Artėja GRIPO sezonas

Paskelbta: 2013-10-18 |

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Gripas yra sezoninė liga ir juo sergama kiekvienais metais, o nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta žmonės. Pavojingiausias gripas yra vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms. Galimybė užsikrėsti yra būnant žmonių susibūrimo vietose. Gripas – rimčiausia ir labiausiai paplitusi užkrečiamoji liga. Kasmet gripu suserga nuo 5 iki 10 procentų šalies gyventojų.

Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?

Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint.

Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Kuo man pavojinga gripo infekcija?

Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:

• virusinę pneumoniją,
• virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
• širdies raumens uždegimą (miokarditą),
• virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
• virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Ką turėčiau padaryti, norėdamas pasiruošti gripo sezonui?

Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.

Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, česnako, citrinos, medaus ir kitų maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.

Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:

• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Kodėl gripo vakcina reikia skiepytis kiekvienais metais?

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų.
Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.

Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?

Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.

2013 m. 41 sav. (spalio 6 – spalio 13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis
61,52 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41 savaitę
registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 40 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas aštuoniose administracinėse teritorijose. Nuo 2013 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. 41-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 3 asmenys, 2 iš jų 2-17 m. amžiaus.

2013 m. 41 sav. Gripu sirgo 16 asmenų, ŪVKTI 18268 asmenų.
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Deja kasmet sergamumas šiomis ligomis vis didėja. Ir didžiausi sergamumo rodikliai būna iškart po naujų metų 2-10 metų savaitėmis.