VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad daugėja mokslinių įrodymų, kad transriebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas neigiamai veikia daugelį širdies kraujagyslių rizikos faktorių ir didina koronarinės širdies ligos riziką. PSO Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategijoje, skirtoje dviem pagrindiniams neinfekcinių ligų rizikos faktoriams – mitybai ir fiziniam aktyvumui – pažymima, kad turėtų būti mažinamas iš riebalų gaunamas energijos kiekis, vietoje sočiųjų riebalų reikėtų vartoti nesočiuosius ir siekti eliminuoti iš mitybos transriebalus.

Kas yra transriebalai?

Transriebalai (transriebalų rūgštys) yra pavojingiausi maisto riebalai. Nedideli transriebalų kiekiai natūraliai aptinkami kai kuriuose mėsos ir pieno produktuose. Vis dėlto kenksmingesni yra perdirbtuose maisto produktuose esantys dirbtiniai transriebalai. Dirbtiniai transriebalai susidaro cheminiu būdu iš dalies hidrinant augalinį aliejų. Hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais, naudojamais margarinuose ir komerciniam maisto ruošimui. Iš dalies hidrinti augaliniai riebalai arba transriebalai yra patrauklūs maisto pramonei, kadangi pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs gruzdinant maisto produktus, jų pusiau kieta konsistencija tinkama kepinių, saldumynų ir greitai paruošiamo maisto gamyboje.

Koks transriebalų neigiamas poveikis sveikatai?

• Transriebalų vartojimas gali sukelti reikšmingą žalą sveikatai ir neturi jokių naudingų savybių.
• Transriebalai didina žemo tankio lipidų (arba blogojo cholesterolio) ir mažina didelio tankio lipidų (arba gerojo cholesterolio) kiekį.
• Transriebalai daugiau nei bet kuri kita maistinė medžiaga didina koronarinės širdies ligos riziką.
• Transriebalai siejami su staigiomis mirtimis nuo širdies ligų ir padidinta diabeto rizika.

Kokiame maiste yra daugiausia transriebalų?

Daugiausia dirbtinių transriebalų turintys maisto produktai – margarinas, kulinariniai riebalai, dauguma gruzdintų maisto produktų, dauguma greito maisto, krekeriai ir dauguma parduotuvėse pirktų keptų maisto produktų ar supakuotų užkandžių. Pavyzdžiui, daug transriebalų yra glazūruotose spurgose, spragėsiuose, gruzdintose bulvytėse, gruzdintoje džiūvėsėliuose apvoliotoje vištienoje.

Kaip sumažinti suvartojamą transriebalų kiekį?

• Valgyti kaip galima mažiau transriebalų. Rekomenduojama vidutiniškai per dieną suvartoti mažiau nei 2 gramus transriebalų.
• Pasirinkti „gerus“ riebalus (mononesočiuosius riebalus ir polinesočiuosius riebalus, kurių yra aliejuje, riešutuose, alyvuogėse, avokaduose, žuvyse ir jūros gėrybėse).
• Vengti gruzdinto maisto, nes jis dažniausiai turi transriebalų.
• Valgyti mažiau greito maisto.
• Skaityti maisto etiketes (kartais jose pateikiama informacija apie transriebalų kiekį).
• Valgyti vaisius, daržoves ir visų grūdo dalių turinčius maisto produktus.

 Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad remiantis naujausiomis mokslo žiniomis apie transriebalų poveikį sveikatai, viešojo maitinimo įstaigos ir maisto gamintojai turėtų vengti naudoti maisto produktų gamyboje pramoniniu būdu susidarančių transriebalų. Didesnė nauda sveikatai tikėtina pakeitus iš dalies hidrintą aliejų įprastu aliejumi.

Pasaulio sveikatos organizacijos ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją  

Šaltinis; Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba