Rotavirusai plinta žaibiškai. Šaltuoju metų laiku Lietuvoje pradeda siausti virusinės žarnyno infekcijos, iš kurių dažniausia – rotavirusinis gastroenteritas. Liga pasireiškia ūmiu vėmimu, karščiavimu ir viduriavimu. Kartais vaikams išryškėja ir peršalimo požymiai, kurie klaidingai gali būti sutapatinti su prasidedančio gripo simptomais.

>Kaip ir kiti virusai, rotavirusai „mėgsta“ šaltį, ilgai nežūsta patekę į aplinką, todėl lengvai plinta visuomenėje. Rotavirusinę infekciją gali sukelti vos kelios virusų dalelės, esančios vandenyje, maiste, ant neplautų ar nepakankamai kruopščiai nuplautų rankų, daiktų, kuriuos liečiame. Vaikams, susirgusiems pirmą kartą, ši infekcija gali būti itin pavojinga – organizmui netekus daug skysčių, mažylius gali ištikti šokas.

Dideli virusų kiekiai išskiriami ir su sergančiojo išmatomis, kurių mikrodalelės gali patekti į oro dulkes ir kartu su jomis nukeliauti į žmogaus nosiaryklę. Infekcija galima užsikrėsti ir nuo maisto, jeigu jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis bei papildomai neapdorotas šiluma.

>Dažniausiai ligos sukėlėjus platina užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Pastarieji, nežinodami apie ligą ir nesilaikydami tinkamos rankų higienos, gali virusus perduoti sveikiesiems.

Užsikrėsti ir susirgti rotavirusiniu gastroenteritu rizikuoja įvairaus amžiaus žmonės, tačiau sunkiausios ligos formos pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams, pirmą kartą užsikrėtusiems virusu. Vyresni vaikai ir suaugusieji gali sirgti pakartotinai, tačiau lengvesnėmis ligos formomis arba be jokių jai būdingų požymių. Keletą kartų persirgus rotavirusine infekcija, įgyjamas stiprus imunitetas.

Siekiant sumažinti rotavirusų plitimą ir sergamumą taikoma vakcinacija. Skiepai skirti tik kūdikiams iki pusės metų – jie neapsaugo nuo užsikrėtimo virusais, tačiau padeda išvengti sunkių ligos formų.

Lietuvoje yra registruotos dvi geriamos vakcinos. Skiepyti pradedama, kai kūdikiai sulaukia 6 savaičių. Mažyliui sukakus 24–26 savaites vakcinacija užbaigiama.

Rotavirusai yra gana atsparūs buityje naudojamiems švelnaus poveikio plovikliams, tačiau greitai žūva veikiami baliklių, spirito ar chloro turinčių dezinfekuojamųjų priemonių. Todėl nuolat valant ir dezinfekuojant dažnai liečiamus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas, elektros jungiklius, vandens čiaupų rankenėles, klozeto kraštus ir dangtį, sumažėja ligos protrūkio šeimoje ar vaikų kolektyve galimybė.

Išvengti užsikrėtimo rotavirusais yra nelengva, tačiau svarbu virusų neparsinešti namo ant rankų, o parsinešus – neišplatinti namų aplinkoje. Todėl būtina laiku ir gerai plauti rankas.

Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. įvairias ligas sukeliančių bakterijų ir virusų. Rankas reikia plauti kuo dažniau: ne tik pasinaudojus tualetu, bet ir grįžus iš parduotuvės, po kelionės visuomeniniu transportu bei kiekvieną kartą prieš valgį ir maisto gaminimą. Kol maži vaikai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, jiems kolektyvuose turėtų padėti personalas, o namuose – tėvai.

Kaip išvengti rotavirusų rizikos?

• Ligoniui namuose paskirkite atskirą kambarį ar jo dalį. Kambarį, kuriame guli ligonis, nuolat vėdinkite.
• Atskirai laikykite ir skalbkite nešvarius ligonio baltinius, rankšluosčius. Patartina juos 15 minučių pavirinti su skalbimo milteliais. Išdžiovintus skalbinius gerai išlyginkite karšta laidyne.
• Sergantysis turi naudotis atskirais indais, rankšluosčiu ir kitais daiktais, jeigu yra galimybė – vienkartiniais. Juos saugiai šalinkite.
• Susirgusio vaiko neleiskite į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaikas namuose turėtų pasilikti net praėjus kelioms dienoms po ligos.
• Vaiko žaislus plaukite muilo ar sodos tirpalu, skalaukite tekančiu vandeniu ir išdžiovinkite.n>
• Kūdikį maitinkite krūtimi – su motinos pienu gaunami antikūniai patikimai apsaugo mažylius nuo užsikrėtimo rotavirusais.