VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Statistika byloja, jog maždaug 70-80 proc. visų besikreipiančių į akių gydytojus skundžiasi blogėjančiu matymu, lėtiniu akių nuovargiu, akių paraudimu, akių skausmu, niežėjimu ar deginimu, šviesos baime, sausomis akimis (sausų akių sindromu).

Regėjimo sutrikimams vystytis įtakos turi įvairūs dalykai: amžius, lytis, gyvenimo būdas, atliekamas darbas, nevisavertė mityba, žalingi įpročiai (rūkymas), lėtiniai susirgimai (CD, AH). Moksliškai įrodyta, kad akis ypač vargina kasdienis darbas kompiuteriu, kompiuteriniai žaidimai, per ilgas televizoriaus žiūrėjimas, vairavimas (ir ypač naktį), nuolatinis miego ar poilsio trūkumas. Regėjimą taip pat prastina ir didėjantis oro užterštumas, dujų, dūmų ir dulkių perteklius aplinkoje, sausas patalpų oras, ultravioletinė saulės spinduliuotė, kuri gali greit pažeisti lęšiuką, rageną bei akių junginę.

Nors bendrasis sergamumas akių ligomis didėja, tačiau tokios ligos kaip trumparegystė ar toliaregystė itin verčia sunerimti. Šių ligų daugėja kūdikių, vaikų ir paauglių tarpe. Daugiausia toliaregystės atvejų nustatyta vaikams iki 3 m. amžiaus, trumparegystės atvejų - 15-17 m. amžiaus jaunuoliams. Trumparegystei išsivystyti nemažai įtaka turi didelis krūvis akims: ilgas darbas su kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, netinkamas darbo/ mokymosi vietos apšvietimas.

Kai kuriuos regėjimo sutrikimus bei akių diskomfortą galima pristabdyti subalansavus darbo ir poilsio rėžimą, teisingai įsirengus darbo vietą, reguliariai ilsinant ir mankštinant akis, visavertiškai maitinantis, laikantis elementarių akių ir odos aplink akis higienos taisyklių bei profilaktiškai tikrinantis regėjimą.

Taigi kaip galime padėti savo akims?

1. Akis turime tausoti, pasirūpinti, kad joms pakaktų poilsio ir gryno oro. Poilsis gamtoje, neužteršta aplinka, dienos ir poilsio režimas teigiamai veikia akis. Rytais veidą galima atvėsinti šaltu vandeniu, naudoti šaltus kompresus (agurkų griežinėlius, arbatos maišelius).
2. Asmenys dirbantys įtemptą regimąjį darbą turi nuolat daryti pertraukėles, atlikti  atpalaiduojamuosius akių pratimus, dažniau mirksėti, kad atsinaujintų ašarų plėvelė. Pajutus nuovargį būtina daryti 1-2 minučių pertraukėles, nukreipiant žvilgsnį į tolį. Dirbant 45 min. kompiuteriu, būtina daryti 15 min. akių poilsio  pertraukėlę.
3. Kompiuteriu ir televizoriumi naudotis ribotą laiką ir tik sėdint, taip pat neskaityti važiuojant ar gulint.
4. Reikia vengti tiesioginių saulės spindulių, taip pat nešioti  kokybiškus, sertifikuotus akinius nuo saulės.
5. Rinktis įvairius maisto produktus, kuriuose būtų pakankamas vitaminų kiekis. Valgyti daug šviežių geltonos ir oranžinės spalvos vaisių bei daržovių, tokių kaip morkos ir nepamiršti mėlynių.
6. Reguliariai tikrintis regėjimą ir, reikalui esant, jį tinkamai koreguoti.

Jeigu akyse pradedate jausti skausmą, ašarojimą, padidėjusį jautrumą šviesai, susilieja vaizdas ar akys ima raudonuoti – nedelsiant kreipkitės į savo akių gydytoją.
 

Siekiant pagerinti mokinių akių higienos įgūdžius, mūsų Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės visą spalio mėnesį  Telšių rajono bendrojo lavinimo mokyklose organizuoja paskaitų, renginių ciklą pagal projektą „Saugokime savo akis”, kuris yra finansuojamas iš Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos. Šio įgyvendinamo projekto tikslas- suteikti daugiau žinių apie regą, jos higieną, išmokyti praktiškai taikyti regos stiprinimo metodus. Taip tikimasi sustiprinti vaikų akių raumenis bei pristabdyti regėjimo sutrikimų progresavimą.