Gegužės 19-oji – pasaulinė hepatito C diena

Paskelbta: 2014-05-19 |

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis hepatito C virusu (toliau – HCV) infekuoti apie 170 mln. žmonių pasaulyje. Kasmet nustatoma 3 – 4 mln. naujų minėtos ligos atvejų. Manoma, kad lėtiniu hepatitu C serga apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Didžiausias šios infekcijos paplitimas nustatytas Azijos ir Afrikos šalyse bei Pietų Europoje, mažiausias – Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje. HCV paplitimas pasaulyje yra penkis kartus didesnis nei ŽIV-1.

Epidemiologinė situacija

Lietuvoje atlikti serologiniai epidemiologiniai tyrimai (2001 m.) rodo, kad šalyje 1,7 proc. suaugusiųjų ir 0,5 proc. vaikų gali būti užsikrėtę HCV. Iš viso Lietuvoje gali būti apie 50-70 tūkst. asmenų, užsikrėtusių HCV. 2002 - 2012 metais susirgimo ūminiu virusiniu hepatitu C atvejų Lietuvoje mažėjo nuo 128 atvejų (sergamumo rodiklis 0,38/10000 gyv.) 2002 m. iki 40 atvejų (sergamumo rodiklis 0,12/10000 gyv.) 2012 m.

Iš 40-ties 2012 m. nustatytų ūminio HCV atvejų pagal lytį užregistruota 24 vyrai, 16 moterų, pagal gyvenamą vietą buvo 36 miesto ir 4 kaimo gyventojai, pagal amžiaus grupes didžiausias sergamumas tarp miesto ir kaimo gyventojų - nuo 25 iki 34 metų amžiaus grupėje. Dėl ūminio HCV 2012 m. hospitalizuoti 36 ligoniai.Per šių metų tris mėnesius Lietuvoje užregistruoti septyni ūminio hepatito C susirgimo atvejai.

Kauno apskrityje dinamiškai mažėja nustatomų susirgimų ūminiu virusiniu hepatitu C skaičius. 1996 m. buvo užregistruota 20 ūminio HCV atvejų (sergamumo rodiklis 0,27/10000 gyv.), 2001 metais – 12 atvejų, 2010 metais – 9, 2011 metais – 7, 2012 m. – tik 6 (sergamumo rodiklis 0,1/10000 gyv.) ūminio HCV atvejai. Iš šešių 2012 m. nustatytų ūminio HCV atvejų du atvejai užregistruoti Kauno miete, po vieną atvejį Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių rajonuose. Praėjusiais metais didžiausias sergamumas ūminiu virusiniu hepatitu C nustatytas nuo 25 iki 33 metų amžiaus grupėje. Susirgusiųjų pasiskirstymas pagal lytį: 3 vyrai, 3 moterys, pagal gyvenamąją vietą penki susirgę buvo miesto ir vienas kaimo gyventojas. Dėl ūminio HCV 2012 m. buvo hospitalizuoti penki ligoniai. Per šių metų keturis mėnesius Kauno apskrityje neužregistruotas nė vienas ūminio virusinio hepatito C susirgimo atvejis.

Virusinis hepatitas C – tai hepatito C viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę, pirminį kepenų vėžį. Infekcijos šaltinis – sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine HCV infekcija žmogus. Pagrindinis infekcijos rezervuaras – lėtinės bei besimptomės ūminės infekcijos formos. Infekcijos sukėlėjas – C hepatito virusas, kuris patekęs į žmogaus organizmą pažeidžia kepenis. HCV jautrus šildymui – žūna per 30 min., 100° C – per 2 min., jautrus ultravioletiniams spinduliams, formalino poveikiui.

Hepatito C virusas perduodamas:

• per kraują ir kitus fiziologinius skysčius,

• medicininių procedūrų metu, vartojant švirkščiamus narkotikus, buityje (bendri dantų šepetukai, skustuvai, peiliukai),

• grožio paslaugų metu (manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas, tatuiruočių darymas).

Apie 30-40 proc. susirgimų užsikrėtimo būdas lieka neišaiškintas.

Klinika gali būti besimptomė arba simptominė: silpnumas, blogas apetitas, pykinimas, vėmimas, dešiniosios pašonės skausmas, sąnarių skausmai, vėliau padidėja kepenys ir blužnis, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos. Jeigu liga besimptomė – žmogus ilgą laiką nežino, kad yra užsikrėtęs. Dauguma (60-80 proc.) žmonių, užsikrėtusių HCV, nejaučia jokių ligos simptomų.

Pasekmės

Imlumas visuotinas, persirgus C hepatitu - imuniteto trukmė ir stiprumas neišaiškinti, manoma, kad persirgęs žmogus gali susirgti pakartotinai. Apie 80 proc. užsikrėtusiųjų HCV vystosi lėtinis kepenų uždegimas. Šiuo metu žmogus gali nejausti jokių ligos simptomų, tačiau hepatito C virusas slaptai ardo kepenų ląsteles, sukeldamas jose uždegimą ir randėjimą. Po 10-20 metų nuo užsikrėtimo hepatitu C 20-30 proc. ligonių susiformuoja kepenų cirozė, 1-4 proc. ligonių diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys.

Profilaktika:

• nevartoti švirkščiamųjų narkotikų (juos vartojantiems, rekuomenduojama vartoti saugiai, t.y. turėti asmenines adatas ir švirkštus arba instrumentus naudoti tik vieną kartą);

• nesinaudoti galimai infekuoto kito žmogaus krauju ar kitomis organizmo išskyromis užterštomis asmeninės higienos priemonėmis (dantų šepetukai, skustuvai, peiliukai);

• saugus medicininių bei grožio paslaugų atlikimas (vienkartiniai instrumentai atliekant procedūras, dezinfekcija pagal galiojančias higienos normas);

• siekiant išvengti HCV išplitimo per kraują, teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai atliekami kraujo bei organų donorų kraujo tyrimai dėl HCV sukėlėjo nustatymo.

Vakcinos prieš hepatito C virusą nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad:

• Labai svarbu kuo anksčiau išsiaiškinti statusą dėl virusinių hepatitų ir pradėti gydymą, jis tuo efektyvesnis kuo anksčiau pradedamas. Lietuvoje kraujo donorų kraujas bei organai dėl hepatito C tiriami nuo 1993 metų (HCV sukėlėjas atrastas tik 1989 m.), todėl asmenims, kuriems kraujo perpylimo procedūra ar organų transplantacija buvo atlikta iki 1993 metų bei asmenims, turėjusiems rizikos užsikrėsti, rekomenduojama (nors ir nejaučiant klinikinių simptomų) išsitirti dėl hepatito C viruso nešiojimo.

• Taip pat nedelsiant būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją (bendrosios praktikos, gydytoją infektologą ar gastroenterologą) pajutus silpnumą, pykinimą, esant vėmimui bei blogam apetitui, kartumui burnoje, dešiniosios pašonės bei sąnarių skausmui, patamsėjus šlapimui, pašviesėjus išmatoms.

• Jei žinote, kad esate užsikrėtęs hepatito C virusu, turėtumėte informuoti savo šeimos gydytoją, odontologą bei kitus specialistus, atliekančius įvairias intervencines medicinines ar grožio procedūras.