VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Lapkričio 1 dieną arba jos išvakarėse visi kažkur važiuojame, nėra daugiau metuose tokios dienos per kurią būtų toks didelis judėjimas. O kuo daugiau eismo dalyvių, kuo daugiau žmonių kažkur keliauja tuo daugiau atsitinka nelaimingų atsitikimų, avarijų. Kiekvienais metais per žinias girdime pranešimus apie skausmingas avarijas kuriose žūsta žmonės.
 

           





          Todėl linkime susimastyti, elgtis atsakingai kelyje. Neviršykite greičio, niekur tokią dieną nenuskubėsite, mašinų bus daug. Šią dieną kelyje sutiksite įvairių vairuotojų ir su didele patirtim ir su maža, ir jaunų ir senų vairuotojų kurių vairavimas gali labai smarkiai skirtis nuo jūsų įprastos aplinkos, tad nesinervuokite ir nesiblaškykite, vis tiek nieko nepakeisite, ne bent tik vieną, liksite sveiki gyvi. Jei jausitės išsiblaškę ar pavargę gal geriau aplamai apgalvokite ar tikrai verta kur nors važiuoti. Galėsite kapelius aplankyti kitą dieną, nors daugelis manau tai daro ne tik per lapkričio 1, o ir dažniau. Giminėms galėsite paskambinti, pasišnekėti, niekas nebaus už tai, kad nevažiavote, o vertins tai, kad vertinate savo sveikatą ir gyvybę.

             Vakarais dabar jau gerokai tamsu, nepamirškite užsidėti atšvaito, taip pat nežinia koks bus oras, retai per šią dieną būna šilta ir sausa, todėl gerai apgalvokite kaip apsirengsite, kad nesušaltumėte, nesusirgtumėte, dažniausiai senosios kapinės būna ant kalvų todėl būna didelis vėjas ir paprastai žmones perpučia, pagalvokite apie vėjo neperpučiamus drabužius. Atsižvelgdami į orą pagalvokite ar imsite vaikus kartu. Dažnai būna, kad tėvai verčia bet kokiu oru vaikus vykti kartu į kapines, tačiau pagarbą mirusiems galima ugdyti ne tik lankantis kapuose, tad linkiu apsvarstyti ir kitokias galimybes. O trumpai tariant būkime visi atidūs, galvoti ir geranoriški vieni kitiems, kad ši diena nekeltų slogių prisiminimų.


Taip pat policija primena vairuotojams, kokie KET reikalavimai tampa aktualūs nuo lapkričio 1 dienos:

(Šaltinis www.delfi.lt)

Nuo lapkričio 1-osios (iki kovo 31 d.) ne gyvenvietėse lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu, greitkeliuose – ne didesniu kaip 100 km/val. greičiu.

Nuo lapkričio 10-osios (iki kovo 31 d.) draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis.
 
Su dygliuotomis padangomis galima važinėti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Naudojant tokias padangas būtina prisiklijuoti skiriamąjį ženklą, informuojantį apie tai (Kelių eismo taisyklių 4 priedas).
Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. lengvųjų automobilių (M1 klasė) padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.
 
Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui pėstieji ir dviračių vairuotojai privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Pėstieji gali neštis ir šviečiantį žibintą. 
Vadeliotojai privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Dviratis ir vežimas turi būti tinkamai pažymėti atšvaitais.
Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas.
Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus.
 
Pėstieji į kitą važiuojamosios dalies pusę privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalais. 
Reguliuotojo signalų pėstieji privalo paisyti net tuo atveju, jeigu jie prieštarautų šviesoforų signalams.
 
Pėstiesiems įžengti į važiuojamąją dalį leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.
 
Vairuotojai nepamirškite pasirūpinti savo transporto priemonės:
* apšvietimo ir šviesos signalizacija; 
* vairavimo sistema;
* stabdžiais;
* stiklo valytuvais ir plovikliais;
* užpakalinio vaizdo veidrodėliais (vidinis, išoriniai).
 
Primenama, kad:
Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys; 

Kiekvienoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje, traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais arba atšvaitas.
Vairuotojai, atsižvelgę į eismo sąlygas, pasirinkite saugų važiavimo greitį. Ypač atidūs būkite tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui prieš pėsčiųjų perėjas, užmiesčio ir kituose keliuose, kurie neapšviesti, važiuodami per tiltus, viadukus, miškingas vietoves lyjant, sningant ar esant plikledžiui.



Informaciją parengė:
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka
 

Spalio 29-ąją pasaulis mini tarptautinę žvynelinės dieną. Ši diena Lietuvoje minima kasmet nuo 2004 metų.  Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų. Lietuvoje – maždaug per 100 tūkst. žmonių, trečdalis jų – itin sunkiai.
 
Žvynelinė – neišgydoma liga

             Žvynelinė (psoriazė) yra lėtinė neišgydoma uždegimo liga, kuri pažeidžia kūno ir galvos plaukuotosios dalies odą, nagus. Susirgus žvyneline paviršinės odos ląstelės pradeda pernelyg greitai daugintis, oda atrodo lyg padengta žvynais, kuriuos niežti, kartais skauda. Dešimtadaliui pacientų išsivysto luošinantis artritas:  ištinsta ir skauda rankų bei kojų pirštų sąnarius. Įrodyta, kad žvynelinė pacientų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga.

         Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra. Šalyje žvyneline serga per 100 tūkst. gyventojų. Labai sunkia plokštelinės formos žvyneline, kuriai nepadeda tradicinis sisteminis gydymas, Lietuvoje serga netoli 60 ligonių. Trečdalis pacientų suserga žvyneline dar nesulaukę 16 metų. Ketvirtadaliui pirmieji bėrimai atsiranda nuo 2 metų amžiaus.
     Dažniausiai žvynelinę sukelia stresai, genetiniai veiksniai, medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukė), bakterinės infekcijos, kontaktiniai alergenai, kai kurie vaistai. Neatmetamas ir maisto, kurio sudėtyje yra daug priedų, neigiamas poveikis. Žvynelinė gali būti paveldima: apie 70 proc. ligonių šeimose buvo sirgusiųjų šia liga. Visuomenėje vis dar paplitę klaidingi įsitikinimai, esą žvynelinė užkrečiama ar ją sukelia prasta asmens higiena. Tačiau taip nėra.
 
Ligos eiga
            Sergant žvyneline oda išberiama ribotais, raudonais, įvairaus dydžio mazgeliais, kurie apsitraukia sausais balsvais žvynais. Pradžioje odos pakilimas gali būti taško, lašo, monetos dydžio, vėliau bėrimo elementai gali susijungti, susilieti į delno didumo ir didesnius, nelygiais kraštais laukelius. Dažniausiai pažeidžiami lenkiamieji alkūnių ir kelių paviršiai, kryžkaulio sritis, plaukuotoji galvos dalis. Dažnai židiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta į neplaukuotąją kaktos, skruostų, ausų, sprando sričių odą. Dėl žvynelinės galva nenuplinka. Dažniausiai žvynelinės židiniai neniežti, tačiau gali niežėti, jei vystosi uždegimas, liga greitai plinta. Ligos eiga ir odos pažeidimo pobūdis yra labai nevienodi tiek atskiriems žmonėms, tiek ir pačiam ligoniui. Vieniems atsiranda tiktai pavienių mazgelių ir liga nė kiek neapsunkina ligonio gyvenimo. Kitiems gausių išbėrimų atakos seka viena po kitos ir ligonis ištisais metais būna išbertas. Skiriamos šios ligos formos:

Delnų ir padų žvynelinė: atsiranda sausų, sustorėjusių, pleiskanojančių židinių, kurie dažnai sutrūkinėja. Taip pat gali būti stebimos sterilaus skysčio pripildytos smeigtuko galvutės dydžio pūslelės. Gali būti infiltruoti, paraudę židiniai po krūtimis, kirkšnių srityje, pažastyse, lytinių organų srityje. Dažniau serga nutukę, cukriniu diabetu sergantys žmonės.

Gleivinėse žvynelinė būna retai. Susirgus šia žvynelinės forma atsiranda balkšvų, rato ar lanko formos žiedų burnoje.

Nagų žvynelinė: nagai nustoja blizgėję, sustorėja, nago plokštelė pakyla nuo nago guolio, tampa trapi. Paviršiuje atsiranda smulkių duobelių.

Eritroderminė žvynelinė:  ši forma pažeidžia viso kūno odą, ši tampa ryškiai raudona, įtempta, paburkusi; padidėja limfmazgiai.

 
Žvynelinės gydymas
         Gydymas labai brangus. Ne kiekvienas gali nusipirkti tepalo už 100 litų, kurio visam kūnui ištepti pakanka tik dvejiems kartams. Šiandien psoriazei gydyti pasitelkiamos ir tokios efektyvios priemonės, kaip vietinio poveikio gliukokortikoidų ir vitamino D3 preparatai. Nors jie yra kompensuojami, tačiau daliai ligonių dėl didelės priemokos jie taip pat lieka neįperkami.
               Lietuvoje pirmus metus pacientai turi galimybę gydytis nuo žvynelinės biologiniais vaistais, kuriuos valstybė pilnai kompensuoja 32 ligoniams, nors jų reikėtų didesniam ligonių skaičiui. Dabar šie vaistai sunkiai žvynelinės formai gydyti skiriami tada, kai tradicinis sisteminis gydymas ir fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais) yra neveiksmingi. Nors biologiniai preparatai neišgydo žvynelinės, tačiau labai sumažina jos simptomus, pagerina ligonių gyvenimo kokybę.
 
Žvynelinė ir širdies nepakankamumas – susijusios ligos
               Sergant žvyneline padidėja rizika išsivystyti širdies nepakankamumui: tokius rezultatus parodė neseniai Europos kardiologijos kongrese pristatyto tyrimo rezultatai.
                 Duomenys gauti išanalizavus 5,85 milijono Danijos nacionalinio registro ligonių, kurie stebėti nuo 1997 iki 2008 metų. Tarp šių pacientų buvo 57 tūkst. asmenų, kenčiančių nuo žvynelinės, ir stebėta jų širdies ir kraujagyslių ligų istorija vertinant riziką.
                Paaiškėjo, kad sergantiems žvyneline rizika išsivystyti iki tol dar nediagnozuotam širdies nepakankamumui buvo net du kartus didesnė negu nesergantiems šia liga. Atmetus visus kitus rizikos faktorius ir vartojamus medikamentus perskaičiuotas rizikos padidėjimas siekė 64 proc. sergant nesunkia žvynelinės forma ir 85 procentus sergant sunkia žvyneline.
 
                Liūdniausia, jog sunkiomis žvynelinės formomis suserga vis daugiau jaunų žmonių. Žvynelinė yra odos liga, o Lietuvoje esant grožio kultui daugelis sergančiųjų kenčia psichologines problemas, išgyvena gilią depresiją. Todėl reiktų suprasti tuos žmones kurie serga šia liga ir nebijoti užsikrėsti, nes ši liga nėra užkrečiama.


Visi odos ir poodžio ligų susirgimai 2012 metais Lietuvoje:



Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka

Ir ne bet kokių, o VITAMINŲ !!!
VITAMINAI mums papasakojo kokie jie svarbūs ir ką jie duoda mūsų organizmui. 
Dabar jau tikrai viską žinome apie svarbiausius VITAMINUS 
O, kad VITAMINAI nenusilptų savo mokymo kelyje, mes jiems padovanojome po sveiką, vitaminų pilną lazdelę.
Ačiū VITAMINAI, kad apsilankėte !!!

Daugiau nuotraukų rasite čia

         
           Vitamino A yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės 

kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, 
grietinėje, fermentiniame sūryje. Beta karotino daugiausia morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose. Kadangi vitaminas A pasisavinamas su riebalais, morkas ar jų sultis patartina vartoti su šiek tiek aliejaus ar riebalų.

         Tiek vitamino trūkumas, tiek ir perdozavimas gali būti labai žalingas ar netgi mirtinas. Trūkstant vitamino suprastėja rega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai.
 
          B grupės vitaminai – svarbūs daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų. Jų pagrindinė užduotis – paskatinti energijos išsiskyrimo iš angliavandenių, riebalų ir baltymų procesą. Šiai grupei priskiriami aštuoni vandenyje tirpūs vitaminai, kurių visi veikia kaip koenzimai.
            B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, todėl būtina kiekvieną dieną papildyti jų atsargas. B grupės vitaminai būtini angliavandenių metabolizmui, kurio galutinis produktas yra gliukozė – svarbus organizmo energijos šaltinis. Be to, jie stiprina sveikų raudonųjų kūnelių funkcionavimą ir nervų sistemą. Taip pat šie vitaminai padeda įveikti streso bei depresijos simptomus ir priežastį.
          Daugelyje produktų gausu vitamino B, pavyzdžiui, kepiniuose, pusryčių paplotėliuose, javų grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, kepenyse, piene ir pieno produktuose bei kiaušiniuose Šie vitaminai labai nepatvarūs ir žūsta aukštoje temperatūroje, kai maistas ilgai laikomas, verdamas, taip pat jeigu ilgai mirkomas ar troškinamas. Neigiamai kai kuriuos maiste esančius vitaminus B veikia ir pramoninis apdorojimas.
 
Augaliniai - Duona, javų grudai, pusryčių paplotėliai, žaliosios lapinės daržovės.
Gyvuliniai - Kepenys, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai.
 
     Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.
  Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai,  paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.
Silpnai virta ar kepta mėsa – pagrindinis eskimų vitamino C šaltinis.
 
Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:
 
dantų kritimas,
per didelis kraujavimas,
kraujo audinių trapumas,
prastas gijimas,
pažeistas imunitetas,
nežymi anemija.
 
      Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.
 
        Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje. Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.
         Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti neišeina, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindančioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.
     Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija. Jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Be to, daugelis naujai atskleistų palankių vitamino D poveikių stipresni, kai jo kiekis žymiai didesnis, negu randama daugelio populiacijų individų kraujyje. Šie atradimai, kartu su epidemiologų pateikiamais duomenimis, siejančiais žemą vitamino D lygį su ligomis, paremia prielaidą, kad akivaizdus vitamino D trūkumas prisideda prie keleto sunkių ligų tokių kaip tuberkuliozės ir rachito.
      Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti, požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai.


Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka

Kardio treniruotės yra vienas iš efektyviausių būdų mesti svorį, stiprinti širdies kraujagyslių sistemą, didinti raumenų ištvermę. Šios treniruotės metu riebalus paversime energija, todėl Jūs jausitės daug energingesnis ir žvalesnis.

Nuo Spalio 29 d. iki lapkričio 27 d. kiekvieną savaitę.

Pasirinktinai arba:

Antradienį 19.30 val. 

Arba:

Trečiadienį 18.15 val.

Treniruotės vyks sporto klube "Sportesa" Kęstučio g. 20, Telšiai

Būtina išankstinė registracija telefonu 8-444-60155 arba el. paštu mantas.karecka@telsiai.lt, dalyvių skaičius ribotas.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, antradienį minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena.
 
Kas yra mikčiojimas?
 Mikčiojimas – kaip ledkalnis. Tai, kas kyšo paviršiuje, kas girdima ir matoma, - yra mažesnysis jo gabalas. Kur kas didesnė yra apatinė jo dalis – drovumas, baimė, kaltė ir visi kiti jausmai, kurie išlenda, kai bandoma pasakyti paprasčiausią sakinį, ir jis neišeina.

Apie jokį kitą bendravimo sutrikimą nėra prirašyta tiek daug kaip apie mikčiojimą. Taip pat daug yra įvairiausių bandymų suformuluoti mikčiojimo apibrėžimą, ir jų bendras vardiklis yra tai, kad “mikčiojantis žmogus kalba nesklandžiai”.

 
Ar mikčiojimas išgydomas?
 
Į šį klausimą nėra paprasto atsakymo.
 
Didžiausia tikimybė užkirsti kelią mikčiojimui yra tada, kai jis tik prasidėjo, t.y. dažniausiai apie ketvirtuosius vaiko gyvenimo metus. Tada nuo tėvų operatyvumo priklauso beveik viskas, tačiau jie turi žinoti, ką daryti ir mokėti tai daryti.
 
Mikčiojantys su stažu gali daugiau ar mažiau susilpninti savo mikčiojimo simptomus, gali daugiau ar mažiau pakeisti savo psichologinę nuostatą problemos atžvilgiu, pagaliau jie gali netgi pasiekti puikų kalbos sklandumą, ir visi tie rezultatai bus nuostabūs ir sveikintini. Bet čia dar svarbu, kad žmogus nuoširdžiai nebelaikytų savęs mikčiojančiu, o tam reikia nebemikčioti kelerius metus, reikia tiesiog pamiršti mikčiojimą, o tai pavyksta toli gražu ne dažnam. Tam reikia žinių, specialistų pagalbos, noro, valios ir kantrybės.
 
Šiandien kiekvienas mikčiojantysis gali praeiti kalbos terapiją su matomais rezultatais, jei ji pravedama profesionaliai ir jei pats pacientas į gydymą atsineša didelį pasiruošimą investuoti daug laiko ir ištvermės.
 
Mikčiojimas dažniausiai pasitaiko tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mažėja vyresnio amžiaus grupėse. Apie 5% visų vaikų per savo gyvenimą yra mikčioję kelis mėnesius ar ilgiau. Vienose šeimose mikčiojimas yra labiau paplitęs, kitose - mažiau. Pavyzdžiui, jeigu tėvas ar motina kada nors mikčiojo, tikimybė, kad jų vaikai mikčios, yra tris – penkis kartus didesnė negu šeimose, kuriose nė vienas iš tėvų nemikčiojo. Šeimose, kur mikčioja mama, rizika turėti mikčiojantį vaiką yra didesnė, nei ten, kur mikčioja tėtis.
 
Mikčiojančios įžymybės
 
Tarp suaugusiųjų maždaug trys žmonės iš tūkstančio mikčioja labai stipriai ir jaučia, kad jų išsilavinimą, profesinius ir socialinius pasiekimus mikčiojimas paveikė neigiamai. Tačiau kaip kontrastą galima išvardinti gana daug žymių žmonių, kurie mikčiojo beveik visą gyvenimą.
 
Mozė Aristotelis;    Izaokas Niutonas;      Čarlzas Darvinas;      Winstonas Čerčilis;
 
Merilin Monro (Marilyn Monroe), jos tikroji pavardė Norma Jean Baker (1926-1962) – aktorė. Tylus balsas ir sustiprintas iškvėpimas padėjo jai slėpti savo mikčiojimą. Per visą savo legendinę karjerą vienodai žavėjo kino žiūrovus ir savo partnerius.
 
Briusas Vilis (Bruce Willis) – aktorius, vienas iš šiandieninių Holivudo įžymybių.
 
Robert Merrill – pasaulinio garso baritonas, pirmasis amerikietis, sudainavęs 500 spektaklių Metropolitan Opera.

Carly Simon – dainininkė, už daug gerų įrašų apdovanota Oskaru ir Grammy.

Ir šimtai, tūkstančiai puikiausiai atliekančių savo darbą žymių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, dailininkų, muzikų, kurių kasdien nemini nei radijas, nei televizija, nei spauda.
 
Jie įžymūs ir lydimi sėkmės, jie neleido mikčiojimui savęs sustabdyti.

 

Daugiau informacijos:
Mikčiojimo problemų klubas
Prezidentas: Dr. Vidūnas Ramša
Tel./faks. 85 215 06 08,
mob. tel. 8 687 75120
El. paštas viramsa@aiva.lt