Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 24 d. [Ketvirtadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Paskaitos: Apie vaikinus
Paskelbta: 2013-10-21 | 
| 
| 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras spalio mėnesį Telšių rajono mokyklose organizuoja paskaitų ciklą, skirtą 6-7 klasių mokiniams.
Tikslas: Užsiėmimas skirtas supažindinti jaunesniojo amžiaus paauglius su jų fiziniais bei emociniais pakitimais, kuriuos lytinio brendimo metu patiria berniukai .
Vyro vystymosi etapai
Kas yra lytinis brendimas
Kada ir kodėl prasideda lytinis brendimas
Organizmo pokyčiai
Emocijos ir nuotaikų svyravimai
Berniukų brendimo procesas
Vyro lytinių organų sistema ir kaip ji pradeda funkcionuoti
Augimo protrūkis
Kodėl keičiasi balsas
Geros savijautos ir kūno saugojimas
Iš viso yra numatyta pravesti 14 paskaitų tema „Apie vaikinus. Berniukų lytinis brendimas ir higiena .“ berniukams iš 14 Telšių rajono mokyklų tai yra VšĮ Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos, Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos, Telšių r. Luokės vidurinės mokyklos, Telšių r. Nevarėnų vidurinės mokyklos, Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos, Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Germanto“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos, Telšių r. Janapolės pagrindinės mokyklos, Telšių r. Pavandenės pagrindinės mokyklos, Telšių r. Upynos pagrindinės mokyklos, Telšių r. Eigirdžių pagrindinės mokyklos, Telšių r. Viešvėnų pagrindinės mokyklos.
Paskaitas veda akušerė iš Šiaulių Alma Grigaliūnienė
Paskaitas veda akušerė iš Šiaulių Alma Grigaliūnienė
Sveika visuomenė - sveika ateitis
Paskelbta: 2013-10-18 | |
| 
Telšių visuomenės sveikatos centras, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, asociacija „Telšių bičiulių ratas“, VĮ Telšių rajono keliai 2013 m. spalio 23 d. 10.00 val. Telšių kredito unijos „Germanto lobis“ salėje organizuoja konferenciją „Sveika visuomenė – sveika ateitis“.
Renginio programa
Renginio programa
Artėja GRIPO sezonas
Paskelbta: 2013-10-18 | |
| 
Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Gripas yra sezoninė liga ir juo sergama kiekvienais metais, o nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta žmonės. Pavojingiausias gripas yra vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms. Galimybė užsikrėsti yra būnant žmonių susibūrimo vietose. Gripas – rimčiausia ir labiausiai paplitusi užkrečiamoji liga. Kasmet gripu suserga nuo 5 iki 10 procentų šalies gyventojų.
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?
Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?
Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint.
Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kuo man pavojinga gripo infekcija?
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
• virusinę pneumoniją,
• virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
• širdies raumens uždegimą (miokarditą),
• virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
• virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Ką turėčiau padaryti, norėdamas pasiruošti gripo sezonui?
Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, česnako, citrinos, medaus ir kitų maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Kodėl gripo vakcina reikia skiepytis kiekvienais metais?
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų.
Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.
Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?
Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.
2013 m. 41 sav. (spalio 6 – spalio 13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis
61,52 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41 savaitę
registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 40 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas aštuoniose administracinėse teritorijose. Nuo 2013 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. 41-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 3 asmenys, 2 iš jų 2-17 m. amžiaus.
2013 m. 41 sav. Gripu sirgo 16 asmenų, ŪVKTI 18268 asmenų.
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Deja kasmet sergamumas šiomis ligomis vis didėja. Ir didžiausi sergamumo rodikliai būna iškart po naujų metų 2-10 metų savaitėmis.
Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Kuo man pavojinga gripo infekcija?
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas:
• virusinę pneumoniją,
• virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
• širdies raumens uždegimą (miokarditą),
• virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
• virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).
Ką turėčiau padaryti, norėdamas pasiruošti gripo sezonui?
Pasaulio (ir Lietuvos) sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, česnako, citrinos, medaus ir kitų maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Kodėl gripo vakcina reikia skiepytis kiekvienais metais?
Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų.
Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.
Kokio gripo sezono tikimasi šiais metais?
Gripo sezonai yra nenuspėjami ir gali labai skirtis vienas nuo kito. Nors gripo epidemijos registruojamos kasmet, tačiau jos pradžia, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant koks gripo virusas dominuoja tą sezoną ir kiek žmonių yra pasiskiepiję gripo vakcina.
2013 m. 41 sav. (spalio 6 – spalio 13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis
61,52 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 41 savaitę
registruotas Tauragės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 40 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas aštuoniose administracinėse teritorijose. Nuo 2013 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. 41-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 3 asmenys, 2 iš jų 2-17 m. amžiaus.
2013 m. 41 sav. Gripu sirgo 16 asmenų, ŪVKTI 18268 asmenų.
ŪVKTI – ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
Deja kasmet sergamumas šiomis ligomis vis didėja. Ir didžiausi sergamumo rodikliai būna iškart po naujų metų 2-10 metų savaitėmis.
Informacijos šaltinis www.ulac.lt
Mergaičių lytinis brendimas ir asmens higiena
Paskelbta: 2013-10-17 | |
| 
Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras spalio mėnesį Telšių rajono mokyklose organizuoja paskaitų ciklą, skirtą 8-10 klasių mokinėms.
Paskaitų tikslas – suteikti daugiau naujų žinių apie lytinę, reprodukcinę sveikatą, jos išsaugojimą bei suformuoti tinkamus asmens higienos įgūdžius aktyvaus lytinio brendimo laikotarpiu. Paskaitas skaitys lektorė iš Šiaulių – akušerė D. Sungailienė.
Paskaitų tikslas – suteikti daugiau naujų žinių apie lytinę, reprodukcinę sveikatą, jos išsaugojimą bei suformuoti tinkamus asmens higienos įgūdžius aktyvaus lytinio brendimo laikotarpiu. Paskaitas skaitys lektorė iš Šiaulių – akušerė D. Sungailienė.
Iš viso yra numatyta pravesti 17 paskaitų tema „Merginų lytinis brendimas ir asmens higiena“ merginoms iš 17 Telšių rajono mokyklų tai yra VšĮ Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos, Telšių „Džiugo“ gimnazijos, Telšių „Žemaitės“ gimnazijos, Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos, Telšių r. Luokės vidurinės mokyklos, Telšių r. Nevarėnų vidurinės mokyklos, Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos, Telšių „Ateities“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Atžalyno“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Germanto“ pagrindinės mokyklos, Telšių „Kranto“ pagrindinės mokyklos, Telšių r. Janapolės pagrindinės mokyklos, Telšių r. Kaunatavos pagrindinės mokyklos, Telšių r. Pavandenės pagrindinės mokyklos, Telšių r. Upynos pagrindinės mokyklos, Telšių r. Jaunimo mokyklos, Telšių r. Eigirdžių pagrindinės mokyklos.
Spalio 20 d. – Pasaulinė osteoporozės diena
Paskelbta: 2013-10-17 | |
| 
Kas tai per liga? Tai kaulų liga, kuri pasižymi kaulų tankio mažėjimu, maža kauline mase, kaulų trapumu. Dažnai vadinama „tyliąja epidemija“, nes pats kaulų retėjimas nejuntamas. Simptomai - skausmas, kaulų lūžiai net dėl menkų traumų - pasireiškia tik ligai progresavus. Osteoporozė dažnai vadinama moteriška liga, nes moterys ja serga dešimt kartų…
Sveikos mitybos TESTAS
Paskelbta: 2013-10-17 | |
| 
Sveikos mitybos taisyklės
1. Valgyti kiek galima įvairesnį maistą
2. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį
3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio
4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdų produktų
5. Vartoti kuo mažiau (kiek tik įmanoma) cukraus ir saldumynų
6. Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos
7. Riboti alkoholio vartojimą
Norint gyventi reikia:
VALGYTI, JUDĖTI, KVĖPUOTI
O norint SVEIKAI GYVENTI reikia
SVEIKAI valgyti, DAUG judėti, BŪTI gryname ore.
Norintiems pasitikrinti žinias apie sveiką mitybą nesunkus TESTAS
Norintiems atsisiųsti "Sveika porcija" plakatą A3 formatu spauskite čia
Spalio 16-oji – Pasaulinė maisto diena
Paskelbta: 2013-10-16 | |
| 
Šventę švenčiančios šalys užsibrėžė uždavinį kovoti su badu pasaulyje, plėsti žemės ūkį. Kuriam reikalui mes valgome? Žinoma, kad gyventume! Betgi gyvename ne tam, kad valgytume, gertume, miegotume. Miegame, kvėpuojame, valgome, kad gyventume. Trečiose pasaulio šalyse dėl maisto nepritekliaus vaikai užauga liesi ir psichiškai atsilikę. Alkanam vaikui sunku susikoncentruoti ir mokytis. Dėl neprivalgymo prastėja suaugusiųjų darbo kokybė, o tai stabdo ir visos šalies ekonomikos lygį. Paskelbtoje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2012 metų ataskaitoje sakoma, kad šiuo metu chroniškai neprivalgo 870 mln. planetos gyventojų.
Šią dieną rengiamos nemokamo maitinimo, paramos akcijos, visuomenė plačiau informuojama apie skurdžiai gyvenančius žmones, kuriuos būtų galima paremti. Tarptautinės maisto dienos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir į sveiką mitybą. Sveikuolių klubai rengia sveiko maisto šventes.
Spalio 18-19 dienomis „Maisto bankas" vėl visuomenę ragins aktyviai dalyvauti akcijoje - nepasiturintiems nupirkti aliejaus, miltų, konservų ar kitų ilgai negendančių maisto produktų. Telšiuose "Maisto banko" savanoriai bus visose Maximos, IKI parduotuvėse ir ragins aukoti maistą.
Aštuntadalis pasaulio žmonių vis dar badauja.
Mityba yra bene svarbiausia žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Netinkama mityba turi įtakos lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip kraujotakos sistemos ligos, antrojo tipo diabetas, kai kurių tipų vėžys, skeleto ir raumenų sistemos ir net įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai, išsivystymui. Atliktų tyrimų duomenimis, mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių kasdien vartoja vaisius, daržoves, pieno produktus, tačiau net trečdalis jų kasdien valgo saldumynus bei geria gazuotus saldžius gėrimus, ko daryti nereikėtų.
Siekiama, kad viso pasaulio gyventojai galėtų maitintis kokybišku, saugiu maistu, nes neabejojama, kad tai galėtų prailginti žmonių aktyvaus gyvenimo trukmę.
Derėtų prisiminti bendras sveikos mitybos rekomendacijas:
- maistui vartoti kuo įvairesnių šviežių maisto produktų, domėtis jų sudėtimi ir rinktis tuos, kuriuose yra kuo mažiau konservantų, dažiklių ir saldiklių;
- valgyti visada tuo pačiu laiku;
- stengtis, kad dienos raciono pagrindą sudarytų grūdiniai produktai;
- valgyti daugiau sezoninių daržovių, uogų ir vaisių, kai jie pigiausi, o skonis – pats geriausias;
- pirmenybę teikti augaliniams riebalams ir tinkamai pasirinkti užkandžius: vaisius, riešutus ar sumuštinį su grūdėta duona ir žuvim, liesa mėsa ar mažiau riebiu sūriu;
- rinkis mažiau druskos turinčius maisto produktus ir valgyti mažiau saldumynų;
- kasdien išgerti 6-8 stiklines vandens;
- nepersivalgyti ir stengtis skaičiuoti kalorijas – suvartojamas jų kiekis turi atitikti normą.
Informaciją paruošė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka
Sveikas senėjimas - ilgesnis gyvenimas
Paskelbta: 2013-10-16 | |
| 
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vyksta dideli demografiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus žmonių skaičius. Jeigu tokios tautos senėjimo tendencijos išliks ir ateityje, prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje vyresni nei 60 m. asmenys sudarys net apie 27 proc. visų gyventojų. Senėjimo procesas yra neišvengiamas, natūralus reiškinys, laukiantis kiekvieno iš mūsų, todėl yra itin svarbu, kad vyresnio amžiaus sulaukę žmonės kuo ilgiau išliktų sveiki, džiaugtųsi gyvenimu ir būtų aktyvūs, darbingi visuomenės nariai. Tai galima pasiekti stengiantis senti sveikai. Tam, kad sentume sveikai, gerėtų sveikata ir gyvenimo kokybė, reikia ne tiek jau ir daug t.y. sveikai maitintis ir nuolat mankštintis.
Norint senti sveikai, būtina ir nuolat mankštintis. Rekomenduojama 3-4 kartus per savaitę, o geriausia kasdien, skirti ne mažiau kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Fiziškai aktyvūs žmonės jaučiasi geriau – didėja jų ištvermė, jėga, pusiausvyra, judrumas, be to fizinis aktyvumas mažina kraujospūdį ir tikimybę susirgti širdies kraujagyslių ligomis, insultu bei depresija.
Taigi, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras siekdamas padidinti vyresnio amžiaus žmonių fizinį aktyvumą bei paskatinti sveiką senėjimą, kviečia žmones nuo 50 metų paplaukioti baseine šeštadieniais nuo 16.00 iki 17.00 val. už simbolinį 1 Lt mokestį.
Į baseiną galima eiti jau nuo lapkričio 9 dienos.
Dalyvių skaičius yra ribotas, todėl būtina išankstinė registracija tel. (8 444) 60155.
Rašinių konkurso "Juokingiausias mano gyvūno pokštas" finišas
Paskelbta: 2013-10-11 | |
| 
Rugsėjo 23 dieną startavęs mokinių rašinių konkursas „Juokingiausias mano gyvūno pokštas“, skirtas paminėti Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, pasiekė savo finišą. Konkursui buvo pateikti 55 rašiniaiiš įvairių Telšių rajono ir miesto mokyklų. Sulaukėme ir kolektyvinio darbo, konkursui rašinėlius parašė beveik visi klasės mokiniai, o kas neparašė pateikė savo augintinio nuotraukų. Taigi…
Spalio 1 -Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena
Paskelbta: 2013-10-11 | |
| 
Spalio 3 dieną Telšių rajono senelių globos namuose vyko renginys skirtas paminėti tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, o kaip geriau tokią dieną paminėti, jeigu ne su mūsų miesto senjorais. Tikroji diena yra minima spalio 1 dieną. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyvo amžiaus žmonėms. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 713,8 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, tai yra kas ketvirtas (24%) gyventojas buvo pagyvenusio amžiaus.
Telšių rajono senelių globos namai šią dieną jau minėjo savo rate, taip pat spalio 14 dieną minės 20 metų gimtadienį. Kadangi mūsų senjorams dėmesio niekada nebūna per daug, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nusprendė suorganizuoti nuotaikingą renginį. Kuriame pasirodė: Telšių kultūros centro Vaikų ir jaunimo saviraiškos studija ENTUZIASTAI, vadovė Giedrė Kavaliauskaitė – Butkė; TKC dainavimo studijos mokinės Silvija ir Gabrielė, vadovė Ernesta Dargužienė; Gabija Lėverytė, (Telšių Žemaitės gimnazija); Telšių Kranto pagr. mkl. šokių grupė VIVA, vadovė Eglė Šilinienė; šokių grupė ERDVĖ, vad. Jadvyga Eitkevičienė, Telšių "Džiugo" gimnazijos šokių grupė, vadovė Rasa Urbonienė.
Renginio metu skambėjo gražūs eiliuoti žodžiai, skambėjo dainos ir kojomis trypė šokėjai. Renginys truko valandą laiko, tad ši diena senjorams buvo įsimintina ir linksma. Renginio pradžioje sveikinimo žodį tarė visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Ernesta Mikutaitė, socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė ir seneliai sulaukė ypatingo svečio, tai mūsų miesto mero Vytauto Kleivos, kuris pasveikino senjorus, pabendravo su jais, papasakojo apie Telšių miesto situaciją, renginius ir švenčiantiems senjorams įteikė šventinį tortą. Renginio pabaigoje sveikinimo žodį taip pat tarė globos namų direktorė Genovaitė Šliogerienė, padėkojo dalyviams ir organizatoriams už renginį, o taip pat padėkoti atėjo ir senjorų atstovė kuri įteikė dalyviams, svečiams ir organizatoriams pačių numegztas atminimo dovanėles ir „punčiakas“. Naudodamiesi proga senjorai visų paprašė, nebereikalingus megztinius atnešti į senelių globos namus, kad turėtų siūlų mezgimui. Meras pasižadėjo dar iki Šv. Kalėdų atnešti siūlų, o senjorai pasižadėjo numegzti jam išskirtines ir šiltas „punčiakas“. Tokia linksma gaida renginys ir baigėsi, o senjorai pasiliko skanauti šventinio torto.
Daugiau nuotraukų rasite ČIA
Teksto autoriusDaugiau nuotraukų rasite ČIA
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka
Partneriai
