VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS

Antibiotikai - tai medžiagos, kurios gali sustabdyti  bakterijų augimą arba visiškai jas sunaikinti. Antibiotikai buvo atrasti  dar 20 amžiaus pradžioje. Dauguma antibiotikų yra natūralus produktas - juk juos gamina grybai. Grybams antibiotikai reikalingi apsaugai nuo mikrobų . Žmogus tik patobulino jų gamybos būdus ir pakeitė kai kurias chemines savybes,  siekiant didesnio poveikio. Tai buvo tikra revoliucija medicinoje ir milijonai išgelbėtų gyvybių. Bet po bet kurios revoliucijos ateina ramybės ir  pasiekimų vertinimo laikotarpis. Antibiotikai tapo panacėja ir žmonės iki dabar tiki jų neišsenkama galia gydant infekcinius susirgimus .

Tapo įprasta, sukarščiavus iškart, dažnai net nepasitarus su gydytoju, pradėti vartoti antibiotikus. Dažnas yra girdėjęs, kad  susirgus   virusine  liga  antibiotikai nepadeda, bet vis tiek juos vartoja,  bijodamas ligos komplikacijų, net nepagalvodamas,  kad taip atsiranda atsparios antibiotikams mikrobų formos. Kitas kraštutinumas, kai pacientas, nusistatęs prieš antibiotikų vartojimą, visgi pradeda juos vartoti, bet staiga nutraukia arba vartoja trumpesnį laiką, negu nurodė gydytojas. Pagal Anglijos Sveikatos Apsaugos fondo apklausą taip elgiasi kas penktas žmogus! Realybėje tai reiškia, kad kasmet antibiotikus vartoja trečdalis visų žmonių.  Didžiulė populiacijos dalis tiesiog augina atsparią florą, o  kiti  25 000 žmonių Europoje kasmet miršta kančiose dėl hospitalinės infekcijos, atsparios antibiotikams !

Antibiotikai - nuostabūs vaistai, jeigu juos teisingai ir tikslingai naudoji, tačiau   sukelia daug problemų  naudojami klaidingai. Žmogaus organizmas ir jame gyvenanti mikroflora yra puikiai subalansuota. Mikrobai teikia mums vitaminus ir mikroelementus, padėdami įsisavinti juos iš bet kokios rūšies maisto. Tai pat sintezuoja sudėtingus jų kompleksus, būtinus žmogaus organizmui. Organizmas teikia mikrobams šilumą ir apsaugą bei puikią terpę daugintis. Kiekvienai žmogaus kūno ląstelei tenka po dešimt mikrobų! Būtent tokia simbiozė leido žmogui tapti gamtos valdovu.

Po neteisingo antibiotikų vartojimo  visa sistema žlunga ir mes tampame trumpai sterilūs (žūsta ir gera, ir bloga flora).  Mikroflora, atsiradusi po tokios atakos , nebūtinai būna draugiška žmogui. Taip atsiranda pagrindas rimtiems medžiagų apykaitos sutrikimams, o vėliau ir ligoms.

Dauguma farmacinių kompanijų specialistų skundžiasi , kad nebespėja sukurti naujų antibiotikų, o jau atsiranda jam atsparūs mikroorganizmai. Žmonija aiškiai pralaimi šias lenktynes su mikrobais. Kiek vienas naujas antibiotikas sukelia savas problemas, kurias žmonės sėkmingai perduoda kitoms kartoms - savo vaikams ir anūkams.

Išeitis iš uždaro rato yra tik viena - teisingai vartoti antibiotikus (griežtai pagal gydytojo nurodymus) ir nevartoti jų,  kai nereikia.  Profilaktiškai naudoti daugiau natūralių baktericidinių preparatų: česnako , svogūnų, aštrių  pipirų ir vaistažolių . Būtinai pasitarti su gydytoju, užduoti jam klausimus ir suprasti atsakymus .

Tam, kad labiau susimąstytumėme  apie antibiotikų svarbą mūsų sveikatai,  yra specialiai skirta  Europos  supratimo apie antibiotikus diena - lapkričio 18 diena.

Antibiotikai - tai didelė vaistų grupė, veikianti prieš į žmogaus organizmą patekusius mikroorganizmus: bakterijas ir pirmuonis.  Infekcijas sukelia įvairiausios bakterijų rūšys, todėl ir antibiotikų yra įvairių. Bakterijos skirstomos pagal jų sienelių nusidažymo laipsnį, naudojant Gramo metodiką: į gramteigiamus ir gramneigiamus.

Vieni antibiotikai sunaikina bakterijas tiesiogiai (vadinami baktericidiniais), kiti sustabdo jų dauginimąsi , o organizmo apsauginės sistemos sunaikina likusias bakterijas (vadinami bakteriostatiniais). Yra skirtingų antibiotikų grupių:

                     -sustabdantys bakterijų apvalkalo sintezę;

                   -padidinantys bakterijų  ląstelių membranos laidumą skysčiams ir mikroelementams;

                   -slopinantys bakterijų baltymų sintezę;

                   -slopinantys bakterijų nukleotidų (pagrindinių genetinių baltymų) sintezę;

                  -slopinantys bakterijų genetinės sintezės fermentą - girazę.

Čia išvardintos pagrindinės antibiotikų grupės, jų veikimo pobūdis ir pagrindinės situacijos, kada juos skirti.

Penicilinai skirstomi į dvi grupes:

1. Natūralūs

Šie antibiotikai yra riboto veikimo spektro, daugiau veikia prieš gramteigiamas bakterijas:

                 Ilgo veikimo (benzilpenicilino prokaino druska,);

                Trumpo veikimo (benzilpenicilino natrio druska, benzilpenicilino kalio druska, fenoksimetipenicilinas);

1. Pusiau sintetiniai.

Riboto veikimo spektro: oksacilinas (tinka stafilokokų sukeltoms odos infekcijoms); kloksacilinas, flukloksacilinas, dikloksacilinas, meticilino natrio druska.

Plataus veikimo spektro: ampicilinas, amoksicilinas, karbenicilinas.

Naujos kartos, plataus veikimo spektro: azlocilinas, mezlocilinas, piperacilinas.

II Makrolidai

Veikia bakteriostatiškai. Šie antibiotikai yra riboto veikimo spektro (jų poveikis yra ilgalaikis), labiau veikia gramteigiamas bakterijas.

1. Senos kartos (eritromicinas) - tai rezervinis vaistas, vartojamas, kai yra alergija penicilinui. Gali sukelti kepenų ir venų uždegimą.

2. Naujos kartos (azitromicinas, klaritromicinas) - mažiau pavojingi kepenims. Klaritromicinas vartojamas opaligės, sukeltos helicobacter  pilori bakterijos,  gydymui.

III Linkozamidai

Veikia bakteriostatiškai, riboto veikimo spektro, labiau veikia gramteigiamas bakterijas, ypač stafilokokus. Taip pat gerai veikia anaerobus (bakterijas, gyvenančias, kur nėra deguonies). Labai tinka osteomielitų (kaulų  uždegimų) gydymui. Atstovai - linkomicinas, klindamicinas. Gali sukelti pseudomembraninį kolitą (žarnų uždegimą, lydimą gausiu viduriavimu). Dar vienas retas  galimas šalutinis poveikis - kraujo gamybos  slopinimas.

IV Polimiksinai

Veikia baktericidiškai, riboto veikimo spektro. Yra ilgo veikimo. Daugiau veikia gramneigiamas bakterijas. Vartojami žarnyno infekcijom gydyti ir vietiškai - praguloms, nudegimams. Šalutinis poveikis – labai toksiškai veikia nervų sistemą, inkstus. Polimiksinas M sulfatas (labai toksiškas, galima vartoti tik vietiškai), polimiksinas B sulfatas (mažiau toksiškas, vartojamas itin sunkių, gramneigiamų bakterijų sukeltų, infekcijų atveju).

V Chinolonai

Veikia baktericidiškai, slopina fermentą girazę. Riboto veikimo spektro, labiau veikia gramneigiamas bakterijas. Dažniausiai vartojami šlapimo takų infekcijom gydyti, kadangi išsiskiria per inkstus nepakitę. Šalutinis poveikis - slopina kaulų formavimąsi, dėl to negalima naudoti vaikams, sukelia apsigimimus (negalima nėščiosioms), gali pakenkti nervų sistemai, kraujo gamybai.

1. Senos kartos: nalidikso rūgštis, oksolino rūgštis.

2. Naujos kartos: ofloksacinas, ciprofloksacinas, norfloksacinas.

VI Cefalosporinai

Plataus veikimo spektro, veikia baktericidiškai.  Veikia ilgai.

1. I kartos cefalosporinai: cefalotinas,cefaleksinas, cefazolinas. Vartojami streptokokų, stafilokokų sukeltoms pūlinėms infekcijoms.

2. II kartos: cefuroksimas. Ypač veiksmingas prieš anaerobines bakterijas. Dažnai naudojamas  pooperacinėms infekcijoms  gydyti.

3. III kartos: ceftriaksonas, lorakarbefas, cefotaksimas, ceftazidimas. Vartojami sunkiom infekcijoms gydyti (meningitas, encefalitas).

4. IV kartos: sunkioms infekcijoms gydyti. Cefepimas.

VII Aminoglikozidai

Veikia baktericidiškai. Plataus veikimo spektro, bet labiau veikia gramneigiamas bakterijas. Poveikis tęsiasi ilgai. Vartojami virškinimo trakto, šlapimo takų ir sisteminėms infekcijoms gydyti. Pavojingiausi šalutiniai poveikiai: gali pakenkti klausos nervui, sukelti apsigimimus (dėl to negalima nėščiosioms), gali pakenkti nervų sistemai.

1. Senos kartos: streptomicinas (naudojamas tuberkuliozės gydymui), neomicinas,kanamicinas.

2. Naujos kartos: gentamicinas (didelės dozės gali pakenkti klausai, sutrikdyti pusiausvyrą).

VIII Tetraciklinai

Labai plataus veikimo spektro, veikia bakteriostatiškai. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai: vaikams slopina kaulų augimą. Negalima vartoti nėščiosioms.

1. Senos kartos: tetraciklinas, oksitetraciklinas (naudojamas vietiškai (daugiausia tepaluose), akių infekcijai gydyti).

2. Naujos kartos: doksiciklinas (efektyvus prieš chlamidiozę, laimo ligą), metaciklinas.

IX Chloramfenikolis (levomicetinas)

 Labai plataus veikimo spektro. Labai toksiškas, todėl vartojamas tik tada, kai nepadeda kiti antibiotikai. Šalutiniai poveikiai: slopina eritrocitų gamybą, toksiškas kepenims, kenkia kaulų čiulpams, dėl to slopina kraujo gamybą.

X Rifamicinai

Rifampicinas. Veikia baktericidiškai. Vartojamas tuberkuliozės gydymui. Gali sukelti kepenų uždegimą. Negalima vartoti pirmus tris nėštumo mėnesius, nes sukelia apsigimimus.

XI Sulfanilamidai

Skirtingai nei kiti antibiotikai, veikia ne tik bakterijas, bet ir grybelius bei pirmuonis (ypač toksoplazmas). Bakterijas veikia silpniau nei kiti.

 Urosulfanas (šlapimo takų infekcijoms), sulfazinas, sulfapiridazinas, sulfadenas.

 Ftalazolis (virškinamojo trakto infekcijoms). Šie vaistai vartojami  nekomplikuotoms infekcijoms  gydyti.

 Natrio sulfacilio lašai (akių konjunktyvitui), sulfasalazinas (žarnų ligoms).

Kombinuotas sulfanilamidų preparatas - sulfametoksazolis - trimetoprimas (kitaip - baktrimas, biseptolis) vartojamas kvėpavimo, šlapimo takų infekcijoms gydyti. Galimi šalutiniai efektai – kraujo gamybos  slopinimas, vartojant ilgai - anemija. Negalima vartoti nėščiosioms.

Didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams – viena svarbiausių sveikatos problemų pasaulyje. Dėl grėsmingo atsparumo antibiotikams didėjimo reikalingas naujas požiūris į infekcijų valdymą bei naujų technologijų diegimą. Antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų infekcijų gydymas ES kasmet kainuoja per 5 mlrd. litų, o, pavyzdžiui, vien vaistams atsparios tuberkuliozės gydymas Lietuvoje kasmet valstybei atsieina apie 10 mln. litų. Statistinių duomenų apie Klebsiella pneumonia bakterijos sukeltus plaučių ir šlapimo takų uždegimus Lietuvoje nėra. Atsižvelgiant į Europos statistiką , tai turėtų būti apie 20 mln. litų. Antibiotikams atsparių bakterijų sukeltų ligų protrūkiai sąlygoja grėsmingus socialinius ir ekonominius nuostolius:  tampa nebeefektyvi antibiotikų terapija, ilgėja ligonių hospitalizacijos laikas, didėja sergamumas, mirštamumas.  Neturint efektyvių antibiotikų, tokie šiuolaikiniai gydymo metodai, kaip operacijos, onkologinė chemoterapija bei intensyvi terapija gali tapti nebeįmanomi . Dabartines problemas apsunkina laisvas sergančių pacientų judėjimas ES ribose ir skirtingas šalių medicininės pagalbos lygis bei hospitalinės infekcijos paplitimas. Apie pusė kai kurių šalių ligoninėse skirtų antibiotikų yra neveiksmingi dėl bakterijų atsparumo. Taip pat išlieka didelės problemos dėl medicinos personalo rankų higienos. Didėja antibiotikų naudojimas veterinarijoje, todėl didėja  ir pavojus žmonėms, vartojantiems antibiotikais užkrėstą mėsą. Šiais metais jau trisdešimt septynios Europos šalys kartu pripažįsta šią problemą ir kartu pažymi lapkričio 18 dieną.

Patarimai pacientams vartojantiems antibiotikus

Bakterijos ir virusai - daugumos infekcinių ligų sukėlėjai.  Bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti naudojami antibiotikai, o virusų - antivirusiniai preparatai.

Dažniausia kosulio, gerklės skausmo, peršalimo ligų priežastis yra virusai.

Pirmoji žmogaus organizmo apsauginė reakcija į bet kokią infekciją  yra temperatūros pakilimas.  Daugelis virusinių ir bakterinių infekcinių  ligų sukėlėjų neperneša aukštesnės temperatūros ir žūsta prie 39-40 laipsnių,  todėl organizmas, dar nežinodamas, kuris " priešas” jį užpuolė, suduoda “agresoriui” temperatūrinį smūgį ir visiškai klaidingai daro žmonės, kurie bando “numušti” mažiausią temperatūrą.

Organizmo temperatūros sumažinimas būtinas tik tuomet, jeigu  temperatūra  pasiekia kritinį dydį -apie 42 laipsnius (tokioje temperatūroje  pradeda kisti  organizmo baltymai). Labiausi tai veikia kraujo krešumą sukeliančius  baltymus ir gali pradėti formuotis  trombai, o tai jau pavojinga gyvybei.

 Aukšta temperatūra  parodo  stiprią  organizmo apsauginę reakciją. Tuomet, kai  infekcija bando “atsigauti” po temperatūrinio  smūgio, organizmo imuninė sistema  išnaudoja laiką “įsibrovėlio” analizei ir apsauginių baltymų - antikūnų sintezei, kurie vėliau pradeda  naikinti " agresorių”. Apsauginę organizmo funkciją taip pat atlieka ir  ląstelės/ fagocitai/ - baltieji  kraujo kūneliai, kurie suryja ligos sukėlėjus patys žūdami, taip sudarant pūlius, kurių didelė koncentracija toksiškai  veikia žmogaus organizmą. Ligos sukėlėjai prisitaiko prie naujų, jiems nepalankių sąlygų, kurias ligos sukėlėjams sudaro žmogaus organizmas kovoje su jais. Infekcija pradeda keistis, t.y. mutuoti tam , kad kaip nors toliau vystytis. Jei ji nesugeba prisitaikyti - miršta. Infekcijos  sukėlėjai daugumoje atvejų turi žymiai paprastesnę apsauginę organizaciją, nei organizmo apsauginė imuninė sistema, kas leidžia greičiau jai keistis. Imuninė žmogaus apsauginė sistema, turinti sukaupusi potencialą, sudaro maksimalų pagal pajėgumą apsauginį smūgį ir infekcijos sukėlėjas žūsta. Sergantis žmogus savaime pasveiksta nuo šių virusų sukeltų infekcijų.

Nuo senovės Lietuvoje žinomi   antimikrobiniai vaistai - česnakas ir svogūnas. Tai nepakeičiami natūralūs antibiotikai nuo peršalimų. Veikia ne tik bakterijas ir virusus, bet ir grybelius. Česnakus ir svogūnus  galima vartoti valgant  arba  arbatų pavidale. Nuo gerklės peršalimo ir kosulio, kvėpuoti jų ekstraktu, kuris išsiskiria juos pjaustant. Dar vienas būdas: sutrinti česnako ar svogūno  porą valgomųjų  šaukštų, sudėti  gautą masę į švarios stiklinės dugną. Stiklinę uždengti iš kietesnio popieriaus padaryta tūbele taip, kad siaurasis galas būtų į viršų. Kvėpuoti periodiškai keičiant šnerves arba per burną. Peršalimas praeis paros bėgyje. Anginos gydymui naudojamas tas pats būdas. Esant  akių konjuktyvitui - pjaustote svogūną ir verkiate. Tai efektyviausias būdas.  Drąsesnis pacientas gali naudoti  silpną raudono pipiro ekstraktą į akis. Galima valgyti česnakus  kaip profilaktinę priemonę nuo visų peršalimo ligų.  Galima valgyti šviežius, bet, jei tai per sunku galima išvirti ir išgerti gautą skystį. Nebijokite vartoti  daug.  Perdozavimo nebus. Kitas senas receptas: 100 gr. česnako nulupti, sugrūsti, gautą masę sudėti į butelį, užpilti 100 gr. degtinės, uždengti kamščiu ir suplakti. Butelį apsupti juodu popieriumi,  pastatyti vėsioje vietoje dviem savaitėms. Tada išfiltruoti ir gerti po 2-5 lašus 3 kartus dienoje su šiltu pienu 30 min. prieš valgį. Butelį su česnako antpilu laikyti tamsioje vietoje.

Seniau žmonės taip gydydavo slogą:  virš virtų bulvių apsidengdavo galvą rankšluosčiu ir kvėpuodavo tais garais. Liaudies medicina supranta, kad norint išgydyti slogą, reikia ne nutraukti jos tekėjimą, o  sustiprinti jų ištekėjimą. Esant virusiniams susirgimams, temperatūra yra gydomasis faktorius ir ją reikia ne numušinėti, o sukelti. Aviečių arbatos ir po šilta antklode.

Dar vienas iš natūralaus gydymosi būdų yra granatų vaisių džiovintų odelių užpilas. Granato odelėse esantys elementai, žmogaus žarnyne sunaikina kenksmingas bakterijas, tuo pačiu atlaisvina vietą naudingoms bakterijoms kolonizuoti tas tuščias vietas, kurios liko po negatyvių bakterijų sunaikinimo. Naudingų bakterijų šis tirpalas neliečia. Paruošimo būdas: į stiklinę ar kitą indą įdėti 10-12 gr. sausų granato odelių ir apipilti karštu virintu vandeniu, uždengti indą, palaikyti iki 30 minučių.

Imbieras - svarbus Rytų gydomasis augalas ir prieskonis. Jo  savybės: nuskausminantis, priešuždegiminis,  tonizuojantis, antibakterinis. Jis yra stiprus antioksidantas ir turi raminantį poveikį, stiprina imunitetą, gerai apsaugo nuo parazitų, sustabdo bakterijų augimą.

Kadagys - naudingas augalas , padedantis kovoti su organizme besivystančiomis infekcijomis. Naudojamos jo šakeles, spygliai ir uogos. Šakelių su spygliais pundelis pavirinamas iki 10 min., leidžiama pritraukti apie 30 min. ir geriama po truputį.

Jei įmanoma išvengti infekcinių  ligų  skiepais - pasiskiepykite, ypač prieš keliones. Vartodami antibiotikus griežtai laikykitės gydytojo nurodymų.  Antibiotikai nemažina temperatūros, neslopina skausmų ir neveikia virusų. Nepradėkite vartoti antibiotikų tik sukarščiavus ir, jeigu sergate ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu. Visada vartokite antibiotikus tik pagal naujai išrašytą gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, kuriuos įsigijote be recepto. Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui. Kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai, net ir identiškos ligos atveju. Nesikonsultuokite su kaimynais, tik su gydytoju arba vaistininku.