2014m.

Būkime budrūs – nepatirkime žiemos traumų!

Paskelbta: 2014-01-21 |

Tik iškritus sniegui ir pašalus žmonės itin dažnai paslysta, patiria įvairių traumų ir tiesiog užplūsta gydymo įstaigų traumataloginius skyrius. Griūnant dažniausiai patempiami raiščiai, lūžta kaulai, patiriamos galvos traumos, įvairūs sumušimai.

Atpažinti sužalojimus padeda simptomai: skausmas, pažeistos vietos deformacija, mėlynė, patinimas, sutrikęs sužalotos galūnės judėjimas, galūnės neįprastas judrumas, iš žaizdos kyšantys kaulo galai, pakitusi pažeistos galūnės kraujotaka ir jutimai. Pagrindiniai kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimų pirmosios pagalbos elementai yra ramybė, imobilizacija, šaltis, galūnės pakėlimas. Jei įtariate kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimą, suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, imobilizuokite galūnę ir šaldykite šaltu kompresu.

Imobilizuodami stenkitės nejudinti sužalotos vietos. Imobilizacijos tikslas – sumažinti skausmą ir kraujavimo pavojų, apsaugoti nuo uždarojo lūžio virtimo į atvirą lūžį. Sužalota galūnė imobilizuojama tokioje padėtyje, kokioje buvo rasta, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai. Sužeista vietą šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos. Įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Nelaikykite ledo maišelio ilgiau kaip 20 minučių. Jei galima, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinsite kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą. Nekelkite lūžusios galūnės, jei keliant nukentėjusiajam skauda. Venkite judesių ar bet kokio aktyvumo, kuris sukeltų skausmą. Padėkite nukentėjusiam žmogui surasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą. Venkite peršalimo. Jei įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo.

Galvos traumos metu dažnai sužalojamos galvos smegenys. Lūžus kaukolės kaulams, yra smegenų pažeidimo pavojus, gali prasidėti kraujavimas į kaukolės ertmę. Žmogus gali prarasti sąmonę, būti vangus ar mieguistas – tai požymiai, kad jis patyrė sunkią galvos traumą. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Teikiant pirmąją pagalbą nebūtina atskirti šių sužalojimų. Pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.

Žiemos metu kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta, manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai. I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės. II laipsnio nušalimas - tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės. III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų. Nušalusiam žmogui nedelsiant reikia sušildyti nušalusias vietas, šiltai jas aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite jam gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes alkoholis išplečia kraujagysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandenyje (18 – 20 laipsnių). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti.

Kad nesušaltumėte ir nepatirtume žiemos traumų:

• būkite atidūs ir atsargūs;

• be reikalo neikite į lauką;

• dėvėkite žieminius batus žema pakulne su gruoblėtu padu;

• dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių;

• apsaugokite odą tepdami ją specialiu riebiu kremu;

• šaltame ore stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis);

• saugokite vaikus, kad jie nesušaltų;

• atsargiai vaikščiokite šaligatviais, atsargiai eikite per gatvę;

• išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės už turėklų;

• nevartokite alkoholio.

Parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos edukologė
Vida Dubinskienė

www.smlpc.lt

Skaityti daugiau...

2014 m. Vaikų sveikatos metai

Paskelbta: 2014-01-20 |

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais, o Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę.

2010 metais atliktas Moksleivių gyvensenos tyrimas, kurio metu vertinta vaikų mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, vaikų emocinė savijauta. Paaiškėjo, kad vaikų mityba nėra visavertė. PSO rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti kasdien po kelis kartus, tačiau, apklausos duomenimis, kasdien daržoves vartojo 22,4 proc., vaisius – 30,7 proc. mokinių. Be to, saldainius ir šokoladą kasdien ar keliskart per dieną nurodė vartojantys kas ketvirtas mokinys, gazuotų gėrimų kasdien vartojo kas dešimtas mokinys.

Atkreiptinas dėmesys, kad pusryčiai yra vienas svarbiausiųjų dienos valgymų. Apklausos duomenimis, prieš eidami į mokyklą pusryčiavo tik 61 proc. mokinių, 21 proc. nurodė, kad niekada nevalgo pusryčių.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikas kasdien turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Tačiau, apklausos duomenimis, tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą.

Vertinant mokinių pasitenkinimą jų gyvenimu, nustatyta, kad labai laimingas jautėsi kas penktas (19,4 proc.) mokinys, 16,4 proc. nesijautė laimingais, 1,8 proc. nurodė, kad jie yra visiškai nelaimingi. Atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad dažnai mokiniai mokykloje patiria patyčias. Apklausos duomenimis, per 2 mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė vaikų, kas dešimtas mokinys nurodė, kad iš jo buvo tyčiojamasi keletą kartų per savaitę.

Pažymėtina, kad aukšti Lietuvos paauglių ir jaunuolių savižudybių rodikliai. Mokslinių tyrimų duomenimis, 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. – diagnozės lygį siekiančių psichikos sutrikimų.

Nerimą kelia ir faktas, kad Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje. 2010–2012 m. duomenimis, iš ištirtų 950 Lietuvos vaikų daugiau nei pusė turėjo ėduonies pažeistų dantų.

Lietuvos vaikų sergamumas tuberkulioze (toliau – TB) išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2012 m. registruota 13,9 TB atvejų 100 tūkst. vaikų. Didėja atvira TB susirgusių vaikų skaičius – 23 proc. visų 2012 m. TB sirgusių vaikų. Daugėja vaistams atsparios vaikų TB atvejų.

Nuo 2010 metų daugėja vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis (2010 m. – 1974 vaikai, 2011 m. – 2040 vaikų, 2012 m. – 2107 vaikai). Pastebėtina, kad neįgalumo lygis vaikams dažniausiai nustatomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų.

www.lrs.lt

Skaityti daugiau...

Kaip mankštintis namie? Antra mokomųjų video reportažų dalis

Paskelbta: 2014-01-10 |

Kelią didesnio fizinio aktyvumo ir geresnės savijautos bei nuotaikos link pradėkite nuo nedidelių žingsnelių. Svarbiausia – išsiugdyti sveiką įprotį fizinei veiklai kasdien skirti bent po pusvalandį. O kitų teigiamų permainų ilgai laukti nereikės.Tam apačioje pateikiame antrosios dalies (trijų dalių pratimų ciklas) pratimų aprašymus ir filmuotą medžiagą kaip juos atlikti. Šie…

Skaityti daugiau...

Galinga geomagnetinė audra

Paskelbta: 2014-01-09 |

Antradienio vakarą saulėje buvo užfiksuotas galingiausios X klasės rentgeno žybsnis, kurį generavo tiesiai į žemę atsisukusi saulės dėmė AR 1944. Tai viena stambiausių saulės dėmių grupių per pastaruosius kelerius metus. Pati didžiausia dėmė šioje grupėje yra 2 kartus didesnė už žemę. Žybsnis buvo įvertintas X 1,2 balo. Specialistai prognozuoja 80 proc. tikimybę sulaukti kitų saulės žybsnių ir magnetinių audrų. Baiminantis žemės link judančio elektringų dalelių srauto, buvo atšauktas trečiadienio vakare turėjęs vykti raketos, nugabensiančios Lietuvos palydovus į Tarptautinę kosminę stotį paleidimas. Mat šios dalelės gali sutrikdyti prietaisų veiklą. Tačiau dar stipriau geomagnetinė audra veikia žmogaus organizmą – tiek ligotą, tiek sveiką.

Į magnetines audras reaguoja nuo 50 iki 70 % visos žmonijos. Stresinės reakcijos pradžia gali sutapti su magnetinės audros pradžia, arba prasidėti likus vienai arba dviem dienoms iki audros, kitaip tariant, Saulės blyksnio metu. Žmonės į magnetines audras reaguoja skirtingai: vieni blogai jaučiasi jau likus dviem ar trims dienoms iki jų pradžios, kiti – jų metu, dar kiti – kai audra jau būna pasibaigusi.

Magnetinės audros veikia visus ligonius, bet sergantieji širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos ir psichikos ligomis yra jautriausi elektromagnetinėms audroms. Daugelis žmonių kurie serga šiomis ligomis skundžiasi širdies bei galvos skausmais, silpnumu, svaigimu ir padidėjusiu kraujospūdžiu. Nustatyta, kad magnetinės audros metu kraujas ima tirštėti, todėl sulėtėja deguonies apykaita. Į deguonies stygių pirmiausia sureaguoja smegenys ir nervų galūnėlės. Todėl esant magnetinėms audroms medikai rekomenduoja savo sveikata ypač rūpintis tiems, kuriuos kankina migrena, kurie serga išemine širdies liga, hipertonija ar turi širdies ritmo sutrikimų, širdies nepakankamumą.

Žmonės, žinodami apie artėjančią audrą, turėtų išgerti papildomą tabletę kraują skystinančių preparatų, raminantį vaistą, nes magnetinė audra organizmą veikia kaip stresas. Siaučiant magnetinėms audroms specialistai pataria nepervargti, pasistengti gerai išsimiegoti, vengti stresinių situacijų, visuomet turėti reikiamų vaistų, valgyti daugiau lengvo, augalinio maisto, rauginto pieno produktų, neriebios mėsos, atsisakyti alkoholio ir cigarečių, gerti raminamąją valerijonų, mėtų, melisų, bijūnų arbatą. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ligomis, visada reikia turi turėti po ranka įprastų vaistų. Taip pat galima gerti aspiriną, jeigu nėra jokių šalutinių poveikių ir gydytojas nedraudžia jo vartoti.

Detalesnių rekomendacijų, atsižvelgiant į individualų atvejį, galima tikėtis pasikonsultavus su savo šeimos gydytoju. Laukti namuose, kol praeis magnetinė audra, tikrai nėra prasmės.

Stebėti pranešimus apie kosmoso orą galite čia.

Plačiau apie patį saulės pliupsnį galite pažiūrėti čia:

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras

Skaityti daugiau...

Vaikų sveikatai 2014 metais – ypatingas dėmesys

Paskelbta: 2014-01-06 |

Seimas, atsižvelgdamas į šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje įtvirtintą siekį ypač daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekdamas pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi, nutarė 2014-uosius paskelbti Vaikų sveikatos metais. Priimtu nutarimu Seimas pasiūlė Vyriausybei iki 2014 m. sausio 31 d. patvirtinti Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms įgyvendinti. Šio siūlymo teikėjai – Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai.

Už Seimo nutarimą „Dėl 2014 metų paskelbimo Vaikų sveikatos metais“ (projektas Nr. XIIP-1342) balsavo 76 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai.

Vaikai – labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje. „Ypač svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės. Tai turi tapti natūraliu gyvenimo būdu“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2001 iki 2013 metų 0–17 metų amžiaus vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo 36 procentais, o Lietuvos sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę.

2010 metais atliktas Moksleivių gyvensenos tyrimas, kurio metu vertinta vaikų mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, vaikų emocinė savijauta. Paaiškėjo, kad vaikų mityba nėra visavertė. PSO rekomenduoja vaisius ir daržoves vartoti kasdien po kelis kartus, tačiau, apklausos duomenimis, kasdien daržoves vartojo 22,4 proc., vaisius – 30,7 proc. mokinių. Be to, saldainius ir šokoladą kasdien ar keliskart per dieną nurodė vartojantys kas ketvirtas mokinys, gazuotų gėrimų kasdien vartojo kas dešimtas mokinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pusryčiai yra vienas svarbiausiųjų dienos valgymų. Apklausos duomenimis, prieš eidami į mokyklą pusryčiavo tik 61 proc. mokinių, 21 proc. nurodė, kad niekada nevalgo pusryčių.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikas kasdien turėtų būti fiziškai aktyvus ne mažiau kaip vieną valandą. Tačiau, apklausos duomenimis, tik 15,5 proc. mokinių fizinis aktyvumas atitiko rekomenduojamą normą. Vertinant mokinių pasitenkinimą jų gyvenimu, nustatyta, kad labai laimingas jautėsi kas penktas (19,4 proc.) mokinys, 16,4 proc. nesijautė laimingais, 1,8 proc. nurodė, kad jie yra visiškai nelaimingi. Atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad dažnai mokiniai mokykloje patiria patyčias. Apklausos duomenimis, per 2 mėnesius patyčias patyrė daugiau negu pusė vaikų, kas dešimtas mokinys nurodė, kad iš jo buvo tyčiojamasi keletą kartų per savaitę.

Pažymėtina, kad aukšti Lietuvos paauglių ir jaunuolių savižudybių rodikliai. Mokslinių tyrimų duomenimis, 41 proc. moksleivių turi psichikos sveikatos problemų, o 13 proc. – diagnozės lygį siekiančių psichikos sutrikimų. Nerimą kelia ir faktas, kad Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje. 2010–2012 m. duomenimis, iš ištirtų 950 Lietuvos vaikų daugiau nei pusė turėjo ėduonies pažeistų dantų.

Lietuvos vaikų sergamumas tuberkulioze (toliau – TB) išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje. 2012 m. registruota 13,9 TB atvejų 100 tūkst. vaikų. Didėja atvira TB susirgusių vaikų skaičius – 23 proc. visų 2012 m. TB sirgusių vaikų. Daugėja vaistams atsparios vaikų TB atvejų. Nuo 2010 metų daugėja vaikų, kuriems pirmą kartą nustatytas neįgalumo lygis (2010 m. – 1974 vaikai, 2011 m. – 2040 vaikų, 2012 m. – 2107 vaikai).

Pastebėtina, kad neįgalumo lygis vaikams dažniausiai nustatomas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų. Seimo nutarimu „Dėl 2014 metų paskelbimo vaikų sveikatos metais“ Vyriausybei pavedama patvirtinti Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą ir numatyti lėšas šioms priemonėms vykdyti. Tikimasi, kad minėtomis priemonėmis bus valstybės mastu tęsiamas visuomenės sveikatinimo procesas, ypatingą dėmesį skiriant sveikos gyvensenos įpročių ugdymui, su sveikata susijusiems naudingiems įpročiams, vertybėms bei elgesio formavimuisi skatinti. Primename, kad 2013 metai buvo paskelbti Sveikatingumo metais.

Daugiau informacijos galite sužinoti pažiūrėję 2014-01-05 d. TV laidą "Sveikatos kodas". Laidoje pokalbis su sveikatingumo metų iniciatoriumi Juozu Dapšausku ir sveikatos apsaugos ministru Vyteniu Povilu Andriukaičiu.

Informacija:
http://www.lrs.lt

Skaityti daugiau...