Tebesitęsiant sausiems orams, kai kur Lietuvoje kietųjų dalelių koncentracija yra didesnė nei saugios sveikatai ribos.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros, sekmadienį vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija ribinę vertę viršijo Klaipėdoje centre, kai kuriuose kituose miestuose jų koncentracija buvo padidėjusi. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienį ir antradienį lietaus nenumatoma, pūs vidutinio stiprumo pietvakarių, pietų krypčių vėjas. Sąlygos teršalams sklaidytis bus vidutiniškai palankios, kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išaugs, daugelyje miestų bus didelė užterštumo ribos viršijimo tikimybė.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai
Didžiausią žalą gyventojų sveikatai gali padaryti dūmuose esančių kietųjų dalelių smulkiausia frakcija KD10. Šios dalelės dėl smulkumo nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą. Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo jos pasiekia gilesnius kvėpavimo takus ir gali pradėti kauptis tam tikrose plaučių vietose ar netgi patekti į kraują. Didesnės kietosios dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Pačios smulkiausios kietosios dalelės, nusėdę gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Tokiu būdu susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai. Be to, kietųjų dalelių savybė absorbuoti aplinkos cheminius bei biologinius teršalus gali sąlygoti lėtinius apsinuodijimus, alergines reakcijas. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant ir dirbant fizinį darbą lauke.
Oro taršai jautriausi yra vaikai (ypač iki 5 metų), vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis.
Padidinto oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Miesto rūkų ar smogo atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai – peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei apsunkintas kvėpavimas ypač silpnesnės sveikatos žmonėms. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog net trumpalaikė ekspozicija (poveikis) žemesnėmis nei 100 mikrogramų kubiniame metre KD10 koncentracijomis didina sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, mirtingumo skaičių. Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima rimtai susirgti. Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai. Teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, net laukiamos gyvenimo trukmės sutrumpėjimu iki 1-2 metų.
Prevencinės priemonės, mažinančios oro taršos poveikį gyventojų sveikatai:
• savalaikis gyventojų informavimas apie padidėjusią oro taršą, jos poveikį sveikatai ir šio poveikio švelninimo galimybes;
• savalaikis ir kokybiškas gatvių valymas ir laistymas;
• transporto srautų reguliavimas, atsižvelgiant į labiausiai ir mažiausiai užterštas didmiesčio gatves ir rajonus;
• geras statybų aikštelių tvarkymas ir tinkamas įrengimas privažiavimų į statybų aikšteles, kad iš jų išvažiuojančios transporto priemonės neterštų gatvių.
Rekomendacijos gyventojams, kaip elgtis padidinto aplinkos oro užterštumo atvejais:
• kuo daugiau laiko praleisti uždarose patalpose;
• vėdinant patalpas, langus ar orlaides uždengti drėgna marška;
• atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo - ugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke;
• jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis;
• sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
• saugoti kvėpavimo takus, pridengiant juos marlės kauke (raiščiu), marlės-vatos kauke(raiščiu) ar respiratoriumi.
Individualiosios apsaugos priemonių įsigijimo galimybės:
• marlės kaukė (4-6 sluoksnių marlės raištis) pagaminama asmeniškai;
• marlės-vatos kaukė (raištis) pagaminama asmeniškai;
• respiratoriai įsigyjami (nusiperkami) asmeniškai;
• respiratorius iš valstybės rezervo galima gauti tik paskelbus mieste ekstremalią situaciją.