Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 24 d. [Ketvirtadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Europos retųjų ligų diena
Paskelbta: 2012-02-29 | 
| 
| 
Apie 80 % retų ligų – genetiškai paveldimos, dažnai lėtinės ir grėsmingos gyvybei. Apie dešimtadalis retų ligų sudaro onkologinės ligos. Retomis ligomis serga apie 30 milijonų ES gyventojų, o Lietuvoje apie 200 000 žmonių. Apie 50 % retų ligų prasideda vaikystėje. 2008 metais buvo priimtas komunikatas, kuriame nustatyta bendroji strategija,…
Peršalimas
Paskelbta: 2012-02-17 | |
| 
Peršalimas
Darganos ir oro kaita turi įtakos peršalimo ligoms. Peršalimas – užkrečiama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Tai viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus vidutiniškai serga 1 – 4 kartus per metus. Peršalimo ligomis daugiau sergama rudens ir žiemos periodu, atšalus orams, susilpnėjus imunitetui. Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu. Peršalimą gali sukelti daugiau nei 100 rūšių skirtingų virusų. Peršalimą sukeliantys virusai mutuoja, todėl vakcinavimas yra neefektyvus. Virusai plinta oro lašeliniu būdu – čiaudint, kosint. Užsikrečiama per nešvarias rankas ir daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Į organizmą virusai patenka per nosį, akis, burną, nosiaryklę.
Dažniausi peršalimo simptomai yra sloga, gerklės skausmas, neaukšta temperatūra, galvos skausmas, nestiprus kosulys, bendras silpnumas. Simptomai pasireiškia praėjus 1 –3 dienom po užsikrėtimo. Peršalimo simptomai intensyviausi 2 – 4dieną. Paprastai susirgimas praeina per 1 – 2 savaites. Pasitaiko ir peršalimo komplikacijų: ausų uždegimų, sinusitų ir kitų kvėpavimo takų susirgimų. Geriausias būdas išvengti susirgimo – vengti kontakto su ligoniu.
Peršalimas prasideda gerklės perštėjimu. Gerklės skausmą lydi sloga, kuri pradžioje būna vandeninga, sekretas bespalvis, vėliau sutirštėja, pasikeičia sekreto spalva, pasidaro gelsvos – žalsvos spalvos. Nosies gleivinė būna paburkusi, temperatūra nežymiai padidėjusi. Peršalimo atveju specialiųjų tyrimų atlikti nereikia. Antibiotikai šio susirgimo atveju nevartojami, jie skiriami bakterijų sukeltai infekcijai. Reikia turėti galvoje, kad negalima vartoti preparatų turinčių daug paracetamolio, 4 gramų dozė dienai gali sukelti kepenų pažeidimus. Vaikams jaunesniems nei 3 mėnesiai neduoti preparatų turinčių sudėtyje paracetamolio. Atsargiai skirti tokius preparatus ir vyresniems vaikams. Vaistai mažinantys nosies gleivinės sekreciją vartotini ne ilgiau nei 3 – 5 dienas, o vaikams iš vis nerekomenduotini. Sirupai nuo kosulio nerekomenduojami vaikams jaunesniems nei 2 metų amžiaus. Pakilus temperatūrai, neskubėti tuoj pat mušti jos mažinančiais vaistais. Jei nesergama sunkiomis lėtinėmis ligomis , reikia organizmui leisti pačiam kovoti su infekcija. Vaistus temperatūrai mažinti reiktų vartoti tik tada kai temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai arba sergantysis sunkiai toleruoja temperatūros pakilimą. Gydantis peršalimą reiktų pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris jau žino jūsų sveikatą. Peršalimo profilaktikai svarbu nuolatinis imuniteto stiprinimas ir kontakto su sergančiu neturėjimas. Šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau efektyvias priemones:
- Imuniteto stiprinimas. Peršalimo virusai žmogaus organizme dažniausiai gyvena nosiaryklėje ir ryklėje. Mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Imunitetui stiprinti tinka paprastos priemonės: česnakas, ežiuolė, imbieras, vitaminas c, medus. Reikėtų vartoti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų. Geriausia imuninę sistemą stiprinti nuolatos.
- Organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore, geriausiai pušyne. Reguliariai mankštinkitės. Trisdešimties minučių greitas ėjimas 5 kartus savaitėje – idealus organizmo grūdinimas. Organizmo grūdinimui labai tinka kontrastinio vandens procedūros, reguliariai mėgaukitės pirtie malonumais, vanokitės ir perkitės vantomis. Jei grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesustiprinsite, jį reikia išlaikyti jau suformuotą.
- Seni geri metodai. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių temperatūros skirtumų ir skersvėjų. Tamsiais ir nykiais vakarais pasilepinkite aromatų terapija. Profesionalo atliktas masažas suaktyvins limfos tekėjimą, pagerins kraujotaką, bendrą organizmo būklę. Jei jau užpuolė virusas padės patikrintas senolių metodas – kvėpuoti šiltais garais, o jei jau peršti gerklę išbandykite dar vieną senolių būdą – skalauti gerklę druskos tirpalu.
- Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti nei per šalta, nei per šilta. Optimaliausia kambario temperatūra ikimokyklinio amžiaus vaikams turi būti 20 – 22 laipsniai, vyresniems vaikams ir suaugusiems pakanka 18 – 20 laipsnių. Patalpų oro drėgnumas turėtų 40 – 60 %. Sausas oras džiovina organizmą. Jei neturite specialaus drėkintuvo, suvilgykite kartkartėmis rankšluostį ir padėkite kambaryje. Nosies landas vilgykite jūros vandeniu ar specialiu tepalu. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią virusų plitimui patalpose.
- Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik šitokie padeda geriausiai išgarinti ir išsaugoti šilumą. Reikėtų rinktis sezonui tinkamus rūbus ir avalynę. Praktiškiausia ir sveikiausia drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo skubiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam bėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne. Švedų posakis teigia: „Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.“Svarbu tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
- Asmens higiena. Viena efektyviausių priemonių norint išvengti ligų, plintančių oru yra rankų plovimas. Patariama vengti čiaudinčių ir kosėjančių asmenų nuo kurių galima užsikrėsti. Svarbu nepamiršti čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo. Sergant stengtis nekontaktuoti su sveikais, naudotis vienkartinėm nosinaitėm, savo asmeniniais indais, dažnai plauti rankas, patartina ūkišku muilu.
- Tinkama mityba. Gerkite daug skysčių ypač arbatų. Valgykite subalansuotą maistą, atsisakykite riebalų, saldžių ir konservuotų produktų. Daugiau vartoti vaisių, daržovių, grūdinių produktų, riešutų. Vartokite tokių produktų, kurie aprūpins organizmą antioksidatoriais. Peršalus padeda – karštas sultinys ir arbata. JAV plaučių ligų asociacijos atstovas medicinos daktaras Normanas Edelmanas teigia: „Karštas skystis, patekęs į gerklę, suskystina gleives, dėl to jos lengviau pasišalina“. Visi karšti skysčiai veikia teigiamai. Organizmas turi būti pakankamai aprūpintas skysčių kiekiu.
- Poilsis. Daugelis jaučiasi prasikaltę gulėdami ir nieko neveikdami. Iš tiesų ilsėtis būtina. Poilsis padeda nesusirgti, o susirgus greičiau pasveikti. Stengtis paisyti miego rėžimo. Eiti gultis ir keltis tuo pačiu metu ir stengtis miegoti ne mažiau 8 val. Stengtis nepersimiegoti, tai veikia kaip ir nedamiegojus. Svarbus tinkamas darbo ir poilsio rėžimas.
- Daug teigiamų emocijų. Daug juokitės, juokas gydo ir stiprina organizmą. Būkite optimistu. Vidinę nuostatą į pasaulį pakeiskite, o jos pakeitimas gali memti gyvenimo permainas. Ugdykite savyje teigiamą, optimistinį požiūrį į gyvenimą. Turėkite tilslų, laiko ir nebijokite pralaimėti. H. Urban sako: „Pralaimėti ne gėda, gėda bijoti stotis ir bandyti vėl“. Jauskitės reikalingi, bendraukite su draugais, užsiimkite mėgiama veikla, paprasčiausiai būkite geru žmogumi. Skleiskite gėrį, mylėkite, šypsokitės, būkite teigiamoje aplinkoje. Bent vieną valandą per parą raskite laiko sau ir savo sveikatai. Nors trumpą dienos dalį pagyvenkite be kasdieninių rūpesčių lavinos. Ryte nubudus pažvelkite pro langą ir pagalvokite kaip rengtis, kuo autis. Visada galvokite ką dedate į burną. Galvodami galėsite tikėtis, kad peršalimo ligų tikimybė labia sumažės.
Sumažinti peršalimo ligas, išlaidas vaistams, praleistas darbo ir mokslo dienas,išvengti komplikacijų padeda visos minėtos priemonės. Save reikia mylėti, nes susergame nuo meilės sau trūkumo. Žmonės turi daug problemų, daug painiavos savo gyvenime, tai pasimato net ir po menka peršalimo kauke. Šių dienų pasaulyje retas pasako, kad gyvena puikiai. Kasdien suteikite sau kuo daugiau teigiamų emocijų, nepraleiskite nė dienos nepasirūpinę gera nuotaika.
Vasario 14-oji Europos epilepsijos diena
Paskelbta: 2012-02-13 | |
| 
Europos epilepsijos diena minima šv. Valentino dieną. Šventas Valentinas ne tik meilės, bet ir sergančiųjų epilepsija globėjas.
Šitos dienos tikslas – nušviesti visuomenę apie problemas, kurios susiję su epilepsija. Europoje epilepsija serga apie 6 mln. Žmonių, Lietuvoje apie 18 tūkstančių, iš jų apie 4 tūkstančiai vaikų, Telšių rajone…
Vasario 11-oji. Tarptautinė ligonio diena
Paskelbta: 2012-02-13 | |
| 
Tarptautinę ligonio dieną skatinama apmąstyti darną su pačiu savimi, su supančiu pasauliu, suvokti ką reiškia žmogaus sveikata.
Kiekvienas nori būti sveikas, žvalus ir darbingas. Šių dienų gyvenime dažnas atvejis rodo, kad ne visi vertina savo sveikatą. Pasinerdami į žalingus įpročius sekina savo organizmą, priveda jį prie vienos ar kitos ligos.…
Vasario 9 d. Tarptautinė odontologų diena
Paskelbta: 2012-02-10 | |
| 
Taigi pirmiausia reikia valytis dantis ir valytis taisyklingai. Dantis valytis reikia mažiausiai 2 kartus per dieną apie 3 minutes. Išvalyti reikia visus dantų paviršius. Trindami dantis horizontaliais judesiais pažeidžiame emalį. Geriausia valyti vertikaliais ir sukamaisiais judesiais. Dantų pastą geriausia rinktis su fluoru, jei jūsų namų vanduo nėra labai floruotas. Patariama…
Tuberkuliozė plinta kaip maras.
Paskelbta: 2012-02-06 | |
| 
Didžiausią grėsmę ši infekcija kelia persidirbantiems ir nuolat stresą patiriantiems žmonėms.
Nuo seno manoma, kad tuberkuliozė, liaudyje geriau žinoma kaip džiova, – tik benamių, alkoholikų ar narkomanų liga. Tiesa yra šiek tiek kitokia: asocialūs asmenys, dėl įvairių priežasčių nebaigę paskirto gydymo, dažniausiai platina šią infekciją, tačiau užsikrėsti ja, o vėliau ir…
Pasaulinė vėžio diena
Paskelbta: 2012-02-02 | |
| 
Vėžio galima išvengti jį laiku diagnozavus ir pradėjus efektyvų gydymą. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami taikant kompleksinius diagnostikos ir gydymo procesus.
Telšiuose ir Lietuvoje išlieka polinkis didėti sergamumui ir mirtingumui nuo vėžinių susirgimų.
Gyventojų ligotumas ir mirtingumas Telšiuose ir Lietuvoje piktybiniais navikais
Ligotumas piktybiniais navikais (C00-C97) 100000 gyv.
…
Vasaris sveikatingumo mėnuo
Paskelbta: 2012-02-01 | |
| 
„Sveikata yra dovana, kurią reikia pasidovanoti sau pačiam“ (Bodo Werner). Akcijos tikslas – informuoti visuomenę apie sveikos gyvensenos svarbą ir naudą, propaguoti grūdinimąsi, judėjimą ir aktyvų laisvalaikio leidimą žiemos metu. Sveikatą stiprinantys renginiai padeda palaikyti žvalumą, energiją bei atsparumą ligoms.
Verta žinoti
Paskelbta: 2012-02-01 | |
| 
JOGA – tai dvasinio tobulėjimo kelias, tai kelias į žmogaus savęs realizaciją. Iš sanskrito kalbos išvertus, žodis Joga reiškia “susiliejimas”, “susijungimas”. Tai vidinis susiliejimas, kai santarvę ir harmoniją atranda mūsų kūnas (sudarytas iš atomų ir molekulių), siela (sudaryta iš emocijų, pojūčių, jausmų) ir protas (sudarytas iš minčių), ir išorinis susijungimas su artima ir tolima aplinka: šeima, tauta, pasauliu ir, galiausiai, Dievu.
Norint pradėti judėti savęs tobulinimo kryptimi, pirmiausiai reikia atrasti santarvę tarp mūsų kūno, sielos ir proto, priešingu atveju nutiks, kaip pamokančioje Krylovo pasakėčioje apie gulbę, vėžį ir lydeką, kai visi gyvūnai vežimą traukė į skirtingas puses ir negalėjo išjudinti jo iš vietos. Norint žengti užsibrėžto tikslo link mūsų kūnas, protas ir siela turi judėti viena kryptimi. Daug praktikų Jogos sistemoje yra skirta vidinės ir išorinės harmonijjos paieškai.
Joga naudinga ne tik tavo kūnui, bet ir sielai bei protui. Joga - meditacijos būdas, kuris atpalaiduoja, nuramina, nuima stresą, pagerina bendrą savijautą, lėtina senėjimo procesus, o kūnas tampa lankstus ir grakštus. Tai būdas tobulėti dvasiškai ir visapusiškai save pažinti, suteikiantis ramybės ir proto koncentracijos - du viename – graži siela gražiame kūne. Jei dažnai kamuoja depresinės nuotaikos, joga gali būti išsigelbėjimas, dėk į šalį tą šokolado plytą ir išbandyk kai ką naudingesnio. Užsiiminėk joga net jei neturi jokių sveikatos problemų (nors aišku nėra nei vieno visiškai sveiko žmogaus) tai padės tau išvengti senatvinių ligų, sustiprins imunitetą, net oda gerokai ilgiau nebus išvagota raukšlių, nereikės pusės algos išleisti brangiems kremams nuo raukšlių.
GYDOMOSIOS ŽOLELIŲ ARBATOS
Nuo senų senovės žmonės gydydavosi žolėmis, toks gydymo metodas populiarus ir šiandien. Tik retas mūsų pažįstame reikalingus augalus ir juos surenkame patys. Šį darbą paprastai patikime tuo užsiimantiems žmonėms. Fitoterapija vis dažniau gelbsti gydant vaikų ligas. Yra dvi tokio populiarėjimo priežastys – žolelės veiksmingos, jų nepageidaujamų poveikių tikimybė kur kas mažesnė. Deja, ne visas ligas ir ne visada galima gydyti tik augaliniais preparatais. Kita vertus, perdozuoti augalinės kilmės vaistus taip pat pavojinga, o nusipirkę įvairiausių arbatų dažniausiai rasite tik suaugusiesiems nurodytas dozes. Ar galima savarankiškai nustatyti augalinių preparatų dozes vaikams, atsižvelgiant į vaiko amžių ir svorį? Iš principo – taip. Tereikia apskaičiuoti, kokia preparato dozė rekomenduojama vienam kūno masės kilogramui (suaugusiojo dozę padalyti iš 70) ir padauginti iš vaiko svorio.
NUO KOKIŲ LIGŲ GALIMA GYDYTIS ARBATOMIS
Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Iš principo turbūt nėra ligos, kuriai gydyti žolininkai neturėtų ko pasiūlyti. Be abejo, tai gali būti vienas koks atskiras augalas, o gali būti augalų mišinys. Čia jau reikia žinoti daug. Bet jei kreipsitės į bet kurią vaistinę, jums greičiausiai pasiūlys standartinius augalinių arbatų mišinius. Vaistažolių arbatos gaminamos iš kelių rūšių išdžiovintų, susmulkintų ir sumaišytų vaistinių augalų dalių, pasižyminčių panašiomis gydomosiomis savybėmis.
Bet kokia augalinės kilmės arbata gali būti pavadinta fitoarbata. Jums nebūtina mokytis visų arbatų pavadinimų, juolab kad pastaruoju metu vaistažolių mišinius gaminančios įmonės sugalvoja skirtingus pavadinimus savo produkcijai. Paprašykite vaistininko parodyti reikiamo poveikio arbatas ir pasirinkite tinkamiausią.
PROFILAKTIKA AR GYDYMAS?
Ir viena, ir kita. Itin naudinga vartoti augalinius preparatus profilaktiškai. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie serga gastritu, kurių rūgštingumas sumažėjęs, rudenį ir pavasarį rekomenduojama gerti melisos, ramunėlių, gysločio ir mėtų arbatų. Bet kokiu atveju gydymasis arbatomis efektyviausias tuomet, kai liga dar nėra įsisenėjusi. Niekada nesigydykite savarankiškai, kol gydytojas neįvertins ligos sunkumo. Galų gale juk yra tokių ligų, kurios imituoja visai kitą negalavimą.
Žolininkai pripažįsta, kad geriausios vaistažolių arbatos tos, kurias paruošiate patys.
Visi žino, kad fizinė veikla naudinga organizmui. Tačiau turbūt tik nedaugelis supranta, kokia ji gyvybiškai svarbi mūsų sveikatai.
Dar Viljamas Šekspyras vienoje savo dramų pastebėjo, kad mes prarandame tai, ko nenaudojame.
Pradėję mankštintis dar jaunystėje, pajusite didžiausią naudą. Jūs galite sveikai gyventi ir išlaikyti puikią fizinę formą ištisus dešimtmečius - būtent judėjimas padės išvengti ligoninių, kai jums bus daugiau nei penkiasdešimt!
Antrojoje gyvenimo pusėje mankšta taip pat labai reikšminga. Jos būtinumą ypač pajusite tuomet, kai jūsų energijos lygis pradės mažėti, o širdis ims skųstis, lipant laiptais. Tada mankšta tampa visaverčiu gydymu, nes jeigu jūs norite atgaivinti kokybišką savo širdies ir plaučių veiklą, privalote sąmoningai sužadinti juos fizine veikla.
Nors ir esate labai užsiėmę, bet savo dienotvarkėje būtinai atraskite laiko mankštai.
Nepamirškite, kad jūsų organizmui ji tokia pat svarbi, kaip valgis ir miegas. O tam tikrais gyvenimo tarpsniais tinkama mankšta bus netgi naudingesnė negu sauja piliulių. Be abejo, jeigu sergate širdies bei kraujagyslių liga, cukriniu diabetu ar kuria nors kita liga, jums gali prireikti specialaus gydymo. Tačiau nepasikliaukite vien vaistais; padėkite patys sau - pradėkite mankštos programą, bet tik prižiūrimi specialistų.
Atsiminkite - jūsų asmenybė nėra kažkas atskirto nuo kūno ir proto. Jūs esate glaudžiai susijusių sudėtinių dalių, vadinamų Kūnu, Siela ir Dvasia, visuma. Kas veikia (teigiamai arba neigiamai) viena jūsų dalį, veikia jus visą.
Įsivaizduokite ratą. Ratas sudarytas iš ratlankio, stipinų ir stebulės. Jeigu nuimsite ratlankį, nebeturėsite rato. Jeigu išimsite stipinus, turėsite du atskirus apvalius daiktus, bet tai nebebus ratas. O jei ištrauksite stebulę - ratas subyrės.
Neįmanoma atskirti kūno nuo proto. Jūs negalite nepaisyti savo kūno, nejausdami žalingų tokio nepaisymo pasekmių savo protui. Taip pat negalite išlaikyti puikios formos kūną be reguliarios, sistemingos kasdieninės fizinės veiklos.
Jeigu gyvensite nejudrų gyvenimo būdą, jūsų gyvenimo ratas subyrės anksčiau negu gyvenant harmonijoje su gamta.
Kaip išvengti traumatizmo šaltuoju metų laiku
Lietuvoje traumatizmas – pagrindinė jaunų, darbingo amžiaus žmonių mirtingumo priežastis.
Iš visų mirusiųjų nuo traumų 68 procentai – darbingo amžiaus žmonės.
Bendroje mirčių struktūroje Lietuvoje išorinės mirties priežastys užima trečią vietą (12,3 proc. mirčių).
Pagrindinės traumų priežastys yra: autoįvykiai; kritimai (paslydimai) šaltuoju metų laiku; smurtiniai sužalojimai.
Traumų prevencija: Naudokite galvos atramas savo mašinos sėdynėse. Vairuokite saugiai, nevairuokite išgėręs. Prisisekite saugos diržus. Vaikus automobiliuose vežkite tik specialiose kėdutėse. Užsidėkite šalmą jei vairuojate dviratį, motociklą ar važiuojate riedučiais. Būkite labai atsargūs slidžiuoju metų laiku, neskubėkite eidami per gatvę. Nenerkite į vandenį vietose, kur neaiškus vandens telkinio gylis, dugno būklė.
Didėjant eismo intensyvumui, didėja avaringumas ir nelaimingų atsitikimų skaičius.
Neseniai pasaulio spaudoje buvo paskelbta liūdna statistika: pasirodo, kasmet mūsų planetos keliuose žūsta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, o dar apie 50 mln. sužeidžiama. Daugelis tampa invalidais visam gyvenimui. Tokius duomenis pateikia Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija ir Pasaulio bankas, remdamiesi policijos užregistruotomis kelių eismo įvykių suvestinėmis. Beje, reikia pripažinti, jog tai nėra patys tiksliausi duomenys, mat teisėtvarkos pareigūnai ne viską užfiksuoja. O apie tikslų sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičių apskritai sunku spręsti. Juk daugelis nukentėjusiųjų, nejausdami traumų, atsisako nuo hospitalizacijos ir tik po keleto dienų ar savaičių kreipiasi į medikus, kai avarijos pasekmės netikėtai pasireiškia stipriai arba virsta patologiniais nukrypimais. Tad pagrindinis medikų patarimas važiuojantiesiems tebėra toks: po bet kokios avarijos pasitikrinkite sveikatą, juk tai, kas nejaudina jūsų šią minutę, ateityje gali virsti kančių metais. Tad, ekspertų nuomone, tikslus sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičius nepalyginti didesnis negu rodo oficialioji statistika.
Liūdniausia tai, kad per nelaimingus autoįvykius kasmet sužalojama vis daugiau vaikų, nuo vieno iki šešių - per metus žūsta.
Dažniausiai į avarijas patenka 5-14 metų vaikai, daugiausia berniukai. Ieškodami nelaimingų atsitikimų priežasčių, specialistai išaiškino, kad praėjusiais metais daugiau nei pusė avarijų, kuriose buvo sužaloti vaikai, įvyko dėl vairuotojų, kai kada ir neblaivių, kaltės. Kai kurie jų visam gyvenimui liko neįgalūs.
Lietuvoje traumų ištikti žmonės miršta šešis kartus dažniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Viena iš šio didelio mirtingumo priežasčių yra nesuteikta pirmoji medicininė pagalba įvykio vietoje iki atvykstant medicinos personalui. Todėl norint, kad kuo daugiau išgyventų traumų ištiktų, apsinuodijusių ar kitaip nukentėjusių asmenų, būtina gyventojams mokėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą, nes adekvati ir laiku suteikta pirmoji medicininė pagalba neretai gali išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę.
Nepraeikite pro paslydusį senelį, padėkite jam atsikelti, suteikite pirmąją pagalbą jei to reikia ar bent padėkite ją iškviesti. Nesielkite taip, kaip nenorėtumėte kad su Jumis pasielgtų – būkite žmogiški.
Akivaizdu, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir ieškoti efektyvių sprendimų įvairiuose sektoriuose, norint sumažinti traumatizmą keliuose.
Pirmos pagalbos mokymas
Paskelbta: 2012-01-31 | |
| 
Kodėl aš privalau mokėti teikti pirmą pagalbą?
Ištikus staigiai mirčiai ir nedelsiant pradėjus gaivinti, išgelbėjimo tikimybė padvigubėja. Gaivinimas palaiko gyvybiškai svarbią smegenų ir širdies veiklą. Mirties galima išvengti. Kuo daugiau žmonių moka gaivinti, tuo daugiau išgelbėtų gyvybių.
Sausio 20 d. Telšių „Džiugo“ vid. m-klos septyntokams pravesti mokymai, kaip suteikti pirmąją…
Partneriai
