VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

 Atlikti Telšių miesto aplinkos oro tyrimai leidžia suformuluoti tokias išvadas:

Maršrutinių  oro kokybės tyrimų  keturiolikoje pagrindinių Telšių miesto gatvių sankryžų aplinkoje duomenimis, anglies monoksido (CO),  azoto dioksidų (NO, NO2), sieros dioksido (SO2), kietųjų dalelių (KD) ir suminių angliavandenilių vienkartinė koncentracija rudens ir žiemos sezonais neviršijo didžiausių leistinų koncentracijų (DLK) ir kito nuo 0,01 iki 0,9  DLK.

          Didžiausia teršalų koncentracija gauta centrinėje miesto dalyje, Luokės-S.Daukanto g. ir Turgaus a.-Telšės g. sankryžų aplinkoje,  šiaurinėje miesto dalyje, Sedos-Karaliaus Mindaugo g. sankryžos aplinkoje ir pietinėje miesto dalyje, Luokės-Tryškių g. sankryžos aplinkoje. Žiemos sezono metu teršalų koncentracija aplinkos ore padidėjo nuo 1,3 iki 1,6 karto.

           Dujinių teršalų sklaidos įvertinimui visoje Telšių miesto teritorijoje parinktas 41 aplinkos oro tyrimo objektas, kuriuose anglies monoksido (CO) koncentracija aplinkos ore  2011 m. rudenį neviršijo ribinės vertės (10 mg/m3) ir kito nuo 0,6 iki 2,2 mg/m3, vidutinė koncentracijos vertė 1,4 mg/m3. Didžiausia CO koncentracija buvo fiksuojama centrinėje miesto dalyje Luokės-S.Daukanto g., Sedos-Karaliaus Mindaugo ir Respublikos-Gedimino gatvių sankryžų aplinkoje.

            Azoto oksido (NO2) koncentracija miesto aplinkos ore  neviršijo valandos ribinės vertės (0,200 mg/m3) ir kito nuo 0,008 iki 0,094 mg/m3, vidutinė koncentracija 0,034 mg/m3. Miesto teritorijos dalis, kurioje azoto dioksido koncentracija  neviršijo 0,02 mg/m3 (sąlyginai neužteršta) sudarė 46,3 %, kito nuo 0,020 iki 0,060 mg/m3  (mažai užteršta) – 31,7% ir viršijo 0,060 mg/m3  (vidutiniškai užteršta) - 22 %.

            Kompleksinės oro taršos tyrimų duomenimis, sąlyginai neužteršta miesto teritorija sudarė 2,4 %, mažai užteršta  73,2 %,  vidutiniškai užteršta 24,4 % miesto teritorijos. Stipriai užterštai zonai priskiriamos miesto teritorijos nenustatyta. Didžiausia kompleksinė oro tarša  gauta centrinėje ir šiaurės vakarinėje miesto dalyse, S.Daukanto, Sedos, Gedimino ir Žemaitės gatvių  aplinkoje.  Šiose biotestų ekspozicijos vietose bioindikatorių  aukštis kito nuo 65 iki 71 %. Mažiausia kompleksinė oro tarša gauta vakarinėje ir pietinėje Telšių miesto dalyse.

Išanalizavus Telšių miesto aplinkos oro tyrimų rezultatus galima pateikti tokias rekomendacijas aplinkos oro kokybei gerinti:

1.                   Parengti ir vykdyti Telšių r. savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

2.                   Parengti ir vykdyti Telšių r. savivaldybės aplinkos monitoringo programą.

3.                   Informacijos apie aplinkos būklę pateikimui visuomenei, Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje  tikslinga sukurti  nuorodą į interaktyvią duomenų bazę „Aplinkos būklė“.

4.                   Alternatyvaus transporto rūšių, biotransporto populiarinimui organizuoti aplinkosaugines akcijas,  Žemės dienos, Europos judriosios savaitės ir kitus renginius.

5.                   Transporto poveikio aplinkos oro užterštumui mažinimas:

5.1.                Esamų gatvių dangos kokybės gerinimas (gatvės su žvyro danga sudaro apie 30% ).

5.2.                Lengvųjų automobilių ir tranzitinio autotransporto eismo intensyvumo mažinimas per senamiestį  einančiose  gatvėse: Luokės g., Turgaus a., Respublikos g., Plungės g. (vakarinio aplinkkelio trasos nutiesimas).

5.3.                Koordinuoto eismo reguliavimo („žaliosios bangos“)  įvedimas Plungės,  Respublikos,  Turgaus, Luokės gatvėse.

5.4.                Gatvių platinimas, eismo juostų prieš sankryžas didinimas.

5.5.                Viešojo visuomeninio transporto patrauklumo didinimas, sudarymas prioritetinių eismo sąlygų centrinėje miesto dalyje, esamo maršrutų tinklo plėtra.

5.6.                Dviračių- pėsčiųjų takų  tinklo plėtra.

5.7.                Gatvių priežiūros gerinimas: pavasarį susikaupusio purvo išvežimas, žiemą gatvių barstymui naudojimas skaldelės, gatvių valymas vakuuminiu būdu, plovimas ir laistymas pavasarį  ir vasarą sausuoju paros laiku.

6.                   Į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio mažinimas šildymo sezono metu:

6.1.                Centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros plėtra.

6.2.                Visuomeninės paskirties ir gyvenamųjų namų modernizavimas, šilumos perdavimo trasų, šiluminių mazgų modernizavimas, individualios šiluminė energijos apskaitos įrangos butuose sumontavimas.

6.3.                Individualių gyvenamųjų namų šildymo poveikio aplinkos orui mažinimas (naudojamo kietojo kuro kokybės gerinimas, skatinimas naudoti atsinaujinančius, alternatyvius energijos išteklius).

6.4.                Naujai statomų namų padidintos šiluminės varžos reikalavimų įgyvendinimas. Pasyvaus namo idėjų propagavimas. 

Parengė: Darnaus vystymosi institutas       Tyrimų ataskaitos rengimo ekspertai:

Dr. Kęstutis Navickas

Robertas Klimas

Mindaugas Jankus