Prasidėjo ŽIV tyrimų savaitė

Paskelbta: 2013-11-25 |

Europoje, įskaitant ir Lietuvoje, prasidėjo ŽIV tyrimų savaitė, kuri trunka nuo lapkričio 22 d. iki lapkričio 29 dienos. Šios akcijos metu gyventojai įvairiose Lietuvos medicinos įstaigose nemokamai ir anonimiškai galės pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos.

Tuo pačiu metu ŽIV tyrimų savaitės akcija vyksta visoje Europoje. Akcijos tikslas – per ŽIV profilaktinių patikrinimų plėtojimą paskatinti daugiau žmonių profilaktiškai pasitikrinti dėl ŽIV ir taip sumažinti vėlyvosios ŽIV ligos stadijos riziką.

Akcijos iniciatorių – organizacijos „HIV in Europe“ (ŽIV Europoje) teigimu, profilaktiškai pasitikrinti dėl ŽIV naudinga:

1. Jeigu ŽIV infekcija išaiškinama anksti – netrukus po užsikrėtimo:

labiau tikėtina, kad šių žmonių gyvenimas bus beveik normalios trukmės, o sveikata – gera, jei jie laiku pradės gydytis nuo ŽIV ligos,

mažiau tikėtina, kad vartojantys vaistus nuo ŽIV ligos ir pakeitę savo gyvenseną asmenys užkrės ŽIV kitus,

sveikatos paslaugų išlaidos ŽIV ligos gydymui ir sveikatos priežiūrai bus mažesnės.

2. Jeigu ŽIV infekcija bus nustatyta pavėluotai:

galimos įvairios sveikatos komplikacijos bei tikėtina užsikrėtusiųjų gyvenimo trukmė bus trumpesnė,

užsikrėtusieji ŽIV, patys to neįtardami, gali būti užkrėtę ŽIV kitus draugus ir artimuosius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, dažni kvėpavimo takų uždegimai, viduriavimai, karščiavimas, prakaitavimas, limfmazgių padidėjimas ir kiti varginantys simptomai gali būti imunodeficito požymiai, dėl ko verta profilaktiškai pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai 8,8 proc. naujų ŽIV užsikrėtusių žmonių išaiškinti vėlyvoje ŽIV stadijoje. Europoje šis rodiklis siekia iki 46 procentų. Tai reiškia, kad daug žmonių nesitiria dėl ŽIV, kol nepasireiškia ŽIV ligos simptomai. Patys to nežinodami, jie gali užkrėsti artimuosius.

Nemokamai ir anonimiškai dėl ŽIV pasitikrinti galima įvairiose Lietuvos vietovėse tam tikrose valstybinėse ir privačiose medicinos įstaigose, kurių sąrašą galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje www.ulac.lt

ŽIV testus akcijos įgyvendinimui suteikė socialiai atsakingas akcijos partneris Kompanija „Abbvie“.

ŽIV tyrimų savaitė organizuojama prieš Pasaulinę AIDS dieną, kuri kasmet minima gruodžio 1-ąją.

Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt

Skaityti daugiau...

Kaip nepradėti, o pradėjus – lengvai atsisakyti rūkymo

Paskelbta: 2013-11-22 |

Pasirodo daugelyje cigarečių rūšių galima rasti vaistų nuo kosulio!
Unikali idėja – pirmą dūmą traukiantis paauglys nekosės, nes gerklės perštėjimas iš karto bus nuslopintas vaistais. Gyvenimo Universitetas kartu su lektoriumi Evaldu Žvirbliu pristato nemokamą video seminarą „Kaip kontroliuoti rūkymą“ ir "Kaip mesti rūkyti".

Šiuose video seminaruose atskleidžiama daugiau cigarečių…

Skaityti daugiau...

Lapkričio 21-oji – Tarptautinė nerūkymo diena

Paskelbta: 2013-11-22 |

Kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį Tarptautinės kovos su vėžio liga draugijos ir įvairių pasaulio šalių gydytojų, daugiausiai onkologų, iniciatyva minima Tarptautinė nerūkymo diena. Tai proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybę atsisakyti vienos iš didžiausių grėsmių sveikatai – rūkymo. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Iš visų mirčių, susijusių su onkologinėmis ligomis, 17 procentų sudaro plaučių vėžys. Pagrindinė jo priežastis – rūkymas.

Kiek laiko turi praeiti, kad organizmas išsivalytų nuo kenksmingų medžiagų? Tyrimų duomenimis, po 12 valandų anglies monoksido arba smalkių (sukeliančių deguonies trūkumą organizme) kiekis kraujyje sumažėja iki normalaus lygio. Daugelis tabaką vartojančių asmenų mano, kad po ilgalaikio rūkymo pakenkimai sveikatai negrįžtami ir mesti rūkyti nebėra prasmės. PSO praneša, jog metus rūkyti: po 20 min. sumažėja širdies susitraukimų skaičius, o kraujo spaudimas sunormalėja; po 2–12 savaičių pagerėja kraujo apytaka bei kvėpavimo funkcijos; po 1–6 mėnesių silpnėja/išnyksta varginantis kosulys, dusulys, kurį sukelia rūkymas; po 1 metų perpus sumažėja rizika susirgti širdies ligomis; po 10 metų perpus sumažėja rizika susirgti plaučių vėžiu; taip pat sumažėja kitų vėžinių susirgimų rizika, palyginti su rūkančiaisiais.
Pasyvus rūkymas, kai rūkančiojo iškvėptus tabako dūmus įkvepia kitas asmuo, kasmet pražudo apie 600 000 žmonių. PSO duomenimis, trečdalis pasyvaus rūkymo aukų yra vaikai, kurie dažnai priversti kvėpuoti tėvų iškvėptais tabako dūmais. Valanda, praleista prirūkytoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Bristolio universiteto tyrimais nustatyta, jog viena cigaretė sutrumpina tikėtiną gyvenimo trukmę 11 minučių. Mesti rūkyti niekada nevėlu, kadangi tokio poelgio nauda sveikatai akivaizdi. PSO skelbia, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo labiau gali pailginti savo gyvenimo trukmę:
•   metus rūkyti maždaug 30 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja iki 10 metų;
•   metus rūkyti maždaug 40 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 9 metais;
•   metus rūkyti maždaug 50 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 6 metais;
•   metus rūkyti maždaug 60 metų, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 3 metais.

Ar žinojote, kad:
- 90-95 procentai susirgusiųjų plaučių vėžiu nuolatos rūkė
- Rūkantieji plaučių vėžiu suserga 10 kartų dažniau už niekada nerūkiusius
- Rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtiniu bronchitu, astma, kitomis lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis
- Mirtingumas nuo plaučių vėžio didesnis tų asmenų, kurie anksčiau pradeda rūkyti, surūko daugiau cigarečių
- 50 proc. pasaulio vaikų kenčia nuo pasyviojo rūkymo
- Rūkančių tėvų vaikai suaugę daug dažniau pradeda rūkyti patys.

Tyrimų duomenimis, apie 13 mln. Europos Sąjungos gyventojų kenčia dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sukelia rūkymas. 29 proc. ES gyventojų rūko ir dėl šio žalingo įpročio apie 700 000 jų kasmet miršta. ES kasmet išleidžia 25,3 mlrd. eurų rūkymo sukeltoms ligoms gydyti ir 8,3 mlrd. eurų prarandama dėl tabako vartojimo sukeltų nuostolių: mirčių, ankstyvos pensijos, nedarbingumo ir kt. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, jog pernelyg ankstyvos mirties ir daugybės lėtinių ligų galima išvengti, nepradėjus rūkyti ar nustojus vartoti tabaką.

MITAI IR FAKTAI:

Mitas: Aš rūkau taip ilgai, jog nėra prasmės mesti.
Faktas: Nesvarbu, kiek ilgai rūkote, tačiau mesti verta. Daugelis nusibrėžia tikslą, kad kitąmet mesiu rūkyti. Tačiau ranka pati tiesiasi cigaretės. Tokį pažadą duodate ir kitąmet, tačiau istorija kartojasi. Įrodyta, kad toks atidėliojimas iki 40-ties tikėtina, kad gyvenimo trukmę sumažina beveik trimis mėnesiais. Žmonės, metę rūkyti iki 50 metų, dvigubai sumažina riziką mirti nuo rūkymo sukeliamų ligų per ateinančius 15 metų lyginant su ir toliau rūkančiaisiais.

Mitas: Aš turbūt nesusirgsiu rūkymo sukeliamomis ligomis.
Faktas: Beveik pusę visų rūkančiųjų anksčiau ar vėliau pražudo rūkymas. Tai tik laiko klausimas.

Mitas: rūkymas man nekenkia, nes aš rūkau tik kaljaną.
Faktas: Tabako dūmų įkvėpimas bet kokia forma yra labai pavojingas. Jame didelė koncentracija toksinų bei vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl kaljanas kenkia dar labiau nei įprasta cigaretė, nes kaljano dūmų įkvėpiama žymiai daugiau.

Mitas: „Lengvų“ cigarečių rūkymas apsaugos mano sveikatą.
Faktas: „Lengvos“ cigaretės tokios pat pavojingos kaip bet kurios kitos stipresnės. Rūkydami „lengvesnes“ cigaretes rūkaliai įtraukia daugiau dūmų bei pirštais užkemša specialias skylutes, esančias ant filtro, kurios skirtos dūmams išsklaidyti, todėl „lengvųjų“ poveikis sveikatai lieka toks pat kaip ir „stipriųjų“.

Mitas: Rūkaliams kosulys yra normalu.
Faktas: Vadinamasis „rūkalių kosulys“ dažniausiai yra pirmas ženklas, kad plaučiams kyla labai rimtų problemų. Turite nueiti pas gydytoją ir atlikti plaučių tyrimą.

Nėra lengva mesti rūkyti. Kai kurie meta rūkyti tik kai suserga, kiti, kai sužino savo riziką. Verta paminėti, kad rūkaliai yra ne tik tie žmonės, kurie rūko, bet ir tie, kurie būna šalia rūkančių. Pasyvus rūkymas padidina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių iki 25-30 procentų.

Ne žmogus naikina tabaką - tabakas naikina žmogų!

Nerūkančio ir rūkančio žmogaus plaučiai

Visuomenės sveikatos biuras

Skaityti daugiau...

Mums kyla grėsmė grįžti į erą, kai dar nebuvo antibiotikų

Paskelbta: 2013-11-21 |

Dėl atsparumo antibiotikams žmonija atsidurs tokioje padėtyje, kokioje buvo iki jų atsiradimo: tokios ligos kaip tuberkuliozė ar vidurių šiltinė gali tapti nepagydomos, tvirtina Vilniaus universiteto (VU) Mikrobiologijos skyriaus vedėjas Pranas Žlabys. Jis pasakoja, kad anksčiau vidurių šiltinė ar tuberkuliozė buvo sunkiai pagydomos, labai daug žmonių mirdavo nuo chirurginių ar žaizdų infekcijų, tačiau atsiradus antibiotikams, šiuos negalavimus išgydyti tapo daug lengviau.

„Iš pradžių antibiotikai buvo labai efektyvūs, bet situacija keičiasi, tad antibiotikai, pavyzdžiui, skirti tuberkuliozei gydyti, beveik nebeveikia. Problema iš tikrųjų yra nepaprastai rimta, nes atsparumas antibiotikams nuolat didėja. Jau dabar yra nepagydomų tuberkuliozės formų, todėl, kad jos atsparios antibiotikams“, – aiškina P. Žlabys.

Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė taip pat tikina, kad mums kyla grėsmė grįžti į tokią situaciją, kai pagrindinė žmonių sergamumo ir mirštamumo priežastis buvo infekcijos.
„Mes galime pasiimti 70 metų senumo sergamumo ir mirštamumo statistiką ir matysime, kokios ligos buvo vyraujančios. Tai nėra tik tuberkuliozė, yra daugybė ligų: žarnyno infekcijos, plaučių uždegimas, kraujo užkrėtimas, jau nekalbant apie traumas ar žaizdų infekcijas. Jeigu mes neišsaugosime antibiotikų aktyvumo, vėl tapsime beginkliai prieš bakterines infekcijas“, – tikina R. Valintėlienė.

Kurti naujus antibiotikus farmacininkams neapsimoka?
Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė sako, kad yra dedama labai daug pastangų siekiant sukurti naujus antibiotikus, tačiau farmacinėms kompanijoms tai labai brangiai kainuoja ir sunkiai atsiperka.

„Sukurti naujus antibiotikus yra labai brangu, nes antibiotikas veikia gyvą bakteriją, o surasti vaistą, kuris veiktų gyvą bakteriją, bet žmogaus ląstelių neveiktų žalingai, yra sudėtinga. Daug investavus į naujų antibiotikų kūrimą, kyla rizika, kad po kelerių metų jis nebebus efektyvus, kas ir nutiko su kai kuriais antibiotikais“, – aiškina R. Valintėlienė.

Tačiau ji pabrėžia, kad Europos Sąjunga ir tarptautinės organizacijos remia ir skatina naujų antibiotikų kūrimą ir jų laboratorinio lygmens tyrimus. „Vaisto kūrimas užtrunka apie 10 metų, o tai yra per didelis laikotarpis, nes jau dabar mes turime bakterijų, atsparių visiems turimiems antibiotikams“, – tikina specialistė. Anot jos, kad nebūtų skatinamas atsparumas antibiotikams, visuomenėje turi keistis jų vartojimo įpročiai.

„Vienas iš atsparių bakterijų vystymąsi lemiančių veiksnių yra neteisingas antibiotikų vartojimas: tai bereikalingas jų vartojimas medicinoje, veterinarijoje ir žemės ūkyje. Europos Sąjungoje yra sugriežtintas antibiotikų pardavimas: dabar tai yra receptiniai vaistai. Bet yra galimybė jų nusipirkti internetu, todėl labai skatinama, kad žmonės neužsiiminėtų savigyda“, – teigia R. Valintėlienė.

Teisingas antibiotikų vartojimas šiandien – išsaugota gyvybė rytoj!

Daugiau informacijos rasite čia.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos stiprinimo
speciaslistas Mantas Karečka

Skaityti daugiau...

Konkurso Švarių rankų šokis 13 nugalėtojai

Paskelbta: 2013-11-20 |

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) dar rudenį pakvietė darželinukus, pradinių klasių moksleivius ir šeimas prisijungti prie iniciatyvos Švarų rankų šokis 13 – lavinti asmens higienos įpročius ir kūrybiškai pažvelgti į švarių rankų svarbą – sukurti originalų šokį. Švarių rankų šokio iniciatyva sulaukė daug dėmesio – užsiregistravo apie du šimtus…

Skaityti daugiau...

Tarptautinio konkurso Sveikuolių sveikuoliai vieta

Paskelbta: 2013-11-20 |

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbia Tarptautinio mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapo data, laiką ir vietą:
Lapkričio 27 d. 9.30 val. "Atžalyno" pagrindinėje mokykloje konkursas skirtas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių mokiniams.
Gruodžio 5 d. 12.00 val. "Kranto" pagrindinėje mokykloje konkursas skirtas 5-11 klasių mokiniams.
Tarptautinio mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkurso „Sveikuolių sveikuoliai“ I etapo organizavimo ir vykdymo Telšių rajone komisija:
1.      Aurelijus Laurinavičius, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius (komisijos pirmininkas);
2.      Mantas Karečka, Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas;
3.      Vygantas Macevičius, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas;
4.      Daiva Marčenkovienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė;
5.      Juozas Vengalis, Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (savivaldybės gydytojas).

Skaityti daugiau...

2013 m. Lietuvos savivaldybėse vykdytos mokinių nešiojamų kuprinių svėrimo akcijos duomenų analizė

Paskelbta: 2013-11-20 |

,,Kviečiu abejingus suaugusiuosius panešioti kuprinę, kuri svertų 15 proc. jų kūno svorio. Jie akimirksniu suprastų, kad reikia imtis veiksmų sumažinti vaikų nešiojamų kuprinių svorį"

Dr. Shelley Goodgold

Taisyklinga kūno laikysena – tai išorinio grožio ir vidinės darnos atspindys. Ji sudaro optimalias sąlygas krūtinės ląstos, dubens, galūnių kaulų ir vidaus organų vystymuisi ir veiklai. Todėl jos formavimu būtina rūpintis nuo pat vaikystės. Netaisyklinga kūno laikysena retai būna įgimta, jai įtaką daro netinkama aplinka ir prasti įpročiai: kai vaikas sėdi persikreipęs, per mažai juda.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai jau antrus metus vykdė mokinių kuprinių svėrimo akciją. Akcijos tikslas – atkreipti mokinių ir jų tėvų dėmesį į mokyklinių kuprinių svorį ir turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai.

Iš viso akcijoje įvertintas 60856 (1 klasių – 5128, 2 klasių – 7274, 3 klasių – 10102, 4 klasių – 11460, 5 klasių – 11015, 6 klasių – 11093, 7 klasių – 2052, 8 – 777, 9 klasių – 1278, 10 klasių – 456, 11 klasių – 149, 12 klasių – 72) mokinių kuprinių svoris. Taip pat vertinti kuprinių tipai, kuprinės nešiojimo būdas bei mokinių nuomonė apie jų nešiojamos kuprinės svorį. Akcijoje dalyvavo 29783 mergaitės ir 31073 berniukai.

Duomenis pateikė Akmenės, Alytaus miesto, Alytaus, Anykščių rajonų, Birštono miesto, Biržų rajono, Druskininkų miesto, Elektrėnų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių rajonų, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Kelmės rajonų, Klaipėdos miesto, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Molėtų, Neringos, Pagėgių, Pakruojo rajonų, Palangos ir Panevėžio miestų, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų rajonų, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio rajonų, Vilniaus miesto, Vilniaus, Visagino, Zarasų rajonų savivaldybės.

Visuomenės sveikatos biurų specialistai savarankiškai rinkosi, kokias klases ir kokį mokinių kuprinių skaičių vertinti.

Įvairių šalių gydytojai vaikams rekomenduoja nešioti ne sunkesnę kaip 10 proc. savo svorio kuprinę, kuri turi būti su dviem diržais ir nešama taisyklingai užsidėjus ant pečių. Kai kurių šalių mokslininkų duomenimis, kasdienis sunkesnės kaip 15 proc. savo svorio kuprinės nešiojimas gali būti traktuojamas kaip rizikos veiksnys, darantis įtaką moksleivio nugaros skausmų atsiradimui.

Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, mokinių sveikatos profilaktinių patikrinimų metu nustatoma vis daugiau netaisyklingos laikysenos atvejų. Štai 2010 m. 1000-čiui 0–17 metų moksleivių buvo nustatyta 30 netaisyklingos laikysenos atvejų, 2012 m. atitinkamai 33 atvejai.

Išanalizavus gautus duomenis nustatyta, kad tikrinimo dieną 60,3 proc. mokinių mokyklinė kuprinė svėrė iki 10 proc. mokinio svorio, t. y. tiek, kiek rekomenduoja gydytojai. 33,6 proc. mokinių kuprinių svėrė nuo 11 iki 15 proc. jų svorio, o 6,1 proc. mokinių kuprinė svėrė daugiau kaip 15 proc. jų svorio.

Palyginti su 2012 m. duomenimis, mokinių, kurių mokyklinė kuprinė svėrė iki 10 proc. jų kūno svorio, skaičius padidėjo 2,1 proc. (58,2 proc.), 1,5 proc. sumažėjo mokinių, kurių kuprinės svėrė nuo 11 iki 15 proc. (35,1), taip pat 0,6 proc. sumažėjo mokinių, kurių kuprinė svėrė daugiau kaip 15 proc. jų svorio (6,7 proc.) (1 grafikas).

Apibendrinus duomenis pagal klases paaiškėjo, kad kuprines, kurių svoris sudaro iki 10 proc. kūno masės, daugiausiai nešioja vyresnių klasių mokiniai (81,8–97,2 proc.). Labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešioja antrų (8,9 proc.) ir trečių (7,6 proc.) klasių mokiniai (2 grafikas). Dažnai kuprinės yra per sunkios dėl jose esamų nereikalingų daiktų, visos savaitės knygų ar pratybų, kelių dailės reikmenų rinkinių ir kt.

11–12 metų (5–6 klasių) vaikams aktyviai formuojasi kaulų bei raumenų sistemos, nuo 5 klasės mokymo disciplinas dėsto keli mokytojai, pamokos vyksta vis kitame kabinete, tad labai svarbu, kad kuprinės neviršytų rekomenduojamo svorio. Visgi akcijos rezultatai parodė, kad 36 proc. penktokų ir 28,8 proc. šeštokų nešioja sunkias (nuo 11 iki 15 proc. kūno masės) kuprines, o labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešioja 6,9 proc. penktokų ir 5 proc. šeštokų. Lyginant šių metų duomenis su 2003 m. duomenimis, kai pirmą kartą buvo atliktas 5–6 klasių mokinių kuprinių svorio tyrimas, matyti, kad penktokų, kurie nešioja sunkias (nuo 11 iki 15 proc. kūno masės) kuprines, sumažėjo 13 proc. (49 proc.), o šeštokų – 18,2 proc. (47 proc.). Taip pat 14,1 proc. sumažėjo labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešiojančių 5–6 klasių mokinių (26 proc.).

Vykdydami šią akciją visuomenės sveikatos biurų specialistai ne tik svėrė mokinius bei jų kuprines, bet ir vertino kuprinės tipą – kuprinė su vienu diržu, su dviem diržais ar tik su rankena. Akcijos metu nustatyta, kad 90,8 proc. kuprinių buvo su dviem diržais (3 grafikas) ir tik 52,6 proc. kuprinių turi atšvaitus.

Reikia pabrėžti tai, kad ne visi tyrime dalyvavę mokiniai teisingai nešiojo kuprines: 6,1 proc. kuprines nešiojo ant vieno peties ir 0,9 proc. – rankoje. Palyginti su 2012 m. duomenimis, ant vieno peties kuprinę nešiojančių mokinių sumažėjo 4 proc. (10,1 proc.), Pastebima, kad vyresnių klasių mokiniai dažniau kuprines nešioja ant vieno peties arba rankoje (4 grafikas).

Taip pat 45322 mokiniai buvo apklausti, ar kuprinė jiems yra ne per sunki. 14,5 proc. atsakė, kad jiems kuprinė yra sunki. Daugiausiai taip mano 12 klasių mokiniai (5 grafikas).

Sveriant kuprinės turinį atskirai buvo pasverti vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai. Taip buvo siekiama įvertinti, kokią kuprinės bendro svorio dalį sudaro vadovėliai, o kokią pratybų sąsiuviniai. 34 savivaldybių pateikti duomenys parodė, kad 19 proc. mokinių kuprinių svorio sudarė pratybų sąsiuviniai ir 37,1 proc. vadovėliai. Tačiau pirmokų, antrokų ir trečiokų vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių svorio skirtumas kuprinėje yra labai nedidelis (5,2–9,4 proc.), o, kaip rodo akcijos rezultatai, būtent antrokai ir trečiokai nešioja sunkiausias kuprines (6 grafikas).

Išvados:
1. Mokinių nešiojamų kuprinių svoris mažėja. Palyginti su 2012 m. vykdytos mokinių kuprinių svėrimo akcijos duomenimis, mokinių, nešiojančių sunkią kuprinę, skaičius sumažėjo 2,1 proc. 60,3 proc. akcijoje dalyvavusių mokinių kuprinės svoris buvo optimalus.
2. Per 10 metų, lyginant su 2003 m. duomenimis, penktokų, kurie nešioja sunkias (nuo 11 iki 15 proc. kūno masės) kuprines, sumažėjo 13 proc. (49 proc.), o šeštokų – 18,2 proc. (47 proc.). Taip pat 14,1 proc. sumažėjo labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešiojančių 5–6 klasių mokinių (26 proc.).
3. Sunkias (nuo 11 iki 15 proc. kūno masės) kuprines nešioja 36 proc. penktokų ir 28,8 proc. šeštokų, o labai sunkias kuprines (>15 proc. kūno masės) nešioja 6,9 proc. penktokų ir 5 proc. šeštokų.
4. Sunkesnes nei 10 proc. kūno masės kuprines nešioja 47 proc. antrokų ir 47,3 proc. trečiokų.
5. Optimalaus svorio kuprinę daugiau nešioja 8–12 klasių mokinių (81,8–97,2 proc.).
6. Sunkesnę kaip 15 proc. savo kūno svorio kuprinę daugiau nešioja mergaitės (52,6 proc.) nei berniukai (47,4 proc.).
7. 19 proc. mokinių kuprinių svorio sudarė pratybų sąsiuviniai ir 37,1 proc. vadovėliai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmokų, antrokų ir trečiokų kuprinėse, palyginti su vadovėliais, nemažą dalį sudaro pratybų sąsiuviniai, o vyresnėse klasėse, didėjant bendram vadovėlių svoriui kuprinėje, mažėja pratybų sąsiuvinių svoris.
8. 52,6 proc. kuprinių neturi atšvaito.
9. 6,1 proc. mokinių kuprines nešioja ant vieno peties ir 0,9 proc. – rankoje. Palyginti su 2012 m. duomenimis, ant vieno peties kuprinę nešiojančių mokinių sumažėjo 4 proc. Vyresnių klasių mokiniai dažniausiai kuprines nešioja ant vieno peties arba rankoje.
10. 16,2 proc. mokinių nuomone, jų kuprinė yra sunki. Daugiausiai taip manančių yra tarp 12 klasių mokinių.

Galimi problemos sprendimo būdai:

1. Teikti moksleiviams, mokytojams, tėvams informaciją apie saugų ir sveikatą tausojantį kuprinės nešiojimą.
2. Rekomenduoti mokyklų steigėjams, vadovams bei mokytojams naudoti tik reglamentuoto svorio vadovėlius.
3. Rekomenduoti mokyklų steigėjams ir vadovams aprūpinti mokinius antrais vadovėlių egzemplioriais.
4. Rekomenduoti mokyklose įrengti vietas, kur mokiniai galėtų palikti namų darbams nereikalingas priemones.
5. Rekomenduoti mokytojams aiškiai moksleiviams pasakyti, kokius vadovėlius ar pratybų sąsiuvinius reikia atsinešti kitai pamokai.
6. Skatinti moksleivius nešioti tik mokyklines kuprines ir jas nešioti taisyklingai.
7. Rekomenduoti mokyklos administracijai, renkantis vadovėlius vienai ar kitai programai, atkreipti dėmesį į pratybų sąsiuvinių, kaip ženkliai padidinančių mokinių kuprinių svorį, kiekį.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Aleksejevaitė

www.smlpc.lt

Skaityti daugiau...

Pasaulinės kelių eismo įvykių aukų atminimo dienos akimirkos

Paskelbta: 2013-11-20 |

Ši diena yra minima kiekvieną lapkričio trečią sekmadienį. Telšiuose šią akciją surengėme diena vėliau lapkričio 18 d.
Mes džiaugiamės, kad akcija pavyko, ir Jūs atėjote, uždegėme virš šimto žvakučių !!!
Norime padėkoti prisijungusiems iš Lietuvos raudonojo kryžiaus draugijos, mokytojams, miesto tarybos nariams, seniūnui ir mūsų miesto merui, kuris nelieka abejingas ir rodo pavyzdinį pilietiškumą. Taip pat dėkojame visiems kas neliko abejingi ir eidami pro šalį sudalyvavo mūsų rengtoje akcijoje. Tikimės, kad ši akcija taps gražia tradicija į kurią įsitrauks vis daugiau miesto ir rajono žmonių bei organizacijų.

Skaudi statistika:
Lietuvoje per 10 metų keliuose beprasmiškai mirė 6901 žmogus, sužeista 76 650 žmonių. O nuo 1990 metų Lietuvoje keliuose mirė virš 16000 žmonių. Telšiuose šiais metais jau žuvo 13 žmonių ir sužeisti 163 žmonės. Tai 20 % daugiau nei 2012 metais. Telšiuose nuo 2000 metų keliuose žuvo 161 žmogus.

Kelios akimirkos iš akcijos:

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Skaityti daugiau...

Lapkričio 14 d. - Pasaulinė diabeto diena

Paskelbta: 2013-11-14 |

Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena, kuri vienija žmones daugiau kaip iš 160 šalių. Tai – Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena. Svarbu laiku diagnozuoti CD. Žmonės, turintys padidintą riziką diabetui, profilaktiškai turėtų tikrinti gliukozę kraujyje. Racionali mityba, kūno masės normalizavimas, fizinis aktyvumas – svarbiausi CD profilaktikos veiksniai.
Sergant CD svarbiausia tinkamai maitintis, optimaliai suderinti maisto ir vaistų vartojimą, normalizuoti kūno svorį, siekti kuo normalesnių glikemijos, lipidų, bei arterinio kraujospūdžio rodiklių.

Diabetas yra gerai žinoma lėtinė liga, kuria susergama dėl dviejų pagrindinių priežasčių: nepakankamos insulino gamybos kasoje ( I tipo cukrinis diabetas, pasireiškiantis greitai, dažniausiai pirmaisiais gyvenimo metais) arba sutrikusio jo veikimo audiniuose ( II tipo cukrinis diabetas, pasireiškiantis lėčiau, galintis atsirasti bet kada, bet dažniau- vyresniame amžiuje). Insulinas yra žmogui labai svarbus hormonas, kurio reikia, kad kraujyje cirkuliuojanti gliukozė sėkmingai patektų į ląsteles, kur būtų panaudota kaip „kuras“ energijos gamybai. Paprasčiau tariant, insuliną galima vadinti raktu, kuris atrakina gliukozės molekulei duris į ląstelę. Tiek insulino trūkumas, tiek sutrikęs jo veikimas audiniuose gali sukelti gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. (kitaip - hiperglikemiją). Cukrinis diabetas yra lėtinė multisisteminė liga, nes jam progresuojant yra pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai – sutrikdoma viso organizmo veikla.
Kad ir kaip bebūtų gaila, tačiau cukrinio diabeto paplitimas pasaulyje tik sparčiai didėja, o ne mažėja. Pavyzdžiui, 1985m. cukriniu diabetu sirgo 30 mln. žmonių, 2000m. šia lėtine liga sergančių asmenų skaičius jau siekė net 150mln. Šiuo metu sergančiųjų yra apie 250 mln. Apskaičiuota, jog maždaug po dešimt metų sergamumas diabetu pasieks neįtikėtinai didelį skaičių- 333 mln. Galima daryti išvadą, jog ši lėtinė liga tikrai yra viena didžiausių žmonijos nelaimių.

Ligos simptomai:

-Alkis
- Pūlingos infekcijos
- Aukštas kraujo spaudimas
- Blogai gyjančios žaizdos
- Dažnas šlapinimasis
- Kūno masės mažėjimas
- Bendras nuovargis
- Troškulys
- Odos niežėjimas
- Regėjimo sutrikimai
- Dažnos šlapimo takų infekcijos

Cukrinio diabeto I tipas – tai autoimuninė liga: kraujyje atsiranda antikūnų, ardančių insuliną gaminančias kasos ląsteles. Autoimuninį procesą sukelia paveldimi patologiniai genai. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai faktoriai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kt.
Cukrinio diabeto II tipui atsirasti taip pat didelės reikšmės turi paveldimumas. Persivalgymas ir nutukimas – svarbiausi CD II tipo atsiradimo faktoriai.

Nauja problema, iškilusi XX amžiaus pabaigoje, tai vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas. Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti vaikams II tipo diabetu, tai nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, sergantys II tipo diabetu pirmos eilės giminės.

Rizikos faktoriai susirgti nėščiųjų diabetu:
Nutukimas
Kai pirmos eilės giminės serga diabetu
Jei gimdė kūdikį >4 kg ar negyvagimį.

CD I tipui būdingi greitai ryškėjantys simptomai. Šia forma dažniausiai serga vaikai, paaugliai ir jauni žmonės. Dažniausiai ligonį pradeda troškinti. Troškulys vis stiprėja, nors nieko sūraus nevalgoma ir nėra karšta. Ligonis ima gausiai šlapintis. Nors dažnai padidėja apetitas, bet daugelis ligonių liesėja, jiems niežti odą, kurioje, nors ir laikomasi švaros, kartais atsiranda pūlinukų. Kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja cukraus. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pykina, jis gali vemti; kartais jam skauda pilvą. Jis daug geria, gausiai šlapinasi. CD progresuojant, ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma, negydomas ligonis gali mirti.
CD II tipas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojama profilaktinio patikrinimo metu. Ilgą laiką toks ligonis gali nejausti jokio negalavimo, nors organizme ir vyksta tam tikri pokyčiai. Ligos požymiai ryškėja lėtai, palaipsniui. Kartasi gali prasidėti grybelinės odos ligos. Dažnai liga išaiškėja prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms. Svarbiausia iš jų – kraujagyslių pažeidimas.

Skaityti daugiau...

Lapkričio 12 diena – Pasaulinė plaučio uždegimo diena

Paskelbta: 2013-11-12 |

Šiandien lapkričio 12 dieną yra pasaulinė plaučio uždegimo diena. Siekiant gerinti pneumonijos, kaip visuomenės sveikatos problemos, supratimą ir padėti išgyventi milijonams vaikų, kurie kiekvienais metais miršta nuo plaučių uždegimo lapkričio 12 d. paskelbta Pasauline pneumonijos diena. Šios dienos organizatorius – Pasaulinė vaikų pneumonijos prevencijos asociacija, jos tikslas – atkreipti rėmėjų, politikų, sveikatos priežiūros profesionalų ir visuomenės dėmesį į pneumoniją. Tačiau, nepaisant didelio pasaulio dėmesio ir skiriamų lėšų šiai ligai, plaučių uždegimas tebėra viena iš mažiausiai suprantamų pasaulyje ligų.

Plaučių uždegimas (pneumonija) − tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, kuri neigiamai veikia plaučius. Plaučiai yra sudaryti iš mažų „maišelių“ – alveolių, kurie sveikam asmeniui kvėpuojant prisipildo oro. Tačiau kai asmuo serga pneumonija, alveolės yra užpildytos pūliais ir uždegiminiu skysčiu, kurie padaro kvėpavimą skausmingą ir mažina deguonies pasisavinimą. Plaučių uždegimu serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, tačiau liga ypač pavojinga kūdikiams ir senyvo amžiaus žmonėms. Lietuvoje ši liga užima 6-ą vietą tarp mirties priežasčių. Tikimybė susirgti plaučių uždegimu labai priklauso nuo žmogaus organizmo gynybinių savybių, aplinkos sąlygų.

Kaip susergama plaučių uždegimu?

Plaučių uždegimas yra sukeliamas šalčio. Tai palučių infekcija, kurią reikia gydyti antibiotikais arba gydymu ligoninėje. Peršalimas paprastai trunka keletą dienų ar gal savaitę ar dvi, ir sukelia slogą, gerklės skausmą, čiaudulį ir kosulį. Nuo plaučių uždegimo miršta daugiau nei 1 milijonas vaikų visame pasaulyje kiekvienais metais. Plaučių uždegimą galima sumaišyti su peršalimu, nes panašumai yra kosulys, karščiavimas ir dusulys. Deja, šie panašumai tuo ir baigiasi. Jei negydysime peršalimo, po kurio laiko imuninė sistema atstatys natūralią organizmo sveikatą. Priešingai nei plaučių uždegimas, ignoruojant pirminius požymius, tai gali baigtis mirtimi. Virusinės ir bakterinės pneumonijos simptomai yra panašūs. Tačiau virusinės pneumonijos simptomai gali būti kur kas įvairesni nei bakterinės pneumonijos. Virusinės pneumonijos simptomai: pasunkėjęs kvėpavimas ar ūmus kvėpavimo nepakankamumas, kosulys, karščiavimas, šalčio krėtimas, apetito nebuvimas, švokštimas (ypač esant virusinei infekcijai). Sunkus vaikų pneumonijos sutrikimas yra krūtinės susitraukimas įkvėpimo metu (sveikam žmogui įkvepiant, krūtinės plečiasi). Sunkiai pneumonija sergantys kūdikiai negali valgyti ar gerti, gali prarasti sąmonę, gali atsirasti hipotermijos požymių (kūno temperatūra nukrinta žemiau 35 °C ir pasireiškia traukuliai).
Gera žinia, jog galima užkirsti plaučių uždegimui kelią ir yra gydoma su daugybę įrodytų intervencijų, įskaitant ir mamas maitinančias krūtimi pirmus šešis mėnesius. Reikia užtikrinti sveiką orą uždaroje patalpoje, dažną rankų plovimą, imunizuoti plaučių uždegimo pirminius simptomus ir užtikrinti prieigą prie medicininės pagalbos ir antibiotikų, gydymo atveju.

Kaip išvengti plaučio uždegimo?

Kas penktas vaikas pasaulyje miršta nuo plaučių uždegimo anksčiau nei sulaukia penkerių. Pneumonija – dažniausia mažų vaikų mirties priežastis, nuo jos miršta daugiau vaikų nei nuo bet kurios kitos ligos – AIDS, maliarijos ir tymų kartu paėmus. Kas 25 sekundės nuo plaučių uždegimo miršta vaikas.

Pneumonija – viena iš lengviausiai sprendžiamų pasaulinės sveikatos problemų, kaip savo penkis pirštus puikiai žinome, kaip galima apsisaugoti ir kuo gydomas plaučių uždegimas.
Visų pirma muilas. rankų plovimas su muilu gali sumažinti sergamumą plaučių uždegimu 25 procentais.
Antibiotikai: sudėtingesni plaučių uždegimo atvejai gali būti gydomi antibiotikais, kurių dozė dažniausiai kainuoja mažiau nei tris litus.
Ir skiepai: skiepais galima sumažinti mirtingumą nuo plaučių uždegimo 50 procentų. Turime skiepų, kurie saugo nuo dviejų svarbiausių mirtinai pavojingos pneumonijos sukėlėjų – pneumokokų ir Hib (B tipo Haemophilus influenzae bakterijų).

Vaikų pneumonijos prevencija yra vienas iš pagrindinių užduočių, siekiant sumažinti vaikų sergamumą bei mirtingumą. Svarbu gerinti vaiko organizmo apsaugą taikant tinkamą mitybą. Pavyzdžiui, žindymas motinos pienu per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius padeda veiksmingai užkirsti kelią vaikų pneumonijai ir sumažinti ligos trukmę. Taip pat patartina kovoti ir su aplinkos taršos veiksniais, tokiais kaip oro tarša patalpose, ir sudaryti geras asmens higienos sąlygas ankštose gyvenamosiose patalpose

Reiktų pasidžiaugti, kad Lietuvoje per paskutinius 3 metus mirusiųjų skaičius ženkliai sumažėjo lyginant su 2004-2009 metais ir siekia 13 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

O plaučių uždegimas ir gripas labai susijusios ligos?

Nuolat įspėjama, kad dažniausiai pasitaikanti gripo komplikacija yra plaučių uždegimas – ir tai tiesa. Nuo gripo nemirštama, bet mirštama nuo gripo sukeltų komplikacijų ir viena iš jų yra pneumonija. Tiesa ir tai, kad persirgus bet kokia peršalimo ligas sukeliančia infekcija, galvą pakelia visos lėtinės ligos. Kadangi infekcija pakerta imunitetą, nusilpęs organizmas pasigauna naujų uždegimų.
Antrasis po plaučių uždegimo komplikacijų eilėje stovi bronchitas. Tačiau po gripo itin dažni ir cistitai, pielonefritai, moterims – kiaušidžių uždegimas, vyrams – orchitas.

Sergant infekcinėmis peršalimo ligomis sumažėja diurezė – t. y. šlapimo išsiskyrimas, todėl būtina gerti kuo daugiau skysčių, kad iš organizmo kuo greičiau pasišalintų toksinai. Jeigu persirgę sloga ar gripu pajuntate skausmą juosmens srityje, pamatote išskyrų, jaučiate diskomfortą šlapinantis, skubiai kreipkitės į urologą.

Praėjus savaitei ar dviem po gripo gali paūmėti bronchinė astma ir lėtinis bronchitas, diabetas.
Taip pat po ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų, anginos, gripo (ir ypač jeigu tinkamai neišsigydėte) gali atsirasti tokių bėdų dėl širdies ir širdies kraujagyslių sistemos, kaip miokarditas, perikarditas, paaštrėjusi hipertonija, stenokardija. Todėl būtina atkreipti dėmesį į:
– skausmus širdies plote;
– aritmiją;
– širdies permušimus (kai atrodo, kad širdis kelioms akimirkoms sustoja, paskui pradeda plakti vėl);
– dusulį, atsirandantį praėjus kuriam laikui po peršalimo.

Jeigu jums pasireiškia nors vienas iš minėtų simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo
specialistas Mantas Karečka
tel. 8-444-60155
el. p. mantas.karecka@telsiai.lt

Skaityti daugiau...