Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 24 d. [Ketvirtadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Pasaulinė vėžio diena
Paskelbta: 2012-02-02 | 
| 
| 
Vėžio galima išvengti jį laiku diagnozavus ir pradėjus efektyvų gydymą. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami taikant kompleksinius diagnostikos ir gydymo procesus.
Telšiuose ir Lietuvoje išlieka polinkis didėti sergamumui ir mirtingumui nuo vėžinių susirgimų.
Gyventojų ligotumas ir mirtingumas Telšiuose ir Lietuvoje piktybiniais navikais
Ligotumas piktybiniais navikais (C00-C97) 100000 gyv.
…
Vasaris sveikatingumo mėnuo
Paskelbta: 2012-02-01 | |
| 
„Sveikata yra dovana, kurią reikia pasidovanoti sau pačiam“ (Bodo Werner). Akcijos tikslas – informuoti visuomenę apie sveikos gyvensenos svarbą ir naudą, propaguoti grūdinimąsi, judėjimą ir aktyvų laisvalaikio leidimą žiemos metu. Sveikatą stiprinantys renginiai padeda palaikyti žvalumą, energiją bei atsparumą ligoms.
Verta žinoti
Paskelbta: 2012-02-01 | |
| 
JOGA – tai dvasinio tobulėjimo kelias, tai kelias į žmogaus savęs realizaciją. Iš sanskrito kalbos išvertus, žodis Joga reiškia “susiliejimas”, “susijungimas”. Tai vidinis susiliejimas, kai santarvę ir harmoniją atranda mūsų kūnas (sudarytas iš atomų ir molekulių), siela (sudaryta iš emocijų, pojūčių, jausmų) ir protas (sudarytas iš minčių), ir išorinis susijungimas su artima ir tolima aplinka: šeima, tauta, pasauliu ir, galiausiai, Dievu.
Norint pradėti judėti savęs tobulinimo kryptimi, pirmiausiai reikia atrasti santarvę tarp mūsų kūno, sielos ir proto, priešingu atveju nutiks, kaip pamokančioje Krylovo pasakėčioje apie gulbę, vėžį ir lydeką, kai visi gyvūnai vežimą traukė į skirtingas puses ir negalėjo išjudinti jo iš vietos. Norint žengti užsibrėžto tikslo link mūsų kūnas, protas ir siela turi judėti viena kryptimi. Daug praktikų Jogos sistemoje yra skirta vidinės ir išorinės harmonijjos paieškai.
Joga naudinga ne tik tavo kūnui, bet ir sielai bei protui. Joga - meditacijos būdas, kuris atpalaiduoja, nuramina, nuima stresą, pagerina bendrą savijautą, lėtina senėjimo procesus, o kūnas tampa lankstus ir grakštus. Tai būdas tobulėti dvasiškai ir visapusiškai save pažinti, suteikiantis ramybės ir proto koncentracijos - du viename – graži siela gražiame kūne. Jei dažnai kamuoja depresinės nuotaikos, joga gali būti išsigelbėjimas, dėk į šalį tą šokolado plytą ir išbandyk kai ką naudingesnio. Užsiiminėk joga net jei neturi jokių sveikatos problemų (nors aišku nėra nei vieno visiškai sveiko žmogaus) tai padės tau išvengti senatvinių ligų, sustiprins imunitetą, net oda gerokai ilgiau nebus išvagota raukšlių, nereikės pusės algos išleisti brangiems kremams nuo raukšlių.
GYDOMOSIOS ŽOLELIŲ ARBATOS
Nuo senų senovės žmonės gydydavosi žolėmis, toks gydymo metodas populiarus ir šiandien. Tik retas mūsų pažįstame reikalingus augalus ir juos surenkame patys. Šį darbą paprastai patikime tuo užsiimantiems žmonėms. Fitoterapija vis dažniau gelbsti gydant vaikų ligas. Yra dvi tokio populiarėjimo priežastys – žolelės veiksmingos, jų nepageidaujamų poveikių tikimybė kur kas mažesnė. Deja, ne visas ligas ir ne visada galima gydyti tik augaliniais preparatais. Kita vertus, perdozuoti augalinės kilmės vaistus taip pat pavojinga, o nusipirkę įvairiausių arbatų dažniausiai rasite tik suaugusiesiems nurodytas dozes. Ar galima savarankiškai nustatyti augalinių preparatų dozes vaikams, atsižvelgiant į vaiko amžių ir svorį? Iš principo – taip. Tereikia apskaičiuoti, kokia preparato dozė rekomenduojama vienam kūno masės kilogramui (suaugusiojo dozę padalyti iš 70) ir padauginti iš vaiko svorio.
NUO KOKIŲ LIGŲ GALIMA GYDYTIS ARBATOMIS
Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Iš principo turbūt nėra ligos, kuriai gydyti žolininkai neturėtų ko pasiūlyti. Be abejo, tai gali būti vienas koks atskiras augalas, o gali būti augalų mišinys. Čia jau reikia žinoti daug. Bet jei kreipsitės į bet kurią vaistinę, jums greičiausiai pasiūlys standartinius augalinių arbatų mišinius. Vaistažolių arbatos gaminamos iš kelių rūšių išdžiovintų, susmulkintų ir sumaišytų vaistinių augalų dalių, pasižyminčių panašiomis gydomosiomis savybėmis.
Bet kokia augalinės kilmės arbata gali būti pavadinta fitoarbata. Jums nebūtina mokytis visų arbatų pavadinimų, juolab kad pastaruoju metu vaistažolių mišinius gaminančios įmonės sugalvoja skirtingus pavadinimus savo produkcijai. Paprašykite vaistininko parodyti reikiamo poveikio arbatas ir pasirinkite tinkamiausią.
PROFILAKTIKA AR GYDYMAS?
Ir viena, ir kita. Itin naudinga vartoti augalinius preparatus profilaktiškai. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie serga gastritu, kurių rūgštingumas sumažėjęs, rudenį ir pavasarį rekomenduojama gerti melisos, ramunėlių, gysločio ir mėtų arbatų. Bet kokiu atveju gydymasis arbatomis efektyviausias tuomet, kai liga dar nėra įsisenėjusi. Niekada nesigydykite savarankiškai, kol gydytojas neįvertins ligos sunkumo. Galų gale juk yra tokių ligų, kurios imituoja visai kitą negalavimą.
Žolininkai pripažįsta, kad geriausios vaistažolių arbatos tos, kurias paruošiate patys.
Visi žino, kad fizinė veikla naudinga organizmui. Tačiau turbūt tik nedaugelis supranta, kokia ji gyvybiškai svarbi mūsų sveikatai.
Dar Viljamas Šekspyras vienoje savo dramų pastebėjo, kad mes prarandame tai, ko nenaudojame.
Pradėję mankštintis dar jaunystėje, pajusite didžiausią naudą. Jūs galite sveikai gyventi ir išlaikyti puikią fizinę formą ištisus dešimtmečius - būtent judėjimas padės išvengti ligoninių, kai jums bus daugiau nei penkiasdešimt!
Antrojoje gyvenimo pusėje mankšta taip pat labai reikšminga. Jos būtinumą ypač pajusite tuomet, kai jūsų energijos lygis pradės mažėti, o širdis ims skųstis, lipant laiptais. Tada mankšta tampa visaverčiu gydymu, nes jeigu jūs norite atgaivinti kokybišką savo širdies ir plaučių veiklą, privalote sąmoningai sužadinti juos fizine veikla.
Nors ir esate labai užsiėmę, bet savo dienotvarkėje būtinai atraskite laiko mankštai.
Nepamirškite, kad jūsų organizmui ji tokia pat svarbi, kaip valgis ir miegas. O tam tikrais gyvenimo tarpsniais tinkama mankšta bus netgi naudingesnė negu sauja piliulių. Be abejo, jeigu sergate širdies bei kraujagyslių liga, cukriniu diabetu ar kuria nors kita liga, jums gali prireikti specialaus gydymo. Tačiau nepasikliaukite vien vaistais; padėkite patys sau - pradėkite mankštos programą, bet tik prižiūrimi specialistų.
Atsiminkite - jūsų asmenybė nėra kažkas atskirto nuo kūno ir proto. Jūs esate glaudžiai susijusių sudėtinių dalių, vadinamų Kūnu, Siela ir Dvasia, visuma. Kas veikia (teigiamai arba neigiamai) viena jūsų dalį, veikia jus visą.
Įsivaizduokite ratą. Ratas sudarytas iš ratlankio, stipinų ir stebulės. Jeigu nuimsite ratlankį, nebeturėsite rato. Jeigu išimsite stipinus, turėsite du atskirus apvalius daiktus, bet tai nebebus ratas. O jei ištrauksite stebulę - ratas subyrės.
Neįmanoma atskirti kūno nuo proto. Jūs negalite nepaisyti savo kūno, nejausdami žalingų tokio nepaisymo pasekmių savo protui. Taip pat negalite išlaikyti puikios formos kūną be reguliarios, sistemingos kasdieninės fizinės veiklos.
Jeigu gyvensite nejudrų gyvenimo būdą, jūsų gyvenimo ratas subyrės anksčiau negu gyvenant harmonijoje su gamta.
Kaip išvengti traumatizmo šaltuoju metų laiku
Lietuvoje traumatizmas – pagrindinė jaunų, darbingo amžiaus žmonių mirtingumo priežastis.
Iš visų mirusiųjų nuo traumų 68 procentai – darbingo amžiaus žmonės.
Bendroje mirčių struktūroje Lietuvoje išorinės mirties priežastys užima trečią vietą (12,3 proc. mirčių).
Pagrindinės traumų priežastys yra: autoįvykiai; kritimai (paslydimai) šaltuoju metų laiku; smurtiniai sužalojimai.
Traumų prevencija: Naudokite galvos atramas savo mašinos sėdynėse. Vairuokite saugiai, nevairuokite išgėręs. Prisisekite saugos diržus. Vaikus automobiliuose vežkite tik specialiose kėdutėse. Užsidėkite šalmą jei vairuojate dviratį, motociklą ar važiuojate riedučiais. Būkite labai atsargūs slidžiuoju metų laiku, neskubėkite eidami per gatvę. Nenerkite į vandenį vietose, kur neaiškus vandens telkinio gylis, dugno būklė.
Didėjant eismo intensyvumui, didėja avaringumas ir nelaimingų atsitikimų skaičius.
Neseniai pasaulio spaudoje buvo paskelbta liūdna statistika: pasirodo, kasmet mūsų planetos keliuose žūsta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, o dar apie 50 mln. sužeidžiama. Daugelis tampa invalidais visam gyvenimui. Tokius duomenis pateikia Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija ir Pasaulio bankas, remdamiesi policijos užregistruotomis kelių eismo įvykių suvestinėmis. Beje, reikia pripažinti, jog tai nėra patys tiksliausi duomenys, mat teisėtvarkos pareigūnai ne viską užfiksuoja. O apie tikslų sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičių apskritai sunku spręsti. Juk daugelis nukentėjusiųjų, nejausdami traumų, atsisako nuo hospitalizacijos ir tik po keleto dienų ar savaičių kreipiasi į medikus, kai avarijos pasekmės netikėtai pasireiškia stipriai arba virsta patologiniais nukrypimais. Tad pagrindinis medikų patarimas važiuojantiesiems tebėra toks: po bet kokios avarijos pasitikrinkite sveikatą, juk tai, kas nejaudina jūsų šią minutę, ateityje gali virsti kančių metais. Tad, ekspertų nuomone, tikslus sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičius nepalyginti didesnis negu rodo oficialioji statistika.
Liūdniausia tai, kad per nelaimingus autoįvykius kasmet sužalojama vis daugiau vaikų, nuo vieno iki šešių - per metus žūsta.
Dažniausiai į avarijas patenka 5-14 metų vaikai, daugiausia berniukai. Ieškodami nelaimingų atsitikimų priežasčių, specialistai išaiškino, kad praėjusiais metais daugiau nei pusė avarijų, kuriose buvo sužaloti vaikai, įvyko dėl vairuotojų, kai kada ir neblaivių, kaltės. Kai kurie jų visam gyvenimui liko neįgalūs.
Lietuvoje traumų ištikti žmonės miršta šešis kartus dažniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Viena iš šio didelio mirtingumo priežasčių yra nesuteikta pirmoji medicininė pagalba įvykio vietoje iki atvykstant medicinos personalui. Todėl norint, kad kuo daugiau išgyventų traumų ištiktų, apsinuodijusių ar kitaip nukentėjusių asmenų, būtina gyventojams mokėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą, nes adekvati ir laiku suteikta pirmoji medicininė pagalba neretai gali išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę.
Nepraeikite pro paslydusį senelį, padėkite jam atsikelti, suteikite pirmąją pagalbą jei to reikia ar bent padėkite ją iškviesti. Nesielkite taip, kaip nenorėtumėte kad su Jumis pasielgtų – būkite žmogiški.
Akivaizdu, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir ieškoti efektyvių sprendimų įvairiuose sektoriuose, norint sumažinti traumatizmą keliuose.
Pirmos pagalbos mokymas
Paskelbta: 2012-01-31 | |
| 
Kodėl aš privalau mokėti teikti pirmą pagalbą?
Ištikus staigiai mirčiai ir nedelsiant pradėjus gaivinti, išgelbėjimo tikimybė padvigubėja. Gaivinimas palaiko gyvybiškai svarbią smegenų ir širdies veiklą. Mirties galima išvengti. Kuo daugiau žmonių moka gaivinti, tuo daugiau išgelbėtų gyvybių.
Sausio 20 d. Telšių „Džiugo“ vid. m-klos septyntokams pravesti mokymai, kaip suteikti pirmąją…
Vartokite antibiotikus atsakingai
Paskelbta: 2012-01-13 | |
| 
Vartokite antibiotikus atsakingai!
Nors Lietuvoje antibiotikai parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, itin „uolūs“ ligoniai lengvai įsigyja šių vaistų ir be jo. Tai rodo 2010 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atlikta apklausa, kuri leido nustatyti, ką visuomenė žino apie antibiotikus ir kaip juos vartoja. Apklausos rezultatai atskleidė, kad…
Telšių miesto aplinkos oro tyrimai.Išvados ir rekomendacijos.
Paskelbta: 2012-01-13 | |
| 
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS
Atlikti Telšių miesto aplinkos oro tyrimai leidžia suformuluoti tokias išvadas:
Maršrutinių oro kokybės tyrimų keturiolikoje pagrindinių Telšių miesto gatvių sankryžų aplinkoje duomenimis, anglies monoksido (CO), azoto dioksidų (NO, NO2), sieros dioksido (SO2), kietųjų dalelių (KD) ir suminių angliavandenilių vienkartinė koncentracija rudens ir žiemos sezonais neviršijo didžiausių…
Vaikų psichinė sveikata
Paskelbta: 2012-01-13 | |
| 
Vaikų psichinė sveikata
Spalio dešimtą dieną minima Pasaulinė psichinės sveikatos diena. PSO duomenimis 10-20 % jaunuolių kenčia dėl psichinės ligos, apie 50 % vaikų turi psichinės sveikatos problemų.
Kalbėdami apie visuomenės psichinę sveikatą, suvokiame, jog pagrindas yra vaikų psichinė sveikata. Jeigu visuomenėje kas nors netvarkoje – pirmiausia jaučia ir nukenčia vaikai. Labai gaila, bet visuomenės požiūris į psichinę sveikatą iki šiol yra neteisingas, stigmatizuotas. Jeigu tėvai atveda vaiką pas specialistą konsultuotis, į jį iš karto žvelgiama kaip į psichikos ligonį, bijoma su juo bendrauti, pedagogai ar auklėtojai mokykloje ar ikimokyklinėje įstaigoje dažnai nežino, kaip su juo elgtis.
Vaikai – rytdienos visuomenės piliečiai. Jų vystymasis, sugebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra tolimesnės pažangos, gyvenimo kokybės, gerovės prielaida, todėl fizinei ir psichinei sveikatai turi būti teikiama didesnė valstybės parama. Deja, psichinei vaikų sveikatai neskiriamas reikiamas dėmesys, problema tebėra ignoruojama ir apleista. Vaikai kenčia dėl elgesio sutrikimų, raidos ir protinio vystymosi sutrikimų, emocijų sutrikimų, depresijos, nerimo, baimių, hiperaktyvumo sindromo, valgymo, dėmesio, impulsų kontrolės sutrikimų. Aplinkiniai dažnai neįvertina vaikų psichikos sutrikimų, laukia, kad vaikai problemą ,,išaugs‘‘, patys vaikai retai sugeba suprasti, kodėl blogai jaučiasi, kaltina save ir kitus, atsiranda nepasitikėjimas savimi, agresija, nepaklusnumas. Svarbu laiku atpažinti prasidedantį sutrikimą, nukreipti specialistų konsultacijai. Dažniausiai pagalbos reikia visai šeimai. Dauguma suaugusiųjų psichikos ligų prasideda vaikystėje, jos negydomos perauga į rimtą ligą.
Psichosocialinė aplinka – visuma psichologinių ir socialinių veiksnių, darančių įtaką žmogaus harmoningam vystymuisi. Jei aplinkoje daug psichiką traumuojančių situacijų, vaikas gyvena nuolatiniame nerime, baimėje, atsiranda elgesio, dėmesio koncentracijos sutrikimų, prarandamas pasitikėjimas jį supančiais žmonėmis, motyvacija mokslui. Mokykloje tokie vaikai dažnai patiria patyčias, neturi, draugų, jaučiasi vieniši, nesaugūs, pablogėja adaptacija. Nerimą kelia vis jaunėjantys suicidiniai bandymai, apklausų metu nustatyta, kad apie savižudybę pagalvoja dauguma vaikų.
Psichinės sveikatos blogėjimą lemia šeimos mikroklimatas, santykiai su tėvais, artimaisiais, mokyklinės problemos. Tėvams išvykus uždarbiauti, vaikai paliekami senelių, draugų globai, neretai prižiūri vieni kitus, juos lydi nuolatinis nerimas, baimė, nėra su kuo pasikalbėti apie kasdienines problemas, stebimas susvetimėjimas, vaikai tėvus vertina tik pagal materialinę prizmę. Mergaitės dažniau suserga depresija, valgymo sutrikimais. Berniukai turi elgesio, dėmesio koncentracijos sutrikimo sindromų, priklausomybių, agresijos.
Vaikai geriau išsako somatinius skundus, kurie dažnai lydi psichikos sutrikimus, jie skundžiasi galvos, širdies ploto skausmais, svaigimu, pilvo skausmu. Tėvai aplanko daugybę specialistų, atlieka tyrimus, tačiau visi gydytojai organinių sutrikimų neranda. Tėvai laukia, kad šlapimo ar išmatų nelaikymas ,,išaugs‘‘, nesuprasdami, kokia psichologinė trauma bendraujant su draugais yra šie sutrikimai, tokie vaikai tampa prislėgti, uždari. Vis jaunėja ir sunki psichikos liga šizofrenija, daugėja vaikų, turinčių priklausomybę alkoholiui, rūkymui, narkotikams, azartiniams žaidimams, kompiuteriui. Pseudopsichopatai vaikai turi tipiškų simptomų, tokių kaip padeginėjimai, vogimas, seksualiniai iškrypimai, iškreiptas realybės suvokimas.
Valstybė privalo rūpintis savo piliečių psichine sveikata. Kuriamos strategijos, plečiamas paslaugų tinklas, tačiau dažnai programos neduoda laukiamo rezultato, įtempti psichosocisliniai santykiai veikia į trapią vaiko psichiką. Kuo ilgiau veiks psichiką traumuojantys faktoriai, tuo blogesnė bus mūsų vaikų psichinė sveikata.
Gera psichinė sveikata – tai dvasinis ir emocinis komfortas, kai žmogus jaučiasi visavertis, aktyvus, bendraujantis, sugeba įveikti atsiradusias problemas, o tai turėtų suteikti pirmiausia patys artimiausi žmonės mylėdami savo vaikus ir adekvačiai juos auklėdami.
Vaikų ir paauglių psichiatrė V.Riškienė
Sveikatos mitai
Paskelbta: 2011-12-30 | |
| 
Apie sveiką mitybą parašyta labai daug, tačiau bendro sutarimo vis tiek nėra. Matomai jis ir neįmanomas, nes sveiką eskimų mitybą sudaro 90 % riebios žuvies ir mėsos, o kinų – ryžiai ir daržovės. Abi šios tautos sėkmingai išgyveno tūkstantmečius. Tikriausiai sveikos mitybos paslaptis slypi paties žmogaus organizme. Žmogus ir…
Išvenkime traumų
Paskelbta: 2011-12-27 | |
| 
Traumos yra ketvirtoji dažniausia žmonių mirties priežastis ES valstybėse narėse po širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kvėpavimo takų ligų. Taip pat pažymima, kad traumos yra pagrindinė vaikų, paauglių ir jaunų suaugusių žmonių mirties priežastis. Daugelis tų, kurie išgyvena po sunkių traumų, visą gyvenimą kenčia dėl pablogėjusios sveikatos, o nelaimingi…
Fizinis aktyvumas
Paskelbta: 2011-12-27 | |
| 
Pasaulio sveikatos organizacija apibūdina sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, kaip vidutinio intensyvumo fizinį krūvį, lyginant su žmogaus pasiekiamu minimaliu ir maksimaliu fiziniu krūviu. Sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas teikia didelę naudą žmogaus sveikatai, savijautai, prailgina ir praturtina žmogaus gyvenimą, pagerina gyvenimo kokybę.
Dažnai sakoma, kad darbe žmogus ir taip patiria pakankamai intensyvų…
Partneriai
