VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

2012-ųjų m. „Pasaulinės tuberkuliozės dienos“ šūkis – „Stabdyk tuberkuliozę kol aš gyvas“, kviečia visas pasaulio valstybes nelikti abejingomis bei prisijungti prie šios kovos, stengiantis sustabdyti šios ligos plitimą pasaulyje, didinant žmonių informuotumą, skatinant kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą bei greitai, efektyviai gydant sergančiuosius.

Taigi plačiau apie tuberkuliozę:

Kas yra tuberkuliozė?

Tuberkuliozė – gyvybei grėsminga lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis ir Mycobacterium bovis bakterijos, pirmiausiai pakenkiančios plaučius.

Kaip užsikrečiama tuberkulioze?

Tuberkuliozę sukeliančios bakterijos plinta oro–lašeliniu būdu t.y. kai aktyvia tuberkuliozės forma sergantis žmogus kosi, čiaudi ar net kalba ir mikrobakterijos patenka į aplinkos orą. Užsikrėtimui tuberkulioze paprastai reikia ilgo ir gana artimo kontakto su sergančiuoju, todėl didesnis šansas užsikrėsti tuberkulioze nuo sergančio šeimos nario ar bendradarbio.

Ligos rizikos veiksniai

Didelę riziką susirgti tuberkulioze turi sergantieji cukralige, užsikrėtusieji ŽIV.

Riziką susirgti tap pat didina nusilpusi imuninė sistema (dėl sunkių ligų gydymo inkstų, žarnyno ir t.t.), nevisavertė mityba, badavimas, mažas kūno svoris, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, artimas kontaktas su sergančiuoju aktyvia tuberkulioze, keliavimas į didelio ligos paplitimo šalis.

Tuberkuliozės simptomai ir požymiai

Jei imuninė sistema pajėgia izoliuoti tuberkuliozės bakterijas, jokie požymiai nepasireiškia, ir toks žmogus negali užkrėsti aplinkinių. Tačiau jei imuninė sistema yra nusilpusi, susergama aktyvia tuberkuliozės forma, kuriai būdingas tris ar daugiau savaičių trunkantis kosulys, galimas atsikosėjimas krauju, svorio kritimas, nuovargis, nežymus karščiavimas, šaltkrėtis, apetito netekimas, skausmas kosint ar kvėpuojant. Tuberkuliozė gali pažeisti ne tik plaučius, bet ir kaulus, sąnarius, šlapimo takus, centrinę nervų sistemą, raumenis, kaulų čiulpus ir limfinę sistemą.

Tuberkuliozės diagnostika

Gydytojas ligą diagnozuoja remdamasis klinikiniais simptomais ir instrumentiniais tyrimais.
Instrumentiniai tyrimai gali būti tokie:

-odos testas (atliekamas Mantu mėginys – ypač svarbus testas vaikų pirminės TB diagnostikai)
- krūtinės ląstos rentgenograma (gali būti stebimis balti taškeliai, ten kur imuninė sistema atribojo tuberkuliozės bakterijas nuo sveiko plaučių audinio, aktyvios tuberkuliozės atvejais gali būti stebimi mazgeliai, ertmės)
- skreplių tepinėlis ir pasėlis (skreplių tepinėlis mikroskopuojamas,iš skreplių specialiose terpėse auginamos tuberkuliozės mikobakterijos)

- kraujo tyrimai.

Tuberkuliozės gydymas

Dabar tuberkuliozė gydoma antibiotikais. Šis gydymas trunka 6-12 mėnesių, kol tuberkuliozės bakterijos visiškai sunaikinamos. Skiriami vaistai ir gydymo trukmė priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, bakterijų jautrumo antibiotikams ir nuo to, ar serga aktyvia, ar neaktyvia tuberkuliozės forma. Sergant neaktyvia tuberkuliozės forma, gali būti rekomenduojamas prevencinis gydymas antibiotikais, kad bakterijos būtų sunaikintos ir ateityje negrėstų jų suaktyvėjimas.

Profilaktika

Šalyse, kuriose yra paplitusi tuberkuliozė naujagimiai yra skiepijami BCG vakcina,kuri apsaugo mažylius nuo sunkių tuberkuliozės formų. Lietuvoje BCG vakcina skiepijami 2-3 dienų naujagimiai. Saugusiems ši vakcina nerekomenduojama. Tuberkuliozės prevencijai taip pat svarbu profilaktiniai sveikatos patikrinimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka darbuotojams dirbantiems maisto gamyboje, sveikatos priežiūros srityje, vaikų mokymo ir auklėjimo srityje, paslaugų teikimo gyventojam srityse ir kitose veiklos srityse, būtinas profilaktinis patikrinimas dėl tuberkuliozės prieš pradedant dirbti ir kasmet dirbant.
Gerinant tuberkuliozės profilaktiką Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tuberkulino testas atliekamas 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams (bendraujantiems su sergančiais TB šeimoje ar kolektyve, sergantiems lėtinėmis ligomis ir kt.).