Kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį Tarptautinės kovos su vėžio liga draugijos ir įvairių pasaulio šalių gydytojų, daugiausiai onkologų, iniciatyva minima Tarptautinė nerūkymo diena. Tai proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybę atsisakyti vienos iš didžiausių grėsmių sveikatai – rūkymo. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Iš visų mirčių, susijusių su onkologinėmis ligomis, 17 procentų sudaro plaučių vėžys. Pagrindinė jo priežastis – rūkymas.
Kiek laiko turi praeiti, kad organizmas išsivalytų nuo kenksmingų medžiagų? Tyrimų duomenimis, po 12 valandų anglies monoksido arba smalkių (sukeliančių deguonies trūkumą organizme) kiekis kraujyje sumažėja iki normalaus lygio. Daugelis tabaką vartojančių asmenų mano, kad po ilgalaikio rūkymo pakenkimai sveikatai negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. PSO praneša, jog metus rūkyti: po 20 min. sumažėja širdies susitraukimų skaičius, o kraujo spaudimas sunormalėja; po 2–12 savaičių pagerėja kraujo apytaka bei kvėpavimo funkcijos; po 1–6 mėnesių silpnėja/išnyksta varginantis kosulys, dusulys, kurį sukelia rūkymas; po 1 metų perpus sumažėja rizika susirgti širdies ligomis; po 10 metų perpus sumažėja rizika susirgti plaučių vėžiu; taip pat sumažėja kitų vėžinių susirgimų rizika, palyginti su rūkančiaisiais.
Pasyvus rūkymas, kai rūkančiojo iškvėptus tabako dūmus įkvepia kitas asmuo, kasmet pražudo apie 600 000 žmonių. PSO duomenimis, trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų iškvėptais tabako dūmais. Valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Bristolio universiteto tyrimais nustatyta, jog viena cigaretė sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę 11 minučių. Mesti rūkyti niekada nevėlu, kadangi tokio poelgio nauda sveikatai akivaizdi. PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę:
• metus rūkyti maždaug 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja iki 10 metų;
• metus rūkyti maždaug 40 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 9 metais;
• metus rūkyti maždaug 50 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 6 metais;
• metus rūkyti maždaug 60 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 3 metais.
Ar žinojote, kad:
- 90-95 procentai susirgusiųjų plaučių vėžiu nuolatos rūkė
- Rūkantieji plaučių vėžiu suserga 10 kartų dažniau už niekada nerūkiusius
- Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtiniu bronchitu, astma, kitomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis
- Mirtingumas nuo plaučių vėžio didesnis tų asmenų, kurie anksčiau pradeda rūkyti, surūko daugiau cigarečių
- 50 proc. pasaulio vaikų kenčia nuo pasyviojo rūkymo
- Rūkančių tėvų vaikai suaugę daug dažniau pradeda rūkyti patys.
Tyrimų duomenimis, apie 13 mln. Europos Sąjungos gyventojų kenčia dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sukelia rūkymas. 29 proc. ES gyventojų rūko ir dėl šio žalingo įpročio apie 700 000 jų kasmet miršta. ES kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti ir 8,3 mlrd. eurų prarandama dėl tabako vartojimo sukeltų nuostolių: mirčių, ankstyvos pensijos, nedarbingumo ir kt. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką.
MITAI IR FAKTAI:
Mitas: Aš rūkau taip ilgai, jog nėra prasmės mesti.
Faktas: Nesvarbu, kiek ilgai rūkote, tačiau mesti verta. Daugelis nusibrėžia tikslą, kad kitąmet mesiu rūkyti. Tačiau ranka pati tiesiasi cigaretės. Tokį pažadą duodate ir kitąmet, tačiau istorija kartojasi. Įrodyta, kad toks atidėliojimas iki 40-ties tikėtina, kad gyvenimo trukmę sumažina beveik trimis mėnesiais. Žmonės, metę rūkyti iki 50 metų, dvigubai sumažina riziką mirti nuo rūkymo sukeliamų ligų per ateinančius 15 metų lyginant su ir toliau rūkančiaisiais.
Mitas: Aš turbūt nesusirgsiu rūkymo sukeliamomis ligomis.
Faktas: Beveik pusę visų rūkančiųjų anksčiau ar vėliau pražudo rūkymas. Tai tik laiko klausimas.
Mitas: rūkymas man nekenkia, nes aš rūkau tik kaljaną.
Faktas: Tabako dūmų įkvėpimas bet kokia forma yra labai pavojingas. Jame didelė koncentracija toksinų bei vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl kaljanas kenkia dar labiau nei įprasta cigaretė, nes kaljano dūmų įkvėpiama žymiai daugiau.
Mitas: „Lengvų“ cigarečių rūkymas apsaugos mano sveikatą.
Faktas: „Lengvos“ cigaretės tokios pat pavojingos kaip bet kurios kitos stipresnės. Rūkydami „lengvesnes“ cigaretes rūkaliai įtraukia daugiau dūmų bei pirštais užkemša specialias skylutes, esančias ant filtro, kurios skirtos dūmams išsklaidyti, todėl „lengvųjų“ poveikis sveikatai lieka toks pat kaip ir „stipriųjų“.
Mitas: Rūkaliams kosulys yra normalu.
Faktas: Vadinamasis „rūkalių kosulys“ dažniausiai yra pirmas ženklas, kad plaučiams kyla labai rimtų problemų. Turite nueiti pas gydytoją ir atlikti plaučių tyrimą.
Nėra lengva mesti rūkyti. Kai kurie meta rūkyti tik kai suserga, kiti, kai sužino savo riziką. Verta paminėti, kad rūkaliai yra ne tik tie žmonės, kurie rūko, bet ir tie, kurie būna šalia rūkančių. Pasyvus rūkymas padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių iki 25-30 procentų.
Ne žmogus naikina tabaką - tabakas naikina žmogų!
Nerūkančio ir rūkančio žmogaus plaučiai
.jpg)
Visuomenės sveikatos biuras