VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Kiekvienais metais rugsėjo 21 dieną yra minima tarptautinė Alzheimerio liga. Kas tai per liga? Alzheimerio liga - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės - vyksta neurodegeneracija. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga. Šią ligą pirmasis aprašė 1907 m. vokiečių gydytojas Aloizas Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Pasaulyje yra daugiau nei 30 mln., sergančių šia liga.
 
Kokios ligos priežastys?
Jeigu Alzheimerio liga yra susergama iki 65 m., tuomet ji yra susijusi su genais ir paveldima iš kartos į kartą.  Nustatytas Alzheimerio ligos ryšys su Dauno sindromu, taip pat ligos atsiradimui gali turėti įtakos patirtos galvos traumos, virusinės infekcijos, arterinė hipertenzija, estrogenų kiekio sumažėjimas moterims po menopauzės, apsinuodijimas aliuminiu.
Bendrai paėmus, viena aišku – jog ligos atsiradimui svarbi genetinių ir aplinkos faktorių sąveika.
 
Alzheimerio ligai įtakos turi:

• Bloga socialinė ir ekonominė padėtis;

• Menkas išsilavinimas;

• Moteriškoji lytis;

• Gyvenime buvęs ar esamas apsinuodijimas aliuminiu;

• Galvos smegenų trauma;

• Jei vienas iš šeimos narių serga Dauno sindromu;

• Jeigu tėvai ar seneliai sirgo arba serga Alzheimerio liga.

 
Kokie simptomai?
Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klajoja naktį.
 
Toliau silpnėja atmintis: pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, o dažniausiai puikiai atsimena, kas vyko tolimoje praeityje; pamiršta verdančius ant viryklės puodus, vėliau - ir pavalgyti ar nusiprausti, nebesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų.
 
Sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti.
 
Kinta potraukių sfera: gali pasikeisti valgymo įpročiai, gali dažniau siekti seksualinių santykių, seksualiai elgtis netinkamoje aplinkoje ar nukreipti potraukį į netinkamus asmenis.
 
Sutrinka miegas: sunkiai užmiega, dažnai pabunda, keliasi, nerimauja tamsoje, klajoja po namus, gali išeiti iš namų, paklysta.
 
Gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų: mato ar girdi, ko iš tiesų nėra; be aiškios priežasties ima garsiai šaukti, klykti ar dejuoti.
 
Kartais vėlesnėse stadijose išsivysto traukuliai.
 
Progresuojant ligai, ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebeapsitarnauja, nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius, sunkiai vaikšto, pats nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi.
 
Vėlyvojoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti.
 
Pacientas dažniausiai miršta nuo infekcijų, atsirandančių dėl ilgo gulėjimo ir išsekimo.
 
Alzheimerio liga sergantys asmenys nuo simptomų atsiradimo išgyvena vidutiniškai 7-12 metų.
 
Alzheimerio ligą gydyti vaistais galima tik pirmose stadijose (vėliau gydymas neefektyvus). Gydymą dažnai papildo psichoterapija (paciento, taip pat ir jo artimųjų (dažnai jį slaugančių žmonių psichoterapija), savitarpio pagalbos grupės. Labai svarbu yra tinkama slauga.
 
Progresuojantis susirgimas sunaikina žmogaus asmenybę, kelia begalinį skausmą. Prisiminkime tuos, kurie kenčia nuo šios ligos – jiems reikalinga mūsų visų pagalba.  Ne tik naujos gydymo galimybės, bet ir širdžių šiluma daro stebuklus. 
 
Daugiau informacijos ir žmonių galinčių pakonsultuoti kontaktus rasite čia:
http://www.alzheimeris.lt/; http://www.alzheimerio-liga.lt;