Padidėjęs kraujospūdis

Padidėjęs kraujospūdis - Hipertenzija

Paskelbta: 2014-05-19 |

Statistika byloja, kad vienas iš trijų pasaulio gyventojų turi padidėjusį kraujo spaudimą. Pavojinga yra tai, kad dauguma žmoniu nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes pakankamai gerai jaučiasi. Tad kas yra tas kraujospūdis ir ką apie jį turime žinoti?

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grižtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Taip pat padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.
Todėl Lietuvos širdies asociacija įspėja, kad padidėjęs kraujo spaudimas – arterinė hipertenzija – laikui bėgant gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Tai – pavojingas širdies ir kraujagysliu ligų rizikos veiksnys. Todėl įsiminkite, kad optimalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80. Pavojaus nėra, jeigu šis skaičius neviršija 140/90. Tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – būtina susirūpinti.
Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu. Antrasis, mažesnysis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu.

Tik reiktų žinoti, kad kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du jo pakilimai – tai dar ne liga. Kraujo spaudimas gali pakilti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis pakyla tik gydytojo kabinete. Toks reiškinys vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdžio matavimą reikia pakartoti 10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namuose. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija.

Padidėjusio kraujospūdžio priežastys

Deja, padidėjęs kraujospūdis dažniausiai atsiranda be aiškios priežasties (iki 90 proc.visų ligos atvejų). Tokiu atveju nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Kraujospūdį gali didinti vidiniai organizmo mechanizmai, tokie kaip arterijų vidinio dangalo (endotelio) funkcijos sutrikimas, simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtaka, druskos bei skysčių susikaupimas organizme.

Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti ir paveldimas polinkis hipertenzijai, amžius (daugiau nei 35 m.), rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Nereiketų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir tuo didina kraujospūdį.

Retai kraujospūdžio padidejimą sukelia persirgtos inkstų ar kitos ligos (apie 10 proc. atvejų). Tokiu atveju jau nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.

Padidėjusio kraujospūdžio simptomai

Vienintelis simptomas ligos pradžioje – padidejęs kraujospūdis. Kiti simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtineje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu.

Pavojinga yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nes pakankamai gerai jaučiasi arba tokius simptomus kaip galvos svaigimas ar regėjimo pablogėjimas priskiria patiriamam nuovargiui bei stresui. O jeigu ir žino, tai nesigydo, nes nemano, kad tai rimta. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrižtamai pažeidžiami. Todėl labai svarbu anksti nustatyti padidejusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti.

Padidėjusio kraujospūdžio pasekmės

Padidejęs kraujo spaudimas – pagrindinė insulto, infarkto, širdies ar inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ir net mirtimi, priežastis. Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti.

Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonems, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Todėl padidėjęs kraujospūdis turi būti nuolatos kontroliuojamas, gydomas vaistais ir kitomis priemonėmis. Negydomas ilgainiui jis pažeidžia širdį, smegenis, akis, inkstus.

Padidėjusio kraujospūdžio prevencija ir gydymas

Ar padidejęs kraujospūdis, ar ne, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Tačiau kiekvienas mūsų, sulaukęs 35-erių ir daugiau metų, bent karta per metus turetų pasitikrinti kraujospūdį. Nustačius jo padidėjimą, patartina įsigyti matavimo aparatą ir ryte bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nėra sudėtinga. O jeigu neturite kraujospūdžio matavimo aparato namie, visada kraujospūdį galite pasimatuoti vaistinėje.

Nedaug padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti įvertinus savo kūno svorį. Jeigu jis viršija normą, reikia rinktis mažiau kaloringą maistą, nepersivalgyti, vartoti mažiau cukraus, druskos, atsisakyti saldumynų ir gardėsių, vengti riebaus maisto, mėsos patiekalus pakeisti žuvimi, valgyti daug žalių daržovių, vaisių. Pagrindinis riebalų šaltinis turetų būti alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų aliejus. Svarbiausia – kuo mažiau sviesto, grietinėlės ir grietinės. Žinoma, nepamirškite gerti pakankamai vandens ir atsisakyti žalingų ipročių. Rūkymas – vienas didžiausių širdies sveikatos priešų. Stresas, įtampa – taip pat gali padaryti žalą jūsų širdžiai. Tad išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose. Suprantama, kad ne visiems iškart pavyksta pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą, tačiau patikėkite, pastangos atsipirks ir su kaupu.

Jeigu jūsų kraujospūdis yra didesnis už 140/90 – kreipkitės į gydytoją ar bent jau vaistininką. Pastarasis patars, kaip elgtis, o gydytojas, esant poreikiui, išrašys vaistus. Jokiu būdu neužsiimkite savigyda. Sprendimą padidėjusį kraujospūdį gydyti vaistais priima tik gydytojas.

Sprendimas, ar pradėti hipertenzijos gydymą medikamentais priklauso ne tik nuo kraujospūdžio pakilimo lygio, bet ir nuo bendrosios kardiovaskulines rizikos bei organų-taikinių pažeidimo. Jei pacientas jau serga širdies ar kraujagyslių liga, vaisto pasirinkimas priklauso nuo ligos pobūdžio.

Jei sistolinis AKS > 180 mmHg ar diastolinis >110 mmHg gydymas vaistais pradedamas iš karto, neatsižvelgiant į bendrąją riziką.Pacientams, kurių AKS > 140/90 mmHg ir didelė rizika, taip pat pradedamas medikamentinis gydymas.

Jei AKS <140/90 mmHg dažniausiai gydymas vaistais nepradedamas. Tačiau pacientams, kurių rizika didelė ar labai didelė bei sergantiems cukriniu diabetu ar esant inkstu pažeidimui, tikslinga pradėti mažinti jau aukštą normalų AKS ir palaikyti jį < 130/80 mmHg.

Antihipertenziniai vaistai turi ne tik mažinti kraujo spaudimą, bet ir būti saugūs, patogūs vartoti ir mažinti kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą. Kasdieninėje praktikoje dažniausiai prireikia vaistų derinių. Jei pacientas serga keliomis ligomis, svarbia problema tampa daugybės vaistų tarpusavio sąveikos. Tokiems pacientams reikalinga ypatingai gera klinikinė priežiūra.

Hipertenzija turi buti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuolat kraujospūdį kontroliuojant, galima išvengti hipertenzijos komplikacijų.

Klaidos, daromos gydant arterinę hipertenziją:

daugelis turinčiųjų aukštą kraujospūdį apie tai nežino, nes nematuoja;

žinantieji, kad jų kraujospūdis padidėjęs, nesigydo, nes nieko nejaučia;

paskirtus vaistus vartoja nereguliariai, tik tada, kai pajunta simptomus;

vartoja per mažas vaistų dozes, nepasiekia reikiamo kraujospūdžio sumažėjimo;

reguliariai nematuoja kraujospūdžio namie;

užsiima „savigyda“, nutraukinėja gydymą, klauso draugų ir kaimynų patarimų.

Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį?

Prieš matavimą patartina nerūkyti, negerti stiprios kavos, pailsėti bent 5, o dar geriau ir 10-15 minučių, nevartoti kraujospūdį veikiančių vaistų. Matuojama sėdint, padėjus dešinę ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje).

Klasikinis kraujospūdžio matavimo aparatas susideda iš trijų dalių: manometro su padalomis, manžetes su kriauše orui pripūsti, fonendoskopo (juo išklausomi tekančio kraujo garsai arterijoje). Aparato manžetė turi būti tinkamo pločio (80 proc. žasto), ji apvyniojama aplink žastą (jos apatinis kraštas turi buti 1-2 cm virš alkūnės linkio) ir užfiksuojama.

Matavimosi instrukcija:

Fonendoskopo galvutė dedama alkunės linkyje virš arterijos.

Į manžetę pučiamas oras tol, kol arterijoje visiškai sustabdoma kraujo tėkmė (išnyksta pulsas). Tuomet spaudimas manžetėje viršija spaudimą arterijoje.

Toliau lėtai iš manžetes oras išleidžiamas, stebint manometro parodymus ir klausantis fonendoskopu kraujo pulsavimo garsų.

Išgirdus pirmuosius garsus (kai arterijoje pradeda tekėti kraujas) – manometro parodymas atitinka sistolinį („viršutinį“) spaudimą, o ties riba, kai garsai visiškai išnyksta (kraujo srovė tampa normali) – diastolinį („apatinį“) spaudimą.

Namų sąlygomis patogiausi - automatiniai aparatai, po mygtuko paspaudimo patys pripučiantys manžetę ir parodantys ekranėlyje ne tik kraujospūdį, bet ir pulso dažnį.

Nepatyrusiems matuotojams gali pasitaikyti matavimo klaidų. Todėl geriausia, kad pirmą kartą pacientas tai atliktų gydytojo ar medicinos sesers priežiūroje. Jeigu jis nepasitiki savo aparato parodymais, patartina atsinešti prietaisą ir pasitikrinti medikams padedant.

Matuoti reiktu porą kartų per dieną ir visuomet toje pačioje rankoje: ryte tik pabudus (bazinis kraujospūdis) ir vakare po darbo dienos. Paprastai kraujospūdis šiek tiek didesnis dešinėje rankoje (skirtumas iki 10 mmHg), kairiarankiams gali būti didesnis kairėje.

Išsamiau kraujospųdį galima ištirti specialiu kompiuteriniu aparatu, kuris pritvirtinamas visai parai (paros kraujospūdžio monitoravimas). Toks tyrimas padeda nustatyti naktinį kraujospūdį žmogui miegant, paros kraujospūdžio vidurkį, jo „šokinėjimo” ribas.

www.heart.lt