Vitaminai

Paskelbta: 2015-02-05 |

Vitamino A yra gyvūninės kilmės maisto produktuose – žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje,

fermentiniame sūryje. Beta karotino daugiausia morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose,

špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Kadangi vitaminas A pasisavinamas su riebalais, morkas ar jų sultis patartina vartoti su šiek tiek aliejaus ar riebalų.

Tiek vitamino trūkumas, tiek ir perdozavimas gali būti labai žalingas ar netgi mirtinas. Trūkstant vitamino suprastėja rega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai.

B grupės vitaminai – svarbūs daugeliui organizmo gyvybinių funkcijų. Jų pagrindinė užduotis – paskatinti energijos išsiskyrimo iš angliavandenių, riebalų ir baltymų procesą. Šiai grupei priskiriami aštuoni vandenyje tirpūs vitaminai, kurių visi veikia kaip koenzimai.

B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, todėl būtina kiekvieną dieną papildyti jų atsargas. B grupės vitaminai būtini angliavandenių metabolizmui, kurio galutinis produktas yra gliukozė – svarbus organizmo energijos šaltinis. Be to, jie stiprina sveikų raudonųjų kūnelių funkcionavimą ir nervų sistemą. Taip pat šie vitaminai padeda įveikti streso bei depresijos simptomus ir priežastį.

Daugelyje produktų gausu vitamino B, pavyzdžiui, kepiniuose, pusryčių paplotėliuose, javų grūduose, žaliose lapinėse daržovėse, kepenyse, piene ir pieno produktuose bei kiaušiniuose Šie vitaminai labai nepatvarūs ir žūsta aukštoje temperatūroje, kai maistas ilgai laikomas, verdamas, taip pat jeigu ilgai mirkomas ar troškinamas. Neigiamai kai kuriuos maiste esančius vitaminus B veikia ir pramoninis apdorojimas.

Augaliniai - Duona, javų grudai, pusryčių paplotėliai, žaliosios lapinės daržovės.

Gyvuliniai - Kepenys, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai.

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.

Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.

Silpnai virta ar kepta mėsa – pagrindinis eskimų vitamino C šaltinis.

Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu – avitaminozės forma su tokiais simptomais:

dantų kritimas,

per didelis kraujavimas,

kraujo audinių trapumas,

prastas gijimas,

pažeistas imunitetas,

nežymi anemija.

Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai – pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.

Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene, taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai – riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje. Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuoosteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.

Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti neišeina, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindančioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.

Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija. Jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Be to, daugelis naujai atskleistų palankių vitamino D poveikių stipresni, kai jo kiekis žymiai didesnis, negu randama daugelio populiacijų individų kraujyje. Šie atradimai, kartu su epidemiologų pateikiamais duomenimis, siejančiais žemą vitamino D lygį su ligomis, paremia prielaidą, kad akivaizdus vitamino D trūkumas prisideda prie keleto sunkių ligų tokių kaip tuberkuliozės ir rachito.

Vitaminas D kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti, požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozėsvystymąsi. Vyresni žmonės, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, turėtų vartoti vitaminą D atsargiai.