Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 24 d. [Ketvirtadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Per orą plintančių užkrečiamųjų ligų inkubacijos periodai ir užkrečiamumo laikotarpiai, (ligonio ar kontaktavusiųjų) izoliavimas bei priešepideminės priemonės židiniuose
Paskelbta: 2014-07-04 | 
| 
| Paprastai ir suprantamai apie per orą plintančias ligas: Kokliušas; Vėjaraupiai; Raudonukė; Kiaulytė; Tymai; Skarlatina; Difterija; Meningokokinė infekcija.
KOKLIUŠAS
KOKLIUŠAS
INKUBACIJOS PERIODAS: vidutiniškai 7-10 d. (gali trukti 5-21 d., kartais užsitęsia iki 42 d.).
LIGONIS UŽKREČIAMAS: labiausiai 1-2 savaitę, vėliau (trečią savaitę) užkrečiamumas mažėja ir nutrūksta. Gydant, užkrečiamumo laikotarpis trunka vidutiniškai 5 d., nuo antibiotikų vartojimo pradžios.
IZOLIAVIMAS: ligoniai izoliuojami ne mažiau kaip 5 dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios. Negydomi antibiotikais ligoniai izoliuojami 3 savaitėms.
Iki 7 metų vaikų (nepilnai skieptų (mažiau nei 4 dozės) ir neskiepytų), kontaktavusių su ligoniu, į vaikų kolektyvus rekomenduojama neleisti 21 dieną (skaičiuojant nuo paskutinio kontakto arba penktos ligonio gydymo antibiotikais dienos).
PROFILAKTIKA: vaikus, turėjusius kontaktą su susirgusiuoju, rekomenduojama stebėti 14 dienų po paskutinio kontakto; kosintys vaikai turėtų laikinai nesilankyti kolektyve, kol diagnozė nebus pakeista. Kontaktavusiųjų skubi vakcinacija neefektyvi. Tačiau, vaikams iki 7 m. amžiaus, kurie artimai bendravo su ligoniu, neskiepytiems nuo kokliušo arba gavusiems mažiau nei 4 dozes DTP ar DTaP (arba nuo paskutiniosios dozės praėjo daugiau nei 3 m.), rekomenduojama tuoj pat pradėti imunizaciją arba tęsti jau pradėtą, laikantis skiepijimo intervalų. Jei vaikai yra paskiepyti trimis DTP arba DTaP dozėmis prieš 6 mėn. iki kontakto ar anksčiau, jiems reikia nedelsiant skirti ketvirtą dozę. Rekomenduojama artimai su ligoniu bendravusiems vaikams (nepilnai skiepytiems ar neskiepytiems) skirti 7 d. chemoprofilaktiką.
Rekomenduojama daiktų, užterštų nosiaryklės išskyromis dezinfekcija.
LIGONIS UŽKREČIAMAS: labiausiai 1-2 savaitę, vėliau (trečią savaitę) užkrečiamumas mažėja ir nutrūksta. Gydant, užkrečiamumo laikotarpis trunka vidutiniškai 5 d., nuo antibiotikų vartojimo pradžios.
IZOLIAVIMAS: ligoniai izoliuojami ne mažiau kaip 5 dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios. Negydomi antibiotikais ligoniai izoliuojami 3 savaitėms.
Iki 7 metų vaikų (nepilnai skieptų (mažiau nei 4 dozės) ir neskiepytų), kontaktavusių su ligoniu, į vaikų kolektyvus rekomenduojama neleisti 21 dieną (skaičiuojant nuo paskutinio kontakto arba penktos ligonio gydymo antibiotikais dienos).
PROFILAKTIKA: vaikus, turėjusius kontaktą su susirgusiuoju, rekomenduojama stebėti 14 dienų po paskutinio kontakto; kosintys vaikai turėtų laikinai nesilankyti kolektyve, kol diagnozė nebus pakeista. Kontaktavusiųjų skubi vakcinacija neefektyvi. Tačiau, vaikams iki 7 m. amžiaus, kurie artimai bendravo su ligoniu, neskiepytiems nuo kokliušo arba gavusiems mažiau nei 4 dozes DTP ar DTaP (arba nuo paskutiniosios dozės praėjo daugiau nei 3 m.), rekomenduojama tuoj pat pradėti imunizaciją arba tęsti jau pradėtą, laikantis skiepijimo intervalų. Jei vaikai yra paskiepyti trimis DTP arba DTaP dozėmis prieš 6 mėn. iki kontakto ar anksčiau, jiems reikia nedelsiant skirti ketvirtą dozę. Rekomenduojama artimai su ligoniu bendravusiems vaikams (nepilnai skiepytiems ar neskiepytiems) skirti 7 d. chemoprofilaktiką.
Rekomenduojama daiktų, užterštų nosiaryklės išskyromis dezinfekcija.
VĖJARAUPIAI
INKUBACIJOS PERIODAS: 11-21 d. (dažniausiai 14-17 d.)
LIGONIS UŽKREČIAMAS: 1-2 (iki 5) dienų iki bėrimo ir tęsiasi kol bėrimai virsta šašais (dažniausiai apie 5 dienas). Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.
IZOLIAVIMAS: ligonis izoliuojamas 10 d. Vaikams neleidžiama lankytis ugdymo įstaigose ir kt. viešose vietose tol, kol pūslelių vietoje nesusidaro šašas.
PROFILAKTIKA: vėjaraupių vakcina, suleista imliems artimai kontaktavusiems asmenims iki 3-5 d., arba savitasis vėjaraupių imunoglobulinas paskirtas 96 val. laikotarpiu gali apsaugoti nuo ligos arba palengvinti jos eigą. Chemoprofilaktiką (aciklovirą) rekomenduojama pradėti skirti iki 7 paros po buvusio kontakto, kai imunoglobuliną leisti per vėlu. Chemoprofilaktika ne visada apsaugo nuo ligos, tačiau palengvina jos eigą. Rekomenduojama skiepyti: visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 12 mėn. amžiaus (ypač lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema); suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, medicinos personalas); asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi(sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių ligomis, kraujo ligomis, piktybiniais navikais ir kt.)
Rekomenduojama nosiaryklės išskyromis užterštų daiktų dezinfekcija.
LIGONIS UŽKREČIAMAS: 1-2 (iki 5) dienų iki bėrimo ir tęsiasi kol bėrimai virsta šašais (dažniausiai apie 5 dienas). Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama.
IZOLIAVIMAS: ligonis izoliuojamas 10 d. Vaikams neleidžiama lankytis ugdymo įstaigose ir kt. viešose vietose tol, kol pūslelių vietoje nesusidaro šašas.
PROFILAKTIKA: vėjaraupių vakcina, suleista imliems artimai kontaktavusiems asmenims iki 3-5 d., arba savitasis vėjaraupių imunoglobulinas paskirtas 96 val. laikotarpiu gali apsaugoti nuo ligos arba palengvinti jos eigą. Chemoprofilaktiką (aciklovirą) rekomenduojama pradėti skirti iki 7 paros po buvusio kontakto, kai imunoglobuliną leisti per vėlu. Chemoprofilaktika ne visada apsaugo nuo ligos, tačiau palengvina jos eigą. Rekomenduojama skiepyti: visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 12 mėn. amžiaus (ypač lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema); suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, medicinos personalas); asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi(sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių ligomis, kraujo ligomis, piktybiniais navikais ir kt.)
Rekomenduojama nosiaryklės išskyromis užterštų daiktų dezinfekcija.
RAUDONUKĖ
INKUBACIJOS PERIODAS: 14-17 d. (retai iki 21 d.)
LIGONIS UŽKREČIAMAS: apie 1 savaitę iki išbėrimo ir 4 d. nuo bėrimo pradžios. Vidutiniškai užkrečiamasis periodas trunka 11-14 d. Įgimtos raudonukės atveju naujagimiai virusą išskiria iki 1 m.
IZOLIAVIMAS: Ligoniai negali eiti į kolektyvą 7 d. nuo bėrimo pradžios.
PROFILAKTIKA: kontaktavusius asmenis galima vakcinuoti, tačiau imunizacija po buvusio kontakto su ligoniu neapsaugo nuo susirgimo. Bendraujančius su naujagimiais, turinčiais įgimtą raudonukės sindromą, privalu skiepyti. Imunoglobulinas raudonukės profilaktikai gali būti skiriamas nėščiosioms.
LIGONIS UŽKREČIAMAS: apie 1 savaitę iki išbėrimo ir 4 d. nuo bėrimo pradžios. Vidutiniškai užkrečiamasis periodas trunka 11-14 d. Įgimtos raudonukės atveju naujagimiai virusą išskiria iki 1 m.
IZOLIAVIMAS: Ligoniai negali eiti į kolektyvą 7 d. nuo bėrimo pradžios.
PROFILAKTIKA: kontaktavusius asmenis galima vakcinuoti, tačiau imunizacija po buvusio kontakto su ligoniu neapsaugo nuo susirgimo. Bendraujančius su naujagimiais, turinčiais įgimtą raudonukės sindromą, privalu skiepyti. Imunoglobulinas raudonukės profilaktikai gali būti skiriamas nėščiosioms.
Aplinkos dezinfekcija nebūtina.
KIAULYTĖ (EPIDEMINIS PAROTITAS )
INKUBACJOS PERIODAS: 15-18 d. (retai iki 25 d.)
UŽKREČIAMAS LIGONIS: nuo 1 sav. iki seilių liaukų padidėjimo iki 10 ligos dienos. Didžiausias užkrečiamumas yra 2 d. iki ligos pradžios ir pirmųjų 4 ligos dienų laikotarpis.
IZOLIAVIMAS: svarbu nutraukti ligonio kontaktą su nesirgusiais asmenimis pirmas 9 ligos dienas.
Kolektyvuose, kur išaiškinamas ligos atvejis, skelbiamas karantinas iki 21 d. po paskutinio išaiškinto atvejo. Anksčiau nesirgę ir turėję kontaktą su ligoniu vaikai neleidžiami į vaikų kolektyvus nuo 12 iki 25 d. nuo kontakto pradžios. Pirmąsias 11 inkubacijos periodo dienų užsikrėtę vaikai dar neplatina užkrato, todėl gali lankyti kolektyvus.
PROFILAKTIKA: kontaktavusius ir anksčiau neskiepytus vaikus rekomenduojama paskiepyti. Nespecifinis imunoglobulinas neveiksmingas ir nerekomenduojamas.
Rekomenduojama daiktų, užterštų seilėmis ar nosiaryklės išskyromis dezinfekcija.
UŽKREČIAMAS LIGONIS: nuo 1 sav. iki seilių liaukų padidėjimo iki 10 ligos dienos. Didžiausias užkrečiamumas yra 2 d. iki ligos pradžios ir pirmųjų 4 ligos dienų laikotarpis.
IZOLIAVIMAS: svarbu nutraukti ligonio kontaktą su nesirgusiais asmenimis pirmas 9 ligos dienas.
Kolektyvuose, kur išaiškinamas ligos atvejis, skelbiamas karantinas iki 21 d. po paskutinio išaiškinto atvejo. Anksčiau nesirgę ir turėję kontaktą su ligoniu vaikai neleidžiami į vaikų kolektyvus nuo 12 iki 25 d. nuo kontakto pradžios. Pirmąsias 11 inkubacijos periodo dienų užsikrėtę vaikai dar neplatina užkrato, todėl gali lankyti kolektyvus.
PROFILAKTIKA: kontaktavusius ir anksčiau neskiepytus vaikus rekomenduojama paskiepyti. Nespecifinis imunoglobulinas neveiksmingas ir nerekomenduojamas.
Rekomenduojama daiktų, užterštų seilėmis ar nosiaryklės išskyromis dezinfekcija.
TYMAI
INKUBACIJOS PERIODAS: apie 10-12d. ( gali svyruoti nuo 7 iki18 d., retai iki 19-21 d.)
UŽKREČIAMAS LIGONIS: vidutiniškai 4-5 dienos iki bėrimo pradžios ir 4 dienos po bėrimo pradžios.
IZOLIAVIMAS: vaikai po ligos neleidžiami į kolektyvą 4 dienas nuo paskutinio bėrimo elemento pasirodymo (vidutiniškai bėrimo periodas trunka 6 dienas).
Skiepytų ir bendravusių su tymais sergančiu ligoniu asmenų būklė stebima 18 d. ir iš kolektyvo jie nepašalinami. Neskiepyti ir nesirgę tymais vaikai stebimi 18 d. nuo kontakto ir neleidžiami į vaikų kolektyvą (nuo 7 iki 18 dienos nuo kontakto). Vaikų per pirmas 7 d. nuo kontakto su ligoniu izoliuoti nereikia.
PROFILAKTIKA: bendravę su tymais sergančiu ligoniu nepilnai skiepyti (paskiepyti tik 1 tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinos doze) ir neskiepyti nuo tymų asmenys skubiai, ne vėliau kaip per 72 val. nuo kontakto pradžios, skiepijami. Imunoglobulinas gali būti skiriamas per 6 d. po kontakto imliems artimai bendravusiems žmonėms.
Aplinkos dezinfekcijos nėra.
UŽKREČIAMAS LIGONIS: vidutiniškai 4-5 dienos iki bėrimo pradžios ir 4 dienos po bėrimo pradžios.
IZOLIAVIMAS: vaikai po ligos neleidžiami į kolektyvą 4 dienas nuo paskutinio bėrimo elemento pasirodymo (vidutiniškai bėrimo periodas trunka 6 dienas).
Skiepytų ir bendravusių su tymais sergančiu ligoniu asmenų būklė stebima 18 d. ir iš kolektyvo jie nepašalinami. Neskiepyti ir nesirgę tymais vaikai stebimi 18 d. nuo kontakto ir neleidžiami į vaikų kolektyvą (nuo 7 iki 18 dienos nuo kontakto). Vaikų per pirmas 7 d. nuo kontakto su ligoniu izoliuoti nereikia.
PROFILAKTIKA: bendravę su tymais sergančiu ligoniu nepilnai skiepyti (paskiepyti tik 1 tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinos doze) ir neskiepyti nuo tymų asmenys skubiai, ne vėliau kaip per 72 val. nuo kontakto pradžios, skiepijami. Imunoglobulinas gali būti skiriamas per 6 d. po kontakto imliems artimai bendravusiems žmonėms.
Aplinkos dezinfekcijos nėra.
SKARLATINA
INKUBACIJOS PERIODAS: 1-3 d. (gali iki 7-12 d.)
UŽKREČIAMAS LIGONIS: Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami. Negydant ligonio – užkrečiamasis periodas gali trukti 10 – 21 d. Skiepų nėra.
IZOLIAVIMAS: Ligonis izoliuojamas 24 val. nuo veiksmingo gydymo antibiotikais pradžios.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir I-II klasių mokiniai, nesirgę skarlatina ir bendravę su sergančiuoju, 7 dienas, skaičiuojant nuo ligonio hospitalizacijos pradžios, arba 17 d., palikus ligonį namuose, stebimi mediciniškai.
Ikimokyklinėje įstaigoje, grupėje, kurios atstovui diagnozuota skarlatina, organizuojamas 7 d. profilaktinių-priešepideminių priemonių taikymas, po paskutinio išaiškinto atvejo.
UŽKREČIAMAS LIGONIS: Pradėjus gydyti antibiotikais dauguma ligonių jau po 24 val. tampa neužkrečiami. Negydant ligonio – užkrečiamasis periodas gali trukti 10 – 21 d. Skiepų nėra.
IZOLIAVIMAS: Ligonis izoliuojamas 24 val. nuo veiksmingo gydymo antibiotikais pradžios.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir I-II klasių mokiniai, nesirgę skarlatina ir bendravę su sergančiuoju, 7 dienas, skaičiuojant nuo ligonio hospitalizacijos pradžios, arba 17 d., palikus ligonį namuose, stebimi mediciniškai.
Ikimokyklinėje įstaigoje, grupėje, kurios atstovui diagnozuota skarlatina, organizuojamas 7 d. profilaktinių-priešepideminių priemonių taikymas, po paskutinio išaiškinto atvejo.
PROFILAKTIKA: privalomas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (nuolatinis valymas ir dezinfekcija)
DIFTERIJA
INKUBACIJOS PERIODAS: 1-10 d., dažniausiai 2 - 5 d.
UŽKREČIAMAS LIGONIS: užkrečiamumas tęsiasi tol, kol bakterijos išskiriamos į aplinką (dažniausiai nuo kelių dienų iki 2 sav., retai – ilgiau nei 4 sav.). Besimptomis sukėlėjų turėjimas ilgiau nei 6 mėn. būna labai retai. Gydant antibiotikais užkrečiamumo laikotarpis sutrumpėja.
IZOLIAVIMAS: Toksinių padermių nešiotojų izoliuojami iki tol, kol praėjus 24 val. nuo paskutinės antibiotikų dozės paimamas bakteriologinis tyrimas ir gaunami 2 neigiami nosiaryklės bakteriologinio tyrimo rezultatai. Jeigu pasėlių po antibakterinio gydymo atlikti neįmanoma, izoliacija tęsiama 2 sav. po gydymo kurso. Jei nešiotojai neskiepyti, rekomenduojama įskiepyti tris difterijos skiepų dozes, nelaukiant antibakterinio gydymo pabaigos. Jei nešiotojas buvo skiepytas, bet pastaraisiais metais nebuvo įskiepyta sustiprinamoji skiepų dozė, ją būtina įskiepyti.
Jeigu po pakartotinio gydymo antibiotikais sveikas nešiotojas ir toliau išskiria užkratą, jis gali lankyti kolektyvą tik tada, jei visi to kolektyvo nariai yra paskiepyti nuo difterijos. Kolektyvas, kurį lanko bakterijų nešiotojas, turi būti stebimas ir kartą, kas 2 savaites atliekami nešiotojo ir kontaktavusių asmenų bakteriologiniai nosiaryklės tyrimai.
Netoksinių padermių nešiotojams apribojimai netaikomi.
PROFILAKTIKA: artimai su infekcijos šaltiniu kontaktavusius asmenis, nepaisant jų imunizavimo, būtina ištirti bakteriologiškai ir skirti profilaktinį gydymą antibiotikais. Artimą sąlytį turėjusių asmenų grupei priklauso: ligonio šeimos nariai; asmenys, turėję artimą kontaktą (bučiniai, kontaktas su seilėmis); suolo draugai; kiti artimai kontaktavę bendraklasiai ar bendradarbiai; medicinos personalas. Apklausiant ligonį, jo šeimos narius arba bendradarbius, išsiaiškinama, ar per paskutines 7 dienas ligonis nebendravo su sergančiaisiais angina, kitomis kvėpavimo takų ligomis, ar nebuvo išvykę į vietoves, kur sergama difterija. Atliekama visų kontaktavusių žmonių vakcinacija arba kartotinė vakcinacija, nebent jie buvo paskiepyti 3 vakcinos dozėmis ir nuo paskutinio skiepo praėjo ne daugiau kaip 12 mėn.
Visi kontaktavę su ligoniu ar nešiotoju asmenys stebimi 7 dienas.
Privalomas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (nuolatinis valymas ir dezinfekcija, baigiamoji dezinfekcija, dezinsekcija)
UŽKREČIAMAS LIGONIS: užkrečiamumas tęsiasi tol, kol bakterijos išskiriamos į aplinką (dažniausiai nuo kelių dienų iki 2 sav., retai – ilgiau nei 4 sav.). Besimptomis sukėlėjų turėjimas ilgiau nei 6 mėn. būna labai retai. Gydant antibiotikais užkrečiamumo laikotarpis sutrumpėja.
IZOLIAVIMAS: Toksinių padermių nešiotojų izoliuojami iki tol, kol praėjus 24 val. nuo paskutinės antibiotikų dozės paimamas bakteriologinis tyrimas ir gaunami 2 neigiami nosiaryklės bakteriologinio tyrimo rezultatai. Jeigu pasėlių po antibakterinio gydymo atlikti neįmanoma, izoliacija tęsiama 2 sav. po gydymo kurso. Jei nešiotojai neskiepyti, rekomenduojama įskiepyti tris difterijos skiepų dozes, nelaukiant antibakterinio gydymo pabaigos. Jei nešiotojas buvo skiepytas, bet pastaraisiais metais nebuvo įskiepyta sustiprinamoji skiepų dozė, ją būtina įskiepyti.
Jeigu po pakartotinio gydymo antibiotikais sveikas nešiotojas ir toliau išskiria užkratą, jis gali lankyti kolektyvą tik tada, jei visi to kolektyvo nariai yra paskiepyti nuo difterijos. Kolektyvas, kurį lanko bakterijų nešiotojas, turi būti stebimas ir kartą, kas 2 savaites atliekami nešiotojo ir kontaktavusių asmenų bakteriologiniai nosiaryklės tyrimai.
Netoksinių padermių nešiotojams apribojimai netaikomi.
PROFILAKTIKA: artimai su infekcijos šaltiniu kontaktavusius asmenis, nepaisant jų imunizavimo, būtina ištirti bakteriologiškai ir skirti profilaktinį gydymą antibiotikais. Artimą sąlytį turėjusių asmenų grupei priklauso: ligonio šeimos nariai; asmenys, turėję artimą kontaktą (bučiniai, kontaktas su seilėmis); suolo draugai; kiti artimai kontaktavę bendraklasiai ar bendradarbiai; medicinos personalas. Apklausiant ligonį, jo šeimos narius arba bendradarbius, išsiaiškinama, ar per paskutines 7 dienas ligonis nebendravo su sergančiaisiais angina, kitomis kvėpavimo takų ligomis, ar nebuvo išvykę į vietoves, kur sergama difterija. Atliekama visų kontaktavusių žmonių vakcinacija arba kartotinė vakcinacija, nebent jie buvo paskiepyti 3 vakcinos dozėmis ir nuo paskutinio skiepo praėjo ne daugiau kaip 12 mėn.
Visi kontaktavę su ligoniu ar nešiotoju asmenys stebimi 7 dienas.
Privalomas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (nuolatinis valymas ir dezinfekcija, baigiamoji dezinfekcija, dezinsekcija)
MENINGOKOKINĖ INFEKCIJA
INKUBACINIS PERIODAS: 1-10 d., dažniausiai 3-4 d.
UŽKREČIAMAS LIGONIS: Užkrečiamasis laikotarpis, priklausomai nuo klinikinės formos, gali trukti iki 3 savaičių. Praėjus 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios ligoniai aplinkiniams nebepavojingi.
IZOLIAVIMAS: ligonis izoliuojamas ne mažiau kaip 24 val. nuo chemoterapijos pradžios. Chemoprofilaktika pradedama kaip galima anksčiau (ne vėliau kaip 48 val. po simptomų atsiradimo).
PROFILAKTIKA: turėjusieji sąlytį su ligoniu asmenys stebimi 10 d.. Chemoprofilaktika skiriama asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val. Artimą sąlytį turėjusių asmenų grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.); klasėje – suolo draugai ir kiti artimai bendraujantys; ikimokyklinėje vaikų įstaigoje - artimą sąlytį turėję vaikai (visa grupė ir kiti galimai turėję sąlytį); asmenys, keliavę tuo pačiu lėktuvu kaip ir sergantysis. Jei yra praėję 10 ar daugiau dienų nuo kontakto su susirgusiuoju, antibiotikai neskiriami.
Skiepijimas nuo meningokokinės infekcijos rekomenduojamas keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis ir rizikos grupių asmenims (vaikai/paaugliai, asmenys sergantys lėtinėmis ligomis (turintiems funkcinę ir anatominę aspleniją (blužnies nebuvimas).
Meningokokų nešiotojų ieškojimas, atliekant mėginių iš nosiaryklės bakteriologinius tyrimus, nerekomenduojamas
Rekomenduojama daiktų, suterštų nosies ir gerklės išskyromis dezinfekcija.
MENINGITO IR MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS PALYGINAMOJI LENTELĖ
PRIEŠEPIDEMINĖS PRIEMONĖS ŽIDINYJE:
UŽKREČIAMAS LIGONIS: Užkrečiamasis laikotarpis, priklausomai nuo klinikinės formos, gali trukti iki 3 savaičių. Praėjus 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios ligoniai aplinkiniams nebepavojingi.
IZOLIAVIMAS: ligonis izoliuojamas ne mažiau kaip 24 val. nuo chemoterapijos pradžios. Chemoprofilaktika pradedama kaip galima anksčiau (ne vėliau kaip 48 val. po simptomų atsiradimo).
PROFILAKTIKA: turėjusieji sąlytį su ligoniu asmenys stebimi 10 d.. Chemoprofilaktika skiriama asmenims, kurie turėjo glaudų sąlytį su ligoniu 7 dienų laikotarpiu iki pirmųjų ligos simptomų, kol jam dar nebuvo skirti antibiotikai arba nuo jų vartojimo pradžios buvo praėję mažiau kaip 24 val. Artimą sąlytį turėjusių asmenų grupei priklauso: šeimos nariai; asmenys, gyvenantys ir miegantys toje pačioje patalpoje (kareivinėse, internatuose ir kt.); kiti asmenys, turėję artimą sąlytį (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku, reanimacija, t.y. gaivinimas „burna į burną“, intubacija ir kt.); klasėje – suolo draugai ir kiti artimai bendraujantys; ikimokyklinėje vaikų įstaigoje - artimą sąlytį turėję vaikai (visa grupė ir kiti galimai turėję sąlytį); asmenys, keliavę tuo pačiu lėktuvu kaip ir sergantysis. Jei yra praėję 10 ar daugiau dienų nuo kontakto su susirgusiuoju, antibiotikai neskiriami.
Skiepijimas nuo meningokokinės infekcijos rekomenduojamas keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis ir rizikos grupių asmenims (vaikai/paaugliai, asmenys sergantys lėtinėmis ligomis (turintiems funkcinę ir anatominę aspleniją (blužnies nebuvimas).
Meningokokų nešiotojų ieškojimas, atliekant mėginių iš nosiaryklės bakteriologinius tyrimus, nerekomenduojamas
Rekomenduojama daiktų, suterštų nosies ir gerklės išskyromis dezinfekcija.
MENINGITO IR MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS PALYGINAMOJI LENTELĖ
PRIEŠEPIDEMINĖS PRIEMONĖS ŽIDINYJE:
- Savalaikis ligonio izoliavimas.
- Kontaktavusių (turėjusių sąlytį) su ligoniu išsiaiškinimas ir jų sveikatos būklės stebėjimas, jei reikia – nepilnai paskiepytų ir neskiepytųjų skiepijimas, artimą kontaktą turėjusių chemoprofilaktika.
- Ligonio aplinkos daiktų, patalpų bei patalynės skalbinių nukenksminimas.
- Drėgnas patalpų valymas, vėdinimas, jei yra kvarco lempa - kvarcavimas ir vėl vėdinimas.
Metodinė medžiaga parengta pagal:
- Kokliušo epidemiologinės priežiūros, profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos, Vilnius, 2009.
- Ambrozaitis A. “Infekcinių ligų vadovas”, Vaistų žinios, Vilnius, 2010.
- Mickienė A., Vėlyvytė D., Žagminas K. ir kt. „Užkrečiamųjų ligų epidemiologijos pagrindai“ LSMU Leidybos namai, Kaunas, 2012.
- Meningokokinės infekcijos epidemiologinės priežiūros, kontrolės ir diagnostikos metodinės rekomendacijos, Vilnius, 2013.
- Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2013-06-18 raštas Nr. (10.2.3.4-194) 10-5134 „Dėl tymų epidemiologinės priežiūros, atvejų epidemiologinio tyrimo, kontrolės priemonių bei prevencijos rekomendacijų“.
- Vėjaraupių epidemiologijos, klinikos ir profilaktikos metodinės rekomendacijos, UAB „Vitae Litera“, Vilnius, 2014.
- Metodinės tymų rekomendacijos, UAB „Vitae Litera“, Vilnius, 2014.
- Difterijos epidemiologijos, klinikos ir profilaktikos metodinės rekomendacijos, UAB „Vitae Litera“, Vilnius, 2014.
Sąvokos (LR Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas):
Izoliavimas – asmens, sergančio užkrečiamąja liga, įtariamo, kad serga, turėjusio sąlytį, ar sukėlėjo nešiotojo atskyrimas nuo aplinkinių norint išvengti užkrečiamosios ligos plitimo.
Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos.
Dokumentas parsisiuntimui spausti čia.
Partneriai
