Lietuvos žmonės ilgiau gyvena sveiki

Paskelbta: 2013-12-04 |

Europos Komisijos ir valstybių narių inicijuotame EHLEIS (angl. „Joint Action European Health and Life Expectancy Information System“) projekto vykdytojų pranešime teigiama, kad 2005–2011 m. Lietuvoje 65 metų amžiaus vyrų sveiko gyvenimo trukmė padidėjo 2,4 metais, o moterų – 1,2 metais.

Lietuvoje per 2001–2011 metus 65 metų amžiaus sveiko moterų gyvenimo trukmė pailgėjo 1,3 m. ir sudarė 19,2 metų, o vyrų – 0,5 metais ir pasiekė 14 metų. Remiantis EHLEIS projekto rezultatais, 2011 m. 65-erių sulaukę vyrai gali tikėtis likusius 44 proc. gyvenimo praleisti be ilgalaikių veiklos apribojimų, o moterys – 35 procentus. T. y., 65 metų moterims dar 6,7 metus, o to paties amžiaus vyrams – 6,1 metus sveikatos sutrikimai netrukdys kasdienei veiklai.

Kas yra sveiko gyvenimo trukmė?
Sveikos gyvenimo trukmės (toliau - SGT) rodiklis pirmiausiai buvo sukurtas siekiant nustatyti, ar ilgesnė tikėtina gyvenimo trukmė yra susijusi su ilgiau trunkančia gera (sergamumo mažėjimas) ar bloga (sergamumo didėjimas) žmogaus sveikata. Taigi, SGT rodiklis dalija žmogaus gyvenimą į tam tikrus sveikatos etapus, tokiu būdu prie gyvenimo kiekybės rodiklio pridėdamas kokybės matą.

Kaip matuojamas ilgesnio gyvenimo efektas?
Bendras sveikatos etapų modelis (PSO, 1984) rodo skirtumą tarp gyvenimo, praleisto esant skirtingos būklės: bendras išgyvenamumas, išgyvenamumas be negalios ir išgyvenamumas be lėtinių ligų. Natūralu, kad tai yra susiję su gyvenimo (plotas po kreive „Mirtingumas“), gyvenimo be negalios (plotas po kreive „Negalia“) ir gyvenimo be lėtinių ligų trukmėmis (plotas po kreive „Sergamumas“).

SGT rodiklis priklauso nuo sveikatos sąvokos, tad tikslios joreikšmės įvairiuose šaltiniuose gali skirtis. Dažniausiai SGT yra nustatomas remiantis savo sveikatos vertinimu, kasdiene gyvenimo veikla bei sergamumu lėtinėmis ligomis.

Kaip lyginti sveiko gyvenimo trukmę?

SGT nepriklauso nuo populiacijos dydžio ir jos amžiaus struktūros, todėl rodiklį galima tiesiogiai lyginti tarp skirtingų charakteristikų populiacijos pogrupių, pavyzdžiui: pagal lytį, socioekonominį statusą, taip pat tarp Europos šalių (Robine ir kt., 2003).

Pagrindiniai aspektai:
2011 m. 65 m. amžiaus moterų VGT buvo 19.2 m., vyrų – 14.0 m.

Remiantis SILC, 2011 m. 65 m. amžiaus moterys praleido 6.7 m. (35% jų likusio gyvenimo) be veiklos apribojimų, atitinkančių SGM, 7.7 m. (40%) – su vidutinio sunkumo veiklos apribojimu ir 4.7 m. (25%) – su sunkiu veiklos apribojimu.

To paties amžiaus vyrai praleido 6.1 m. (44% jų likusio gyvenimo) be jokių veiklos apribojimų, 5.4 m. (39%), su vidutinio sunkumo veiklos ribojimu ir 2.5 m. (18%) su sunkiu veiklos apribojimu.

Nors moterys, palyginti su vyrais, ilgesnį laiką gyveno be negalios, tačiau jos didesnę gyvenimo dalį praleido esant sveikatos sutrikimams ir tikėtina, kad pastarieji sutrikimai buvo sunkaus pobūdžio.

Nugyventų metų skaičius gerai vertinant savo sveikatą ir nesergant lėtinėmis ligomis buvo panašus tarp vyrų ir moterų.

Pateikti rezultatai turėtų būti vertinami atsargiai, nes į skaičiavimus neįtraukti 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys, kurie gyvena slaugos ar panašaus pobūdžio namuose. Tokių gyventojų skaičius svyruoja nuo 1 626 (Liuksemburge) iki 10 407 (Italijoje), o Lietuvoje 2011 m. duomenimis siekia apie 3 000 (1 721 moteris bei 1 163 vyrai).

Parengtą pranešimą Lietuvai, kurį išleido Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus specialistai, galite perskaityti čia.

Informaciniai šaltiniai www.hi.lt ir www.eurohex.eu