2007-tųjų metų gruodžio 18 dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balandžio 2-ąją dieną paskelbė Pasauline autizmo diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip ypač galingai plintančią sveikatos krizę, paskatinti ankstyvą diagnostiką bei pagalbą. Autizmas yra įvairiapusis raidos (vystymosi) sutrikimas, besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Paprastai autizmas prasideda iki 3 metų amžiaus, t.y. vystymosi periodu, sutrikdydamas vaiko įvairių psichikos sričių funkcionavimo vystymąsi.
Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais asmenimis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto, galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų, jis gali daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, jie turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai. Kai kurie autizmu sergantys asmenys niekada neišmoksta kalbėti. Toks elgesys daro sudėtingą ne tik sergančiojo autizmu, bet ir jo artimųjų bei kitų, kuriems tenka per gyvenimą bendrauti su tokiu asmeniu, gyvenimą.
Keletas bendriausių taisyklių, kurių reiktų laikytis bendraujant su autizmu sergančiais vaikais:
Viską darykite vaiko labui
Griežtai laikykitės vaikui tinkamo gyvenimo režimo
Laikykitės nustatytų kasdienių elgesio ritualų (jie padeda apsaugoti vaiką nuo streso ir įtampos)
Išmokite suprasti net menkiausius vaiko verbalinius (žodinius) ir neverbalinius (nežodinius – „kūno kalbą“) signalus/ženklus, liudijančius, bet kokį vaiko diskomfortą
Dažniau buvokite grupėje ar klasėje, kur būna jūsų vaikas
Kalbėkite, bendraukite su vaiku kaip galima dažniau
Sukurkite aplinką, kurioje jam būtų patogu gyventi, mokytis, bendrauti
Kantriai aiškinkite vaikui jo užsiėmimų tikslus, mokymosi būtinumą, naudodami paprastą, lengvai suprantamą vaizdinę medžiagą
Neleiskite vaikui nuvargti
Mylėkite vaiką tokį, koks jis yra
Raidos sutrikimų turintiems suaugusiems nereikės rašyti „svetimų“ diagnozių
Nuo kitų metų sausio 1 d. suaugusiems autistams diagnozės bus nustatomos pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę (CARS). Tokia nuostata patvirtinta sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašytame įsakyme. Naujoji diagnozavimo tvarka padės kuo objektyviau nustatyti ne tik autizmo ligos sunkumo laipsnį, bet ir darbingumo lygį suaugusiems, sergantiems įvairiapusiais raidos sutrikimais.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką 18 metų sulaukusiems raidos sutrikimų turintiems pacientams, autizmo diagnozė dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nebuvo nustatinėjama. Gydytojai psichiatrai, pasibaigus asmenybės raidai, subrendus dėl galiojančios darbingumo nustatymo tvarkos autizmo diagnozę keisdavo į kitą dažniausiai į „šizoafektinių sutrikimų“.
Patvirtinus suaugusių sergančiųjų įvairiapusiais raidos sutrikimais ligos sunkumo nustatymo tvarką, gydytojas psichiatras, kompleksiškai įvertinęs bendrą paciento būklę, ligos eigą bei raidos anomalijas, socialinio bendravimo bei elgesio sutrikimus, galės nustatyti ligos sunkumo laipsnį kaip papildoma priemone pasinaudodamas Klinikine autizmo vertinimo skale (CARS).
Nauja autizmo spektro sutrikimų sunkumo laipsnio nustatymo tvarka reikalauja ir Darbingumo lygio nustatymo kriterijų pakeitimo. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama pakeisti darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir darbingumo lygio nustatymo tvarką. Anot SAM rašto, šiuo pakeitimu būtų aiškiau reglamentuoti asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų ligos sunkumą darbingumo lygio procentai, bei išvengta situacijos, kai tokiems ligoniams keičiama diagnozė – vietoje autizmo sutrikimų rašoma šizoafektiniai sutrikimai, protinis atsilikimas ir pan.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, autizmo spektro sutrikimus turi vienas asmuo iš 160, o naujausiais statistiniais duomenimis – apie 1 proc. populiacijos.
SAM Ryšių su visuomene skyrius samrsv@sam.lt, www.sam.lt