VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Artėjantis ruduo vėl kvies vaikus į klases. Prieš akis kupini darbų ir įtampos mokslo metai. Užsibrėžtų tikslų ir uždavinių lengviau siekti, jei esi sveikas ir nekamuoja jokios bėdos. Niekas nepuls ginčytis, kad gera sveikata - svarbus kokybiško gyvenimo rodiklis. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad mes nelabai rūpinamės savo sveikata ir to nemokome vaikų.
Nustatyta, kad 50 proc. mūsų sveikatos lemia gyvenimo būdas: mityba, fizinis aktyvumas, žalingų įpročių neturėjimas. Ir tik apie apie 10 proc. mums gali padėti vaistai bei medikai.
Kaip mokykloje galima padėti vaikams stiprinti sveikatą? Nuo 2006 m. Respublikos švietimo įstaigose privaloma į ugdymo procesą integruoti „Alkoholio, tabako ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos“, o nuo 2012 metų ir „Sveikatos mokymo bendrąją“ programas. Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijoje šiose programose rekomenduojamos temos dėstomos per biologijos, chemijos, psichologijos ir kt. pamokas. Klasių auklėtojai, socialiniai pedagogai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, psichologė kalbasi su vaikais klasių valandėlių metu ir per individualias konsultacijas. Taip pat gimnazijoje organizuojami renginiai, kurių metu skatinamas sveikas gyvenimo būdas (pvz., šokio pertraukos, sveiko maisto popietės, arbatos gėrimo ceremonijos ir kt.), tačiau to nepakanka. Mūsų vaikų sveikata nėra labai gera. Per praėjusius mokslo metus buvo praleista 25099 pamokų dėl ligos. Vienam gimnazijos mokiniui teko apie 40 pamokų. Aišku, tai nepagerino mokymosi rezultatų, be to, sukėlė papildomą įtampą mokiniui: pasveikęs jis turi atsiskaityti už praleistas pamokas, jam reikia pasivyti draugus.
Kokios sveikatos problemos kankina mokyklinio amžiaus vaikus? Dažniausiai į gimnazijos sveikatos priežiūros specialistę mokiniai kreipiasi dėl įvairių skausmų (pvz., galvos, pilvo, sprando, kojų), taip pat dažnai sergama virškinamojo trakto bei viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Tokius sveikatos sutrikimus dažniausiai sukelia sveikos gyvensenos rekomendacijų nepaisymas: ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba, netinkamas dienos režimas. Pvz., gimnazijoje atlikti tyrimai rodo, kad penktokai prie televizoriaus ir kompiuterio vidutiniškai praleidžia 2-3 val. per dieną, kas penktas vaikas eina miegoti 23 val. ir vėliau. Kitas svarbus faktorius, lemiantis sveikatą, nuotaiką ir netgi mokymosi rezultatus – mityba. Nustatyta, kad kas ketvirtas vaikas nevalgo pusryčių. Vis daugiau vaikų, paveikti reklamos, vartoja prastą, prikimštą cukrų, druskos, skonio stipriklių, puriklių ir kitokių cheminių medžiagų maistą. Į gimnazijos valgyklą užsuka toli gražu ne visi mokiniai. Dažnas pertraukų metu bėga į kioskelį ir ten perka bandelių, sausainių, traškučių, saldžiųjų gėrimų... Mokslininkai įspėja, kad per didelis cukrų, druskos, baltų miltų bei taip vadinamų transriebalų vartojimas sukelia priklausomybę, nuotaikų kaitą (hiperaktyvumą, agresiją) ir, aišku, neigiamai veikia visą organizmą. Ne kiekvienas žino, kad cukrų (sacharozės, fruktozės, medaus, cukraus) paros norma – 6 šaukšteliai, o druskos -1. Pvz., stiklinėje sulčių (iš pakelio) yra 3 šaukšteliai cukrų.
Neišsimiegojęs, pavargęs, alkanas vaikas jausis piktas, nelaimingas, kartais jam gali skaudėti galvą, akis, bus nedarbingas per pamokas. Jei mokinys nuolat neišsimiega, gali susilpnėti jo atmintis, mokymasis taps sunkia pareiga ar net bausme, o bendravimas su kitais vaikais nebeteiks malonumo.
Vaikų mokymosi rezultatai taip pat priklauso ir nuo psichologinio mikroklimato klasėje, mokykloje: ar jis pasitiki aplinkiniais, ar niekas neblaško jo dėmesio. Mokinys, kuris dažnai patiria nemalonias emocijas, nesėkmę, jaučiasi žeminamas ir užgauliojamas, nebenorės eiti į mokyklą, gali atsirasti mokyklinės baimės sindromas. Toks vaikas gali jausti ir somatinius negalavimus (pvz, pilvo skausmus, pykinimą). Gimnazijoje jautriai reaguojama į patyčių problemą ar smurtinį elgesį. Ypatingai susirūpinama, jei prastėja vaiko mokymosi rezultatai, keičiasi jo pomėgiai, mokinys tampa uždaras, atsiribojęs, liūdnas, praleidžia daug pamokų. Vaiko gerovės komisijoje visi nerimą keliantys atvejai yra nagrinėjami ir su tėvais aptariamas pagalbos planas. Siekiama, kad kiekvienas vaikas jaustųsi saugus ir gerbiamas. Gimnazijoje veikia bendravimo įgūdžių ugdymo grupė. Užsiėmimų metu vaikai ne tik mokosi naujų elgesio ir bendravimo modelių, problemų sprendimo būdų, bet ir padėti kitiems, pvz., esant patyčioms ar kylant konfliktams.
Pasitaiko, kad kai kurie tėveliai, paveikti vartojimo kultūros, siekia savo vaikui nupirkti kuo brangesnes ir madingesnes mobiliąsias technologijas. Aišku, suaugusieji tiki, kad tai padės vaikui geriau mokytis. Gaila, bet dažnai tos priemonės teikia daugiau žalos negu naudos. Juk vis garsiau kalbama apie priklausomybę nuo kompiuterio ar mobiliojo telefono. Rekomenduojama tėvams kelti klausimą: kokiam tikslui vaikui reikalingas mobilusis telefonas ar kompiuteris? Ar dėl saugumo, ar kad bendrautų socialiniuose tinkluose, ar žaidimui, ar kad pasipuikuotų prieš draugus, kad trukdytų pamoką?...
Tiek tėvai, tiek mokytojai vaikams nori paties geriausio. Tėvams nereikėtų bijoti kalbėtis su vaiką mokančiais pedagogais, gimnazijos specialistais. Juk būtent tėvai gali suteikti naudingos informacijos, kaip bendrauti su jų vaiku, o kartais verta įsiklausyti ir į pedagogų pastebėjimus. Tėvai, nebijantys klausti, diskutuoti, spręsti kylančius sunkumus, rodo pavyzdį ir vaikams, kad problemas galima įveikti bendromis jėgomis ir kad pagalba bus suteikta, reikia tik paprašyti. Mūsų vaikų sveikata dažnai priklauso nuo to, kokius įpročius, nuostatas suformuosime, kokį pavyzdį jiems rodysime mes, suaugusieji. Mūsų vaikai bus sveikesni ir laimingesni, jei jiems padėsime.

Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Aurelija Danupaitė,
psichologė Jadvyga Ignotienė