Akustinis smurtas nėra naujas dalykas. Riaumojimas, staugimas, kaukimas yra akustinio smurto pavyzdžiai gamtoje, naudojami pademonstruoti jėgą siekiant įbauginti ir pagriebti auką. Žmonija nuo triukšmo gynėsi jau seniai. VI a. pr. Kr. vietinė valdžia Graikijos Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų, išleido įsakymą, kuriuo uždraudė amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą. Net uždraudė laikyti gaidžius, kad tie savo giedojimu netrukdytų gyventojams miegoti. Julius Cezaris uždraudė vežimams važinėti naktį, nes jų keliamas triukšmas jam trukdydavo, 47 metais Romos gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl triukšmo dideliuose namuose ir rytais į ganyklą genamų karvių mūkimo. Viduramžiais įstatymų buvo apribotas kalvių dirbtuvių darbas ir vežimų su geležiniais ratlankiais naudojimas miesto vietose tam tikru dienos metu. Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, priimtas XVII a. pradžioje, kuriame draudžiama vyrams mušti savo žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos valandos ryto, nes tokių veiksmų sukeltas triukšmas gali sudrumsti kaimynų ramybę.
Triukšmas (Akustinė tarša)
Garso bangos, dar vadinamos akustinėmis bangomis, yra išilginės bangos. Jas sukuria dalelės, svyruojančios išilgai bangų sklidimo krypties ir sudarančios didelio bei mažo slėgio sritis (sutankėjimus ir praretėjimus). Jos sklinda kietaisiais kūnais, skysčiais bei dujomis ir užima platų dažnio diapazoną. Bangas, kurių dažnis yra nuo 20 iki 20 000 Hz (garsinio dažnio diapazonas), junta žmogaus ausis. Jos paprastai vadinamos garsu. Kitos aukštesnio ir žemesnio dažnio bangos vadinamos ultragarsu ir infragarsu. Garso bangas tiriantis mokslas vadinamas akustika.
Triukšmas - įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas (akustinis triukšmas). Tai plačiausiai vartojama reikšmė. Triukšmo lygis - triukšmo galia, išmatuota atskaitos galios atžvilgiu. Triukšmo lygis dažniausiai išreiškiamas decibelais atskaitos galios atžvilgiu.
Bendras girdimo triukšmo fonas (žymimas dB(A), yra matuojamas logaritminėje skalėje, todėl sumažėjus triukšmo lygiui 10 dB(A) garso slėgis susilpnėja 3,16 kartų. Pagal Lietuvoje taikomą higienos normą HN 33:2007, gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nakties metu leidžiamas maksimalus 55dB(A) garso lygis, o, pavyzdžiui, 10m. atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB(A) arba apie 5 kartus daugiau.
Kalbant apie triukšmą kaip garsą, paprastai turima omenyje, kad tai stipresnis nei įprasta garsas. Kokio pobūdžio garsas yra interpretuojamas kaip triukšmas, priklauso ir nuo interpretuojančiojo santykio su tuo garsu. Aukšto dažnio garsas suvokiamas kaip labiau triukšmingas nei žemo dažnio (nors žemo dažnio triukšmas yra kenksmingesnis žmogaus sveikatai). Triukšmas, kurio stiprumas kinta, taip pat suvokiamas kaip stipresnis nei pastovaus intensyvumo garsas. Triukšmas atrodo silpnesnis, kai girdintysis gali lokalizuoti triukšmo šaltinį. Taip pat didesniu triukšmu laikomi garsai, kurie tą patį stiprumą pasiekia per trumpesnį laiką (staigus garsumo padidėjimas).
Garso, vaizdo bei transliacijos sistemose garsiniu triukšmu vadinamas foninis garsas (šnypštimas, ūžimas, zvimbimas), kuris išryškėja tyliose programos dalyse. Pagal fizines charakteristikas toks triukšmas skirstomas pavadinant atitinkamomis spalvomis, remiantis apytikre analogija tarp garso dažnių ir spalvų bangų dažnių spektrų (pvz., baltasis triukšmas, rausvasis triukšmas).
Garsas – žmogaus ausies jaučiami oro virpesiai. Garso intensyvumas priklauso nuo slėgio lygio, kuris matuojamas decibelais (dB) ir išmatuojamas decibelų matuokliu. Triukšmas ir vibracija susidaro įvairiose situacijose: žmonių darbo, laisvalaikio ar gyvenamoje aplinkoje. Tai yra įvairaus stiprumo ir dažnio bangos, kurios priklausomai nuo intensyvumo gali trukdyti žmonėms dirbti, ilsėtis ir gali sutrikdyti sveikatą. Įvairių triukšmo šaltinių garso vertės decibelais:
10 dB (A) – savo širdies plakimas,
30 dB(A) – šnabždesys, girdimas 1 metro
atstumu, lapų šnaresys,
50 dB(A) – lietus,
50-60 dB(A) – įprastinė kalba,
60 dB(A) – elektrinė barzdos skutimo
mašinėlė,
80 dB(A) – durų, telefono skambutis,
85 dB(A) – sunkvežimis,
90 dB(A) – riksmas,
95-110 dB(A) – motociklas,
110 dB(A) – šūvis į orą,
140 dB(A) – lėktuvo variklis.
Triukšmo tarša yra šalutinis techninės pažangos, technikos raidos, automatizacijos, mechanizacijos ir transporto produktas. Triukšmą kelia geležinkelių ir miestų tramvajų bildesys ir švilpesys, lėktuvų ir įvairios pramonės įmonių bei statybos technikos gaudesys ir dundesys, įvairiausių namų ūkio buities aparatų ūžesys. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausi triukšmo šaltiniai yra gatvės, autostrados, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai, šventės, ceremonijos, žaislai, ausinukai ir pan. Pagrindinis triukšmo šaltinis, dabar ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse – automobilis. Jam tenka apie 80 % viso miestuose sukeliamo triukšmo.
Triukšmo poveikis žmogui
Triukšmas poveikyje pasireiškia klausos pažeidimas ir kalbos nesupratimas, miego sutrikimai, psichikos sutrikimai, socialiniai ir elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir pan.). Anglijoje kas ketvirtas, Prancūzijoje kas penktas žmogus dėl nuolatinio triukšmo poveikio serga neurozėmis, kitomis nervų sistemos ligomis. Žinomas prancūzų ekologas Filipas Šen Markas su prancūzams būdinga ironija tvirtina, kad vienas reaktyvinis lėktuvas skrisdamas sukelia didesnį triukšmą, negu 50 mln. prancūzų tarpusavio pokalbis.. Nuo nuolatinio triukšmo žmogaus organizme atsiranda įvairių funkciniu pakitimų: didėja kraujospūdis, sulėtėja širdies ritmas, dažnai pasireiškia jos aritmija, sutrinka seilių sekrecija, skydliaukės ir antinksčių funkcijos, mažėja smegenų aktyvumas. Triukšmas ir vibracija ardo pastatus, žaloja augalus, gyvūnus, kenkia žmonėms. Triukšmo pagal jo intensyvumą poveikis organizmui:
1. I laipsnis (40-50 dB). Atsiranda psichinės reakcijos;
2. II laipsnis (60-80 dB). Atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų;
3. III laipsnis (90-110 dB). Išsivysto klausos netektis;
4. IV laipsnis (daugiau negu 120 dB). Išsivysto klausos organo pakenkimas.
Technologinių procesų keliamas triukšmas blogina higienines darbo sąlygas, mažina darbo našumą, dažnai esti gamybinių traumų ir profesinių ligų priežastis. Triukšmo poveikį organizmui neretai sustiprina ir kiti žalingi veiksniai – nepalankus mikroklimatas, toksiškos medžiagos, ultragarsas, virpesiai. Triukšmas blogai veikia visą organizmą, bet labiausiai klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemą. Triukšmo poveikis centrinei nervų sistemai greičiausiai išryškėja ir pasireiškia neurorefleksiniais bei neurohumoriniais pokyčiais, kurie sąlygoja centrinės nervų sistemos vidinio slopinimo, paslankumo ir pusiausvyros sutrikimus pasireiškiančius priešlaikiniu nuovargiu, nemiga, migreniniais galvos skausmais. Kadangi dauguma individų sugeba prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų, tai ir žmogus, būdamas triukšmingoje aplinkoje, apsipranta ir tarytum jo nejaučia. Tačiau dėl to neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. 120 decibelų garso stiprumas (tokį triukšmą sukelia, pavyzdžiui, kylantis reaktyvinis lėktuvas, kai atstumas nuo jo yra apie 60 m) po kelių minučių triukšmingo poveikio gali sužaloti klausą. Sprogimas (135 dB) gali iškart sukelti traumą, pasireiškiančią staiga atsiradusiu skausmu ausyse, galvos svaigimu, objektyviai nustatoma ausies būgnelio perforacija. Be to, ir 85 decibelų (greitkelis su keliomis eismo juostomis) ilgalaikis (4 valandų ir ilgiau) triukšmas gali lemti klausos organo patologiją. Klausos jautrumo sumažėjimas iki 15 dB per 3 minutes atsikuriantis ramioje aplinkoje, vadinamas adaptacija. Jei po darbo triukšmingoje aplinkoje žmogaus klausai atsigauti reikia ilgesnio laiko, tai rodo prasidedantį klausos nuovargį. Pastarojo priežastis – per stipriai sudirgintos nervų ląstelės.
Tenka pabrėžti, kad centrinės nervų sistemos, ypač vegetacinės, pakitimai atsiranda anksčiau, negu sutrinka klausos jautrumas. Triukšmas sukelia kvėpavimo, širdies ritmo ir kraujospūdžio pakitimus, slopina skrandžio sekreciją, veikia regos organus, silpnina organizmo imunologinį atsparumą. Šios problemos savo ruožtu sukelia tolesnes sveikatos problemas: stresas ir hipertenzija paskatina kitus kraujotakos sistemos sutrikimus, tinitas gali sukelti užmaršumą, depresiją ir kartais panikos priepuolius.
Tinitas - rimtas klausos sutrikimas. Tai pirmas požymis, rodantis, kad klausai pakenkė nuolatinis arba staigus triukšmas. Negydant arba nepašalinus priežasčių galimos įvairios klausos sutrikimo komplikacijos. Tinito simptomai – pastovus triukšmas arba kitas garsas (spengimas, šnypštimas, švilpimas, pulsavimas, čiulbėjimas, spiegimas) ausyse arba vienoje ausyje, kai jokio išorinio garso nėra. Tinito atsiradimo priežastys – pastovus triukšmo arba staigaus didelio garso (pvz. sprogimo) poveikis, galvos sutrenkimas, alergija į vaistus arba maistą, nikotino arba alkoholio poveikis, klausos nervo navikas, didelis kraujo spaudimas, otosklerozė, ausų siera. Atlikus tyrimus nustatyta, kad žmonės kenčiantys nuo pastovaus triukšmo ausyse negirdi iki 70% garsų, kuriuos girdi sveiki žmonės.
Triukšmas darbe gali pakenkti darbuotojo sveikatai. Geriausiai žinomas triukšmo darbe padarinys yra klausos praradimas, problema, kuri buvo pastebėta 1731 m. tarp kalvių. Tačiau triukšmas taip pat gali padidinti stresą ir nelaimingų atsitikimų riziką. Pripažindama triukšmo ir nelaimingų atsitikimų sąsajas, „Direktyva dėl triukšmo“ kelia reikalavimą deramai įvertinti triukšmo riziką. Dėl triukšmo gali įvykti nelaimingų atsitikimų, kadangi darbininkams sunkiau išgirsti ir suvokti žodinę informaciją ir garsinius signalus; slopinamas artėjančio pavojaus ar įspėjamųjų signalų garsas (pvz., transporto priemonių atbulinės eigos signalais); blaškomas darbuotojų, pavyzdžiui, vairuotojų, dėmesys; triukšmas padidina su darbu susijusį stresą, kuris savo ruožtu apsunkina suvokimą ir padidina klaidų tikimybę.
Triukšmo įtaka žmonių sveikatai akcentuojam Europos parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/44/EB, 2003/10/EB, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme Nr. IX-1672 bei kituose dokumentuose. Europos komisija parengė priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. 2003 m. vasario 6 d. išėjo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatai ir saugai taikomų reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojų atžvilgiu. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Triukšmo valdymo įstatymą, skirtą apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo kenksmingo triukšmo poveikio.
Infragarso ir ultragarso poveikis žmonėms
Infragarsas
Infragarsas – žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra nuo 1Hz iki 20Hz (žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20Hz iki 20 000Hz, geriausiai girdi 500-2000 Hz dažnio garsus). Ausies jautrumas žemiems dažniams mažėja, taigi, pagaunamas gali būti tik labai stiprus infragarsas (prie 20 Hz dažnio jis turi būti virš 70 dB). Jo atsiradimo šaltiniai yra įvairūs – natūralūs, tokie kaip vėjas ar jūros bangų mūša, ir techniniai, tokie kaip oro kondicionieriai ar transporto priemonės (lengvieji automobiliai, lėktuvai). Savijautos sutrikimai gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį.
Infragarso įtaka žmogui, kitiems organizmams nepakankamai ištirta, bet daugeliu atvejų ji yra neigiama. Dažniausiai dėl jos jaučiamas nerimas. Gyvūnai, jusdami infragarsą geriau nei žmogus, ima nerimauti prieš žemės drebėjimą. Žinomas neigiamą poveikį turintis „jūros balso“ reiškinys - infragarsas, kurį sukelia dideliu greičiu pučiantis vėjas virš jūros bangų keterų. Šiuo reiškiniu aiškinama daugelio laivų jūrose žūtis, mat jie randami po kelių ar keliolikos metų su įgulos nariais, mirusiais dėl nežinomų priežasčių. Dauguma gyvūnų artėjančią audrą pajunta gerokai anksčiau, negu priartėja pati audra, nes garso greitis kur kas didesnis už vėjo greitį. Infragarsas biologiškai veikia, kai jo dažnis (7-8 Hz) sutampa su galvos smegenų alfa ritmais (tam tikro dažnio srovėmis). 18-19 Hz garsų dažnis sutampa su akių rezonansiniu dažniu, todėl jis gali sukelti optines iliuzijas. Nedidelio intensyvumo infragarsai veikia vidinę ausį, sukeldami taip vadinamą jūros ligą. Didesnio intensyvumo infragarsai priverčia vidaus organus vibruoti, taip kad net, pavyzdžiui, gali sutrikti širdies veikla.
Ultragarsas
Ultragarsas - garsas, sudarytas iš ultragarso bangų, kurių dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį, t. y. už 20 000 Hz. Šios bangos taikomos daugelyje sričių. Ultragarsas naudojamas žmogaus kūno ultragarsiniam skanavimui (pasinaudojama aidu). Kaulai, riebalai ir raumenys skirtingai atspindi ultragarso bangas. Atspindėtos bangos (aidas) paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane. Tokiu būdu galima stebėti žmogaus vidaus organus nepažeidžiant kūno. Šiais laikais medicinoje ultragarsas daugiausiai naudojamas stebint moters gimdą. Ultragarsas medicinoje taip pat taikomas ligoms diagnozuoti (pvz., vėžiui), įvairiems uždegimams gydyti ir t. t. Ultragarsu gali būti sterilizuojami maisto produktai. Kartais jis naudojamas kaip sėklų dygimo, augalų augimo ir brendimo stimuliatorius.
Ultragarsą skleidžia gamtiniai triukšmo šaltiniai (lietus, griaustinis ir pan.), gyvūnai (šikšnosparniai, delfinai, kai kurių rūšių banginiai). Jį sužadina mechaniniai ultragarso generatoriai (švilpukai, sirena, hidrodinaminiai vibratoriai), kurie mechaninę skysčio ar dujų energiją paverčia ultragarso energija. Ultragarsas veikia žmogų, gyvūnus, augalus mikroorganizmus. Biologinis ultragarso poveikis priklauso nuo jo stiprumo ir trukmės. Pvz., 1-2 W/cm². stiprumo, 100000-1000000 Hz dažnio ultragarsas sukelia audinio mikromasažą: žmogaus ir gyvūno organizmo audiniuose geriau cirkuliuoja kraujas ir limfa. Organizmas sugeria ultragarsą, ir jo akustinė energija virsta šilumine. Audinių giluminis įšilimas pagerina medžiagų apykaitą. Tam tikro stiprumo ultragarsas sunaikina bakterijas ir virusus (pvz., tuberkuliozės mikrobakterijas ir šiltinės salmoneles, poliomielito, encefalito virusus). 3-10 W/cm². Ultragarso ilgalaikis poveikis ardo audinius ir ląsteles (dėl kavitacijos ir per didelio įšilimo).
Apsisaugojimas nuo triukšmo
Apsisaugoti nuo triukšmo yra daug būdų vienas iš jų yra garso absorbcija. Šis kovos su triukšmu būdas remiasi medžiagų geba sugerti garsą. Paprastai garso bangų energija verčiama šilumos energija. Įvairių medžiagų bei konstrukcijų geba sugerti garsą žymima garso absorbcijos koeficientu. Įvairių medžiagų garso absorbcijos koeficientai skiriasi ir nustatomi bandant. Kitas apsaugos nuo triukšmo būdas yra garso izoliacija. Tai garso, sklindančio per atvirus plyšius, susietus su triukšmo šaltiniu), silpninimas. Atskirų zonų triukšmas mažinant izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius. Triukšmingoms zonoms nuo netriukšmingų atskirti statomos sienelės – ekranai, įrengiamos kabinos, gaubtai. Garso izoliacija priklauso nuo sienelių linijų, matmenų, sluoksnių skaičiaus, masės, dalelių vidinės trinties, triukšmo spektro ir pan. Miestuose didžiausią triukšmą kelia transportas, pramonės įmonės. Todėl stengiantis šių triukšmų išvengti statomi namai storesnėmis sienomis, naudojant įvairias garsą izoliuojančias medžiagas. Kai techninėmis priemonėmis darbo vietose negalima pasiekti higienos normų yra naudojamos kitos apsaugos priemonės: ausinės, šalmai, įkišami į žmogaus ausis antifonai. Visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, įjungia radiją, kalbasi su savo gyvūnėliu ar net pats su savimi. Kai darbo vietoje per daug tylu, žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas – tai baltasis triukšmas. Tyliai čiurlenančio vandens triukšmas, kuris sklinda, pavyzdžiui, iš dekoratyvinių žuvelių akvariumo, tai žemo dažnio atpalaiduojantis garsas – rožinis triukšmas.
Siekiant gyventojus apsaugoti nuo neigiamo aplinkos triukšmo poveikio, triukšmą būtina vertinti, valdyti, prognozuoti ir mažinti. LR Triukšmo valdymo įstatyme (2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499) pateikta pagrindiniai triukšmo valdymo principai ir priemonės.
Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; visuomenės informavimas; veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas; valstybės parama valdant triukšmą.
Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės: transporto srautų planavimas; teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; žemėtvarka; techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); garso perdavimo mažinimas; ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; triukšmo kontrolė; planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; produktų atitikties vertinimas; strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas.
Patarimai garsios muzikos gerbėjams
Lengvojo automobilio su galinga aparatūra salone garsas gali būti sustiprinamas iki ekstremalaus 140 dB lygio. Diskotekose ir roko koncertuose muzikos garso lygiai siekia 100-103 dB, o aerobikos ir dailiojo čiuožimo užsiėmimų metu muzika skamba tokiu pačiu lygiu kaip ir diskotekose. Specialistų nuomone, pavojingiausias yra muzikinis ir įvairių smūgių triukšmas. Jis ne tik sukelia psichologinį diskomfortą, bet traumuoja žmogų, neigiamai veikdamas jo klausą bei centrinę nervų sistemą. Jei jau nusprendėte garsiai muzikuoti ar klausytis garsios muzikos, pasistenkite sukurti akustinį komfortą ne tik sau, bet ir kaimynams:
Izoliuokite patalpos sienas bei lubas. Jei specialios ir garsą sugeriančios plokštės Jums per brangios, sienas izoliuokite 5-10 cm storio akmens vatos plokštėmis ir jas uždenkite gipskartonio plokštėmis (geriau storesnėmis ar dvigubomis). Aparatūros garso šaltinius statykite ant minkštos dangos – specialių kamštinio medžio ar guminių kilimėlių. Netvirtinkite jų prie sienų. Pasirinkite minkštą kiliminę ar kamštinio medžio grindų dangą, neturėdami tokių galimybių patieskite bent kilimą. Kambaryje - studijoje statykite minkštus baldus, ant langų pakabinkite tankaus audinio užuolaidas, garsą geriau sugers kamštine danga klijuotos sienos. Įsirenkite „plaukiojančias" grindis – ant akmens vatos plokščių izoliacijos klokite grindų dangą, atskirtą nuo sienų elastinga tarpine.
Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų pirma pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemos, labai susilpnėja imuninė sistema. Visa tai vyksta dar iki klausos sutrikimo atsiradimo ir dažnai klaidina gydytojus nustatant daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis.
Taigi triukšmas yra visuotinė, apimanti visas žmogaus gyvenimo ir darbo sritis problema, kuri turi būti sprendžiama įvertinant jo žalą patofiziologiniu, ekonominiu bei sociologiniu aspektais, remiantis naujais mokslo pasiekimais. Triukšmas sukelia ligas ir klausos praradimą. Triukšmas taipogi gali apimti visas gyvūnijos gyvenimo sritis. Trikdyti natūraliai atrankai, bei populiacijų augimui ir prisitaikymui. Triukšmo poveikiai apima viską nuo nuotaikos, emocijų iki fizinių pasikeitimų. Bet tai nėra nevaldomas procesas. Yra daugybė, kartais ir labai paprastų, būdų apsisaugoti nuo triukšmo. Triukšmas yra pripažintas visuomenės ir įstatymų leidėjų kaip aktuali problema. Todėl yra kuriama prevencija triukšmui išvengti, pradedant nuo visuomenės plataus mąsto informavimo, kas tai yra triukšmas ir ką jis daro. Iki konkrečių priemonių vykdymo statant atitinkamus statinius ir įstatymų leidimo siekiant sumažinti tikimybę atsirasti triukšmui, bent žmonių ilsėjimosi valandomis.
Į pradžią
Informaciją parengė:
Telšių rajono savivaldybės Visuomenės
veikatos biuro Visuomenės sveikatos
stiprinimo specialistas Mantas Karečka
mantas.karecka@telsiai.lt
tel. 8-444-60155, mob. tel. 8-609-84701
www.telsiurvsb.lt
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB
Triukšmas (Akustinė tarša)
Garso bangos, dar vadinamos akustinėmis bangomis, yra išilginės bangos. Jas sukuria dalelės, svyruojančios išilgai bangų sklidimo krypties ir sudarančios didelio bei mažo slėgio sritis (sutankėjimus ir praretėjimus). Jos sklinda kietaisiais kūnais, skysčiais bei dujomis ir užima platų dažnio diapazoną. Bangas, kurių dažnis yra nuo 20 iki 20 000 Hz (garsinio dažnio diapazonas), junta žmogaus ausis. Jos paprastai vadinamos garsu. Kitos aukštesnio ir žemesnio dažnio bangos vadinamos ultragarsu ir infragarsu. Garso bangas tiriantis mokslas vadinamas akustika.
Triukšmas - įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas (akustinis triukšmas). Tai plačiausiai vartojama reikšmė. Triukšmo lygis - triukšmo galia, išmatuota atskaitos galios atžvilgiu. Triukšmo lygis dažniausiai išreiškiamas decibelais atskaitos galios atžvilgiu.
Bendras girdimo triukšmo fonas (žymimas dB(A), yra matuojamas logaritminėje skalėje, todėl sumažėjus triukšmo lygiui 10 dB(A) garso slėgis susilpnėja 3,16 kartų. Pagal Lietuvoje taikomą higienos normą HN 33:2007, gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje nakties metu leidžiamas maksimalus 55dB(A) garso lygis, o, pavyzdžiui, 10m. atstumu važiuojančio automobilio garso lygis yra apie 70 dB(A) arba apie 5 kartus daugiau.
Kalbant apie triukšmą kaip garsą, paprastai turima omenyje, kad tai stipresnis nei įprasta garsas. Kokio pobūdžio garsas yra interpretuojamas kaip triukšmas, priklauso ir nuo interpretuojančiojo santykio su tuo garsu. Aukšto dažnio garsas suvokiamas kaip labiau triukšmingas nei žemo dažnio (nors žemo dažnio triukšmas yra kenksmingesnis žmogaus sveikatai). Triukšmas, kurio stiprumas kinta, taip pat suvokiamas kaip stipresnis nei pastovaus intensyvumo garsas. Triukšmas atrodo silpnesnis, kai girdintysis gali lokalizuoti triukšmo šaltinį. Taip pat didesniu triukšmu laikomi garsai, kurie tą patį stiprumą pasiekia per trumpesnį laiką (staigus garsumo padidėjimas).
Garso, vaizdo bei transliacijos sistemose garsiniu triukšmu vadinamas foninis garsas (šnypštimas, ūžimas, zvimbimas), kuris išryškėja tyliose programos dalyse. Pagal fizines charakteristikas toks triukšmas skirstomas pavadinant atitinkamomis spalvomis, remiantis apytikre analogija tarp garso dažnių ir spalvų bangų dažnių spektrų (pvz., baltasis triukšmas, rausvasis triukšmas).
Garsas – žmogaus ausies jaučiami oro virpesiai. Garso intensyvumas priklauso nuo slėgio lygio, kuris matuojamas decibelais (dB) ir išmatuojamas decibelų matuokliu. Triukšmas ir vibracija susidaro įvairiose situacijose: žmonių darbo, laisvalaikio ar gyvenamoje aplinkoje. Tai yra įvairaus stiprumo ir dažnio bangos, kurios priklausomai nuo intensyvumo gali trukdyti žmonėms dirbti, ilsėtis ir gali sutrikdyti sveikatą. Įvairių triukšmo šaltinių garso vertės decibelais:
10 dB (A) – savo širdies plakimas,
30 dB(A) – šnabždesys, girdimas 1 metro
atstumu, lapų šnaresys,
50 dB(A) – lietus,
50-60 dB(A) – įprastinė kalba,
60 dB(A) – elektrinė barzdos skutimo
mašinėlė,
80 dB(A) – durų, telefono skambutis,
85 dB(A) – sunkvežimis,
90 dB(A) – riksmas,
95-110 dB(A) – motociklas,
110 dB(A) – šūvis į orą,
140 dB(A) – lėktuvo variklis.
Triukšmo tarša yra šalutinis techninės pažangos, technikos raidos, automatizacijos, mechanizacijos ir transporto produktas. Triukšmą kelia geležinkelių ir miestų tramvajų bildesys ir švilpesys, lėktuvų ir įvairios pramonės įmonių bei statybos technikos gaudesys ir dundesys, įvairiausių namų ūkio buities aparatų ūžesys. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausi triukšmo šaltiniai yra gatvės, autostrados, oro uostai, geležinkeliai, automobilių stovėjimo aikštelės, buitinis ir pramoninis triukšmas, komerciniai ir kariniai rajonai, šventės, ceremonijos, žaislai, ausinukai ir pan. Pagrindinis triukšmo šaltinis, dabar ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse – automobilis. Jam tenka apie 80 % viso miestuose sukeliamo triukšmo.
Triukšmo poveikis žmogui
Triukšmas poveikyje pasireiškia klausos pažeidimas ir kalbos nesupratimas, miego sutrikimai, psichikos sutrikimai, socialiniai ir elgsenos pakitimai (dirglumas, agresyvumas ir pan.). Anglijoje kas ketvirtas, Prancūzijoje kas penktas žmogus dėl nuolatinio triukšmo poveikio serga neurozėmis, kitomis nervų sistemos ligomis. Žinomas prancūzų ekologas Filipas Šen Markas su prancūzams būdinga ironija tvirtina, kad vienas reaktyvinis lėktuvas skrisdamas sukelia didesnį triukšmą, negu 50 mln. prancūzų tarpusavio pokalbis.. Nuo nuolatinio triukšmo žmogaus organizme atsiranda įvairių funkciniu pakitimų: didėja kraujospūdis, sulėtėja širdies ritmas, dažnai pasireiškia jos aritmija, sutrinka seilių sekrecija, skydliaukės ir antinksčių funkcijos, mažėja smegenų aktyvumas. Triukšmas ir vibracija ardo pastatus, žaloja augalus, gyvūnus, kenkia žmonėms. Triukšmo pagal jo intensyvumą poveikis organizmui:
1. I laipsnis (40-50 dB). Atsiranda psichinės reakcijos;
2. II laipsnis (60-80 dB). Atsiranda vegetacinės nervų sistemos pakitimų;
3. III laipsnis (90-110 dB). Išsivysto klausos netektis;
4. IV laipsnis (daugiau negu 120 dB). Išsivysto klausos organo pakenkimas.
Technologinių procesų keliamas triukšmas blogina higienines darbo sąlygas, mažina darbo našumą, dažnai esti gamybinių traumų ir profesinių ligų priežastis. Triukšmo poveikį organizmui neretai sustiprina ir kiti žalingi veiksniai – nepalankus mikroklimatas, toksiškos medžiagos, ultragarsas, virpesiai. Triukšmas blogai veikia visą organizmą, bet labiausiai klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemą. Triukšmo poveikis centrinei nervų sistemai greičiausiai išryškėja ir pasireiškia neurorefleksiniais bei neurohumoriniais pokyčiais, kurie sąlygoja centrinės nervų sistemos vidinio slopinimo, paslankumo ir pusiausvyros sutrikimus pasireiškiančius priešlaikiniu nuovargiu, nemiga, migreniniais galvos skausmais. Kadangi dauguma individų sugeba prisitaikyti prie ekstremalių sąlygų, tai ir žmogus, būdamas triukšmingoje aplinkoje, apsipranta ir tarytum jo nejaučia. Tačiau dėl to neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. 120 decibelų garso stiprumas (tokį triukšmą sukelia, pavyzdžiui, kylantis reaktyvinis lėktuvas, kai atstumas nuo jo yra apie 60 m) po kelių minučių triukšmingo poveikio gali sužaloti klausą. Sprogimas (135 dB) gali iškart sukelti traumą, pasireiškiančią staiga atsiradusiu skausmu ausyse, galvos svaigimu, objektyviai nustatoma ausies būgnelio perforacija. Be to, ir 85 decibelų (greitkelis su keliomis eismo juostomis) ilgalaikis (4 valandų ir ilgiau) triukšmas gali lemti klausos organo patologiją. Klausos jautrumo sumažėjimas iki 15 dB per 3 minutes atsikuriantis ramioje aplinkoje, vadinamas adaptacija. Jei po darbo triukšmingoje aplinkoje žmogaus klausai atsigauti reikia ilgesnio laiko, tai rodo prasidedantį klausos nuovargį. Pastarojo priežastis – per stipriai sudirgintos nervų ląstelės.
Tenka pabrėžti, kad centrinės nervų sistemos, ypač vegetacinės, pakitimai atsiranda anksčiau, negu sutrinka klausos jautrumas. Triukšmas sukelia kvėpavimo, širdies ritmo ir kraujospūdžio pakitimus, slopina skrandžio sekreciją, veikia regos organus, silpnina organizmo imunologinį atsparumą. Šios problemos savo ruožtu sukelia tolesnes sveikatos problemas: stresas ir hipertenzija paskatina kitus kraujotakos sistemos sutrikimus, tinitas gali sukelti užmaršumą, depresiją ir kartais panikos priepuolius.
Tinitas - rimtas klausos sutrikimas. Tai pirmas požymis, rodantis, kad klausai pakenkė nuolatinis arba staigus triukšmas. Negydant arba nepašalinus priežasčių galimos įvairios klausos sutrikimo komplikacijos. Tinito simptomai – pastovus triukšmas arba kitas garsas (spengimas, šnypštimas, švilpimas, pulsavimas, čiulbėjimas, spiegimas) ausyse arba vienoje ausyje, kai jokio išorinio garso nėra. Tinito atsiradimo priežastys – pastovus triukšmo arba staigaus didelio garso (pvz. sprogimo) poveikis, galvos sutrenkimas, alergija į vaistus arba maistą, nikotino arba alkoholio poveikis, klausos nervo navikas, didelis kraujo spaudimas, otosklerozė, ausų siera. Atlikus tyrimus nustatyta, kad žmonės kenčiantys nuo pastovaus triukšmo ausyse negirdi iki 70% garsų, kuriuos girdi sveiki žmonės.
Triukšmas darbe gali pakenkti darbuotojo sveikatai. Geriausiai žinomas triukšmo darbe padarinys yra klausos praradimas, problema, kuri buvo pastebėta 1731 m. tarp kalvių. Tačiau triukšmas taip pat gali padidinti stresą ir nelaimingų atsitikimų riziką. Pripažindama triukšmo ir nelaimingų atsitikimų sąsajas, „Direktyva dėl triukšmo“ kelia reikalavimą deramai įvertinti triukšmo riziką. Dėl triukšmo gali įvykti nelaimingų atsitikimų, kadangi darbininkams sunkiau išgirsti ir suvokti žodinę informaciją ir garsinius signalus; slopinamas artėjančio pavojaus ar įspėjamųjų signalų garsas (pvz., transporto priemonių atbulinės eigos signalais); blaškomas darbuotojų, pavyzdžiui, vairuotojų, dėmesys; triukšmas padidina su darbu susijusį stresą, kuris savo ruožtu apsunkina suvokimą ir padidina klaidų tikimybę.
Triukšmo įtaka žmonių sveikatai akcentuojam Europos parlamento ir Tarybos direktyvose 2002/44/EB, 2003/10/EB, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme Nr. IX-1672 bei kituose dokumentuose. Europos komisija parengė priemones, užtikrinančias darbuotojų saugą ir sveikatą. 2003 m. vasario 6 d. išėjo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/10/EB dėl būtiniausių sveikatai ir saugai taikomų reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (triukšmo) keliama rizika darbuotojų atžvilgiu. Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Triukšmo valdymo įstatymą, skirtą apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo kenksmingo triukšmo poveikio.
Infragarso ir ultragarso poveikis žmonėms
Infragarsas
Infragarsas – žmogui negirdimas garsas, kurio dažnis yra nuo 1Hz iki 20Hz (žmogaus ausis yra jautri garsui, kurio dažnis yra nuo 20Hz iki 20 000Hz, geriausiai girdi 500-2000 Hz dažnio garsus). Ausies jautrumas žemiems dažniams mažėja, taigi, pagaunamas gali būti tik labai stiprus infragarsas (prie 20 Hz dažnio jis turi būti virš 70 dB). Jo atsiradimo šaltiniai yra įvairūs – natūralūs, tokie kaip vėjas ar jūros bangų mūša, ir techniniai, tokie kaip oro kondicionieriai ar transporto priemonės (lengvieji automobiliai, lėktuvai). Savijautos sutrikimai gali atsirasti tik tada, kai žmonių buvimo vietose infragarsas viršija 120 dB lygį.
Infragarso įtaka žmogui, kitiems organizmams nepakankamai ištirta, bet daugeliu atvejų ji yra neigiama. Dažniausiai dėl jos jaučiamas nerimas. Gyvūnai, jusdami infragarsą geriau nei žmogus, ima nerimauti prieš žemės drebėjimą. Žinomas neigiamą poveikį turintis „jūros balso“ reiškinys - infragarsas, kurį sukelia dideliu greičiu pučiantis vėjas virš jūros bangų keterų. Šiuo reiškiniu aiškinama daugelio laivų jūrose žūtis, mat jie randami po kelių ar keliolikos metų su įgulos nariais, mirusiais dėl nežinomų priežasčių. Dauguma gyvūnų artėjančią audrą pajunta gerokai anksčiau, negu priartėja pati audra, nes garso greitis kur kas didesnis už vėjo greitį. Infragarsas biologiškai veikia, kai jo dažnis (7-8 Hz) sutampa su galvos smegenų alfa ritmais (tam tikro dažnio srovėmis). 18-19 Hz garsų dažnis sutampa su akių rezonansiniu dažniu, todėl jis gali sukelti optines iliuzijas. Nedidelio intensyvumo infragarsai veikia vidinę ausį, sukeldami taip vadinamą jūros ligą. Didesnio intensyvumo infragarsai priverčia vidaus organus vibruoti, taip kad net, pavyzdžiui, gali sutrikti širdies veikla.
Ultragarsas
Ultragarsas - garsas, sudarytas iš ultragarso bangų, kurių dažnis didesnis už žmogaus ausies juntamo diapazono dažnį, t. y. už 20 000 Hz. Šios bangos taikomos daugelyje sričių. Ultragarsas naudojamas žmogaus kūno ultragarsiniam skanavimui (pasinaudojama aidu). Kaulai, riebalai ir raumenys skirtingai atspindi ultragarso bangas. Atspindėtos bangos (aidas) paverčiamos elektros impulsais, kurie suformuoja vaizdą ekrane. Tokiu būdu galima stebėti žmogaus vidaus organus nepažeidžiant kūno. Šiais laikais medicinoje ultragarsas daugiausiai naudojamas stebint moters gimdą. Ultragarsas medicinoje taip pat taikomas ligoms diagnozuoti (pvz., vėžiui), įvairiems uždegimams gydyti ir t. t. Ultragarsu gali būti sterilizuojami maisto produktai. Kartais jis naudojamas kaip sėklų dygimo, augalų augimo ir brendimo stimuliatorius.
Ultragarsą skleidžia gamtiniai triukšmo šaltiniai (lietus, griaustinis ir pan.), gyvūnai (šikšnosparniai, delfinai, kai kurių rūšių banginiai). Jį sužadina mechaniniai ultragarso generatoriai (švilpukai, sirena, hidrodinaminiai vibratoriai), kurie mechaninę skysčio ar dujų energiją paverčia ultragarso energija. Ultragarsas veikia žmogų, gyvūnus, augalus mikroorganizmus. Biologinis ultragarso poveikis priklauso nuo jo stiprumo ir trukmės. Pvz., 1-2 W/cm². stiprumo, 100000-1000000 Hz dažnio ultragarsas sukelia audinio mikromasažą: žmogaus ir gyvūno organizmo audiniuose geriau cirkuliuoja kraujas ir limfa. Organizmas sugeria ultragarsą, ir jo akustinė energija virsta šilumine. Audinių giluminis įšilimas pagerina medžiagų apykaitą. Tam tikro stiprumo ultragarsas sunaikina bakterijas ir virusus (pvz., tuberkuliozės mikrobakterijas ir šiltinės salmoneles, poliomielito, encefalito virusus). 3-10 W/cm². Ultragarso ilgalaikis poveikis ardo audinius ir ląsteles (dėl kavitacijos ir per didelio įšilimo).
Apsisaugojimas nuo triukšmo
Apsisaugoti nuo triukšmo yra daug būdų vienas iš jų yra garso absorbcija. Šis kovos su triukšmu būdas remiasi medžiagų geba sugerti garsą. Paprastai garso bangų energija verčiama šilumos energija. Įvairių medžiagų bei konstrukcijų geba sugerti garsą žymima garso absorbcijos koeficientu. Įvairių medžiagų garso absorbcijos koeficientai skiriasi ir nustatomi bandant. Kitas apsaugos nuo triukšmo būdas yra garso izoliacija. Tai garso, sklindančio per atvirus plyšius, susietus su triukšmo šaltiniu), silpninimas. Atskirų zonų triukšmas mažinant izoliuojant atskirus triukšmą keliančius šaltinius. Triukšmingoms zonoms nuo netriukšmingų atskirti statomos sienelės – ekranai, įrengiamos kabinos, gaubtai. Garso izoliacija priklauso nuo sienelių linijų, matmenų, sluoksnių skaičiaus, masės, dalelių vidinės trinties, triukšmo spektro ir pan. Miestuose didžiausią triukšmą kelia transportas, pramonės įmonės. Todėl stengiantis šių triukšmų išvengti statomi namai storesnėmis sienomis, naudojant įvairias garsą izoliuojančias medžiagas. Kai techninėmis priemonėmis darbo vietose negalima pasiekti higienos normų yra naudojamos kitos apsaugos priemonės: ausinės, šalmai, įkišami į žmogaus ausis antifonai. Visiškoje tyloje daugelis žmonių jaučiasi nejaukiai. Norėdami išvengti šio jausmo, jie klausosi muzikos, įjungia radiją, kalbasi su savo gyvūnėliu ar net pats su savimi. Kai darbo vietoje per daug tylu, žmonės jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Medžio lapų šlamėjimas, nesmarkus vėjo ūžavimas, iš arbatinuko besiveržiančių garų triukšmas – tai baltasis triukšmas. Tyliai čiurlenančio vandens triukšmas, kuris sklinda, pavyzdžiui, iš dekoratyvinių žuvelių akvariumo, tai žemo dažnio atpalaiduojantis garsas – rožinis triukšmas.
Siekiant gyventojus apsaugoti nuo neigiamo aplinkos triukšmo poveikio, triukšmą būtina vertinti, valdyti, prognozuoti ir mažinti. LR Triukšmo valdymo įstatyme (2004 m. spalio 26 d. Nr. IX-2499) pateikta pagrindiniai triukšmo valdymo principai ir priemonės.
Pagrindiniai triukšmo valdymo principai: žmogaus apsauga nuo triukšmo – joks asmuo neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai; žmogaus gyvenimo kokybės užtikrinimas; visuomenės informavimas; veiklos, kuria siekiama, kad triukšmo problema būtų visuotinai suprasta, rėmimas; valstybės parama valdant triukšmą.
Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės: transporto srautų planavimas; teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; žemėtvarka; techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); garso perdavimo mažinimas; ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; triukšmo kontrolė; planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; produktų atitikties vertinimas; strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas.
Patarimai garsios muzikos gerbėjams
Lengvojo automobilio su galinga aparatūra salone garsas gali būti sustiprinamas iki ekstremalaus 140 dB lygio. Diskotekose ir roko koncertuose muzikos garso lygiai siekia 100-103 dB, o aerobikos ir dailiojo čiuožimo užsiėmimų metu muzika skamba tokiu pačiu lygiu kaip ir diskotekose. Specialistų nuomone, pavojingiausias yra muzikinis ir įvairių smūgių triukšmas. Jis ne tik sukelia psichologinį diskomfortą, bet traumuoja žmogų, neigiamai veikdamas jo klausą bei centrinę nervų sistemą. Jei jau nusprendėte garsiai muzikuoti ar klausytis garsios muzikos, pasistenkite sukurti akustinį komfortą ne tik sau, bet ir kaimynams:
Izoliuokite patalpos sienas bei lubas. Jei specialios ir garsą sugeriančios plokštės Jums per brangios, sienas izoliuokite 5-10 cm storio akmens vatos plokštėmis ir jas uždenkite gipskartonio plokštėmis (geriau storesnėmis ar dvigubomis). Aparatūros garso šaltinius statykite ant minkštos dangos – specialių kamštinio medžio ar guminių kilimėlių. Netvirtinkite jų prie sienų. Pasirinkite minkštą kiliminę ar kamštinio medžio grindų dangą, neturėdami tokių galimybių patieskite bent kilimą. Kambaryje - studijoje statykite minkštus baldus, ant langų pakabinkite tankaus audinio užuolaidas, garsą geriau sugers kamštine danga klijuotos sienos. Įsirenkite „plaukiojančias" grindis – ant akmens vatos plokščių izoliacijos klokite grindų dangą, atskirtą nuo sienų elastinga tarpine.
Triukšmo poveikis organizme kaupiasi ir visų pirma pakenkiama nervų, kraujotakos, virškinimo sistemos, labai susilpnėja imuninė sistema. Visa tai vyksta dar iki klausos sutrikimo atsiradimo ir dažnai klaidina gydytojus nustatant daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis.
Taigi triukšmas yra visuotinė, apimanti visas žmogaus gyvenimo ir darbo sritis problema, kuri turi būti sprendžiama įvertinant jo žalą patofiziologiniu, ekonominiu bei sociologiniu aspektais, remiantis naujais mokslo pasiekimais. Triukšmas sukelia ligas ir klausos praradimą. Triukšmas taipogi gali apimti visas gyvūnijos gyvenimo sritis. Trikdyti natūraliai atrankai, bei populiacijų augimui ir prisitaikymui. Triukšmo poveikiai apima viską nuo nuotaikos, emocijų iki fizinių pasikeitimų. Bet tai nėra nevaldomas procesas. Yra daugybė, kartais ir labai paprastų, būdų apsisaugoti nuo triukšmo. Triukšmas yra pripažintas visuomenės ir įstatymų leidėjų kaip aktuali problema. Todėl yra kuriama prevencija triukšmui išvengti, pradedant nuo visuomenės plataus mąsto informavimo, kas tai yra triukšmas ir ką jis daro. Iki konkrečių priemonių vykdymo statant atitinkamus statinius ir įstatymų leidimo siekiant sumažinti tikimybę atsirasti triukšmui, bent žmonių ilsėjimosi valandomis.
Į pradžią
Informaciją parengė:
Telšių rajono savivaldybės Visuomenės
veikatos biuro Visuomenės sveikatos
stiprinimo specialistas Mantas Karečka
mantas.karecka@telsiai.lt
tel. 8-444-60155, mob. tel. 8-609-84701
www.telsiurvsb.lt
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB