes skatina šlapimo išsiskyrimą bei šalina iš organizmo kalcį.

O prie viso šito negalima pamiršti svarbiausio dalyko, tai – fizinio aktyvumo

Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikos gyvensenos dalis. Judėjimo nauda ženkli ir jaunam, ir senam. Kaulai, sąnariai, raumenys, o ypač širdis, ilgai išliks jauni, jeigu duosite jiems darbo.

Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka