Renginiai-Paskaitos-Mankštos
Norvegijos parama
Video reportažai
| Šiandien minime: |
| 2025 balandžio 25 d. [Penktadienis] Europos imunizacijos savaitė |
| 2025 balandžio 25 d. [Penktadienis] Pasaulinė maliarijos diena |
| Visos minėtinos dienos >>> |
Imunologijos diena. On-line ekspertų diskusija vakcinacijos tema, skirta pasaulinei iminuzacijos savaitei
Paskelbta: 2014-04-29 | 
| 
|
Balandžio 29 d. minima Imunologijos diena. Dauguma žmonių, kalbėdami apie imunitetą, jį supranta gana siaurai. Imuniteto negalima pakeisti per kelias dienas, kažko daugiau pavalgius ar išgėrus. Imunitetas – tai visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, o tuo pačiu ir unikalumą.
Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologinių procesų atsiradimu. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais.
Kodėl imunitetas nusilpsta?
Imunitetą gerokai susilpnina bet kokia liga, ypač infekcinė, taip pat chirurginis įsikišimas ir narkozė, pervargimas, stresas, netaisyklinga mityba, hormoniniai preparatai ir antibiotikai.
Esama dviejų tipų imuniteto:
• Specifinis imunitetas, įgyjamas po infekcijos (pavyzdžiui, persirgus tam tikro tipo gripu, raudoniuke, vėjaraupiais) arba vakcinacijos. Kai kada specifinis imunitetas išlieka visą gyvenimą, o kai kada – keletą savaičių ar metų.
• Nespecifinis (įgimtas) imunitetas – įgimtas organizmo gebėjimas naikinti tai, kas į jo vidų patenka svetimo.
Dėl kokių nors priežasčių nusilpus imunitetui susidaro imuniteto deficitas. Imunodeficitas gali būti:
• Pirminis, įgimtas (dažnai susijęs su genetiniais defektais);
• Antrinis, įgytas (susijęs su persirgtomis ligomis, medicininių preparatų, kurie silpnina imunitetą, vartojimu ir kt.).
Imuninės sistemos pažeidimus ir imuniteto susilpnėjimą lemia šie faktoriai:
• Nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius);
• Netaisyklinga mityba;
• Stresas;
• Dideli fizinio ir protinio darbo krūviai;
• Aplinkos užterštumas;
• Dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.
O štai ir imuniteto susilpnėjimo požymiai:
• Dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4-6 kartus per metus), herpesas;
• Dažni chroniškų ligų recidyvai;
• Padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas;
• Alerginės ligos.
Su amžiumi žalingo poveikio efektai organizme kaupiasi, kūnas pradeda nebesusitvarkyti su kontrolės funkcijomis ir laiku sunaikinti patologiškai pakitusių ląstelių ir struktūrų. To rezultate organizmas greičiau sensta, atsiranda įvairių chroniškų ligų, prastėja savijauta.
Nebrangūs būdai padėti savo imunitetui:
Imunitetas – tai ne tik atsparumas infekcinėms ligoms, bet ir gebėjimas kovoti su onkologinių procesų atsiradimu. Sveikas organizmas nuo mikroorganizmų ir svetimų makromolekulių ginasi įvairiais būdais.
Kodėl imunitetas nusilpsta?
Imunitetą gerokai susilpnina bet kokia liga, ypač infekcinė, taip pat chirurginis įsikišimas ir narkozė, pervargimas, stresas, netaisyklinga mityba, hormoniniai preparatai ir antibiotikai.
Esama dviejų tipų imuniteto:
• Specifinis imunitetas, įgyjamas po infekcijos (pavyzdžiui, persirgus tam tikro tipo gripu, raudoniuke, vėjaraupiais) arba vakcinacijos. Kai kada specifinis imunitetas išlieka visą gyvenimą, o kai kada – keletą savaičių ar metų.
• Nespecifinis (įgimtas) imunitetas – įgimtas organizmo gebėjimas naikinti tai, kas į jo vidų patenka svetimo.
Dėl kokių nors priežasčių nusilpus imunitetui susidaro imuniteto deficitas. Imunodeficitas gali būti:
• Pirminis, įgimtas (dažnai susijęs su genetiniais defektais);
• Antrinis, įgytas (susijęs su persirgtomis ligomis, medicininių preparatų, kurie silpnina imunitetą, vartojimu ir kt.).
Imuninės sistemos pažeidimus ir imuniteto susilpnėjimą lemia šie faktoriai:
• Nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius);
• Netaisyklinga mityba;
• Stresas;
• Dideli fizinio ir protinio darbo krūviai;
• Aplinkos užterštumas;
• Dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.
O štai ir imuniteto susilpnėjimo požymiai:
• Dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4-6 kartus per metus), herpesas;
• Dažni chroniškų ligų recidyvai;
• Padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas;
• Alerginės ligos.
Su amžiumi žalingo poveikio efektai organizme kaupiasi, kūnas pradeda nebesusitvarkyti su kontrolės funkcijomis ir laiku sunaikinti patologiškai pakitusių ląstelių ir struktūrų. To rezultate organizmas greičiau sensta, atsiranda įvairių chroniškų ligų, prastėja savijauta.
Nebrangūs būdai padėti savo imunitetui:
· Neniurzgėkime, vertinkime šviesias mintis ir būkime geranoriški;
· Valgykime reguliariai, geriau mažiau, bet kokybiškesnio maisto, neužmirškime pasinaudoti ekologiškoje aplinkoje išdygusiomis žolelėmis ir jų teikiama nauda;
· Stenkimės savo kasdienybėje laikytis dienotvarkės ir pakankamai laiko skirkime miegui ir poilsiui, venkime bereikalingo streso ir ilgo sėdėjimo prie televizorių ekranų ir kompiuterių;
· Kuo dažniau nepraleiskime progos daugiau pajudėti, bet neperlenkime lazdos, - geriau mankštintis ar darbuotis gryname ore saikingai, bet reguliariai,
· Keiskime savo įpročius, jei mūsų sveikatai jie kenkia - maži nuoseklūs pokyčiai leidžia pasiekti didelių pergalių.
· Valgykime reguliariai, geriau mažiau, bet kokybiškesnio maisto, neužmirškime pasinaudoti ekologiškoje aplinkoje išdygusiomis žolelėmis ir jų teikiama nauda;
· Stenkimės savo kasdienybėje laikytis dienotvarkės ir pakankamai laiko skirkime miegui ir poilsiui, venkime bereikalingo streso ir ilgo sėdėjimo prie televizorių ekranų ir kompiuterių;
· Kuo dažniau nepraleiskime progos daugiau pajudėti, bet neperlenkime lazdos, - geriau mankštintis ar darbuotis gryname ore saikingai, bet reguliariai,
· Keiskime savo įpročius, jei mūsų sveikatai jie kenkia - maži nuoseklūs pokyčiai leidžia pasiekti didelių pergalių.
On-line ekspertų diskusija vakcinacijos tema, skirta pasaulinei iminuzacijos savaitei:
Imunoprofilaktikos ekspertai: medikai praktikai, mokslininkai ir kiti savo srities specialistai atsakė į visuomenės pateiktus klausimus apie skiepus. On-line diskusija su visuomene vyko pažymint Pasaulinę imunizacijos savaitę (balandžio 24 – 30 d.), kurios tema „Skiepykis sveikai ateičiai“ ir šūkis „Žinok, patikrink, apsaugok“.
„Nevalia nuneigti vakcinacijos būtinumo, mokslu ir praktika patikrintų galimybių kovoti su užkrečiamosiomis ligomis, valdyti infekcijų protrūkius, išgelbėti milijonus gyvybių. Štai kodėl šiandien, šita savaitė nukreipta tam, kad pateikti argumentus žmonių, atidavusių visą savo gyvenimą, profesinę patirtį tam, kad būtų galima valdyti infekcinių ligų procesus, kad visuomenė susidarytų teisingas nuostatas vakcinos ir imunizacijos atžvilgiu“, - pradėdamas diskusiją sakė Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.
On-line diskusijos įrašai:
Partneriai
