Šiandien, balandžio 2-ą dieną, minint Pasaulinę autizmo supratimo dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centro specialistai primena, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad autizmą sukelia vakcinos.
Žiniasklaidoje paskelbti pasakojimai kai kuriems tėvams sukėlė baimę, kad kombinuota tymų, parotito ir raudonukės vakcina (MMR) sukelia autizmą. Norėtume pateikti 2010 vasario 2 dieną „The Lancet“ žurnalo redaktorių paskelbtą pranešimą: „Po Jungtinės Karalystės Bendrosios Medicinos Tarybos darbo grupės 2010 m. sausio 28 dienos sprendimo, paaiškėjo, kad kai kurie 1998 m. Wakefield atlikto tyrimo elementai yra klaidingi, priešingai nei ankstesnio nagrinėjimo duomenys. Visų pirma, originalios tyrimo publikacijos teiginiai, kad „vaikai buvo traukiami į tyrimą neatrenkant" ir, kad tyrėjai gavo vietos etikos komiteto leidimą, yra melagingi. Todėl mes visiškai išbraukiame šį tyrimą iš publikacijų sąrašo". Medicinos visuomenę bei tėvus klaidinančią nuomonę suformavęs gydytojas gastroenterologas Andrew Wakefield kartu su kolegomis 1998 m. medicinos žurnale „The Lancet" paskelbė esą MMR skiepai yra susiję su autizmu. Tačiau dabar yra atskleista, kad minėtas gydytojas, atlikdamas tyrimą pats pažeidė profesinę etiką. A. Wakefield tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje nebeskiepyti vaikų minėta vakcina ir tokiu būdu neapsaugoti jų nuo pavojingų ligų. Buvo atlikti keturi tyrimai, paneigiantys nuomonę, kad MMR sukelia autizmą.
1999 m. Brent Taylor su bendradarbiais tyrė vakcinacijos MMR ir autizmo išsivystymo tarpusavio ryšį. Taylor išanalizavo 498 autizmu ar į autizmą panašiu sutrikimu sergančių vaikų ligos istorijas. Atvejai buvo nustatomi remiantis Anglijos Šiaurinio Temzės regiono registrais prieš MMR vakcinos įvedimą Jungtinėje Karalystėje 1998 m. ir po to. B. Taylor tyrė paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų sergamumo autizmu dažnumą ir jų amžių, kai buvo nustatyta autizmo diagnozė. Jis nustatė, kad I) skiepytų vaikų procentinė dalis autizmu sergančių vaikų ir šia liga nesergančių vaikų grupėse Šiauriniame Temzės regione nesiskyrė; 2) amžiaus, kai vaikams buvo diagnozuotas autizmas, skirtumo tarp paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų nebuvo nustatyta; 3) po vakcinacijos MMR vakcina praėjus dviem, keturiems arba šešiems mėnesiams autizmo simptomų neatsirado.
Tolesniuose Natalie Smith tyrimuose, paskelbtuose „Journal of the American Medical Association" ir Hershel Jick tyrimuose, paskelbtuose „British Medical Journal", buvo nustatyta, kad padidėjęs vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, skaičius yra nesusijęs su padidėjusiu MMR vakcinos vartojimu.
Didžiausias tyrimas, kuriame buvo tiriamas MMR vakcinos ir autizmo ryšys, 2002 m. lapkritį buvo paskelbtas „New England Journal of Medicine". Apytiksliai 537 tūkst. vaikų Danijoje, paskiepytų ir nepaskiepytų MMR vakcina, buvo tiriami maždaug 6 metus. Autizmo dažnumas tarp paskiepytųjų MMR vakcina ir nepaskiepytųjų buvo toks pat.
Autizmo priežasčių tyrimai
Vienas geriausių būdų siekiant nustatyti, ar konkreti liga, ar sindromas yra nulemti genetiškai, yra ištirti šio reiškinio dažnumą tarp identiškų ir neidentiškų dvynių. Vienam iš dvynių nustačius autizmą taikant griežtą autizmo apibrėžimą, autizmu serga apytiksliai 60 proc. identiškų dvynių ir 0 proc. neidentiškų dvynių. Taikant platesnį autizmo apibrėžimą (apimantį į autizmą panašius sutrikimus), autizmas nustatytas apytiksliai 92 proc. identiškų ir 10 proc. neidentiškų dvynių. Taigi akivaizdu, kad autizmas turi genetinį pagrindą. Autizmo priežasčių paaiškinimą galima surasti tyrimuose, kuriuose itiriama, kada išryškėja pirmieji autizmo požymiai. Tikriausiai geriausi duomenys, leidžiantys nustatyti pirmuosius autizmo požymius, yra „namų kino tyrimai". Šiuose tyrimuose pasinaudojama privalumu, kurį suteikia daugelio tėvų filmuojami vaikai jų pirmojo gimtadienio metu (prieš juos skiepijant MMR vakcina). Namuose filmuotų vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir kuriems ši liga nebuvo nustatyta, medžiaga buvo užkoduota ir parodyta vystymosi specialistams.
Tyrėjai turėjo galimybę labai dideliu tikslumu atskirti autizmu sergančius ir šia liga nesergančius vienerių metų amžiaus vaikus. Šiuose tyrimuose buvo nustatyta, kad nežymūs autizmo požymiai atsirado anksčiau, negu kai kurie tėvai įtarė juos esant, o vakcinacija MMR vakcina nebuvo atliekama anksčiau nei išsivystė pirmieji autizmo požymiai. Kiti tyrėjai išplėtė namuose filmuotos vienerių metų amžiaus vaikų medžiagos tyrimą, įtraukdami vaizdo medžiagą, kurioje įamžinti dviejų-trijų mėnesių amžiaus vaikai. Panaudojant sudėtingą judesių analizę, vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir kuriems ši liga nebuvo nustatyta, medžiaga buvo užkoduota ir vertinama, ar ja remiantis galima numatyti autizmo išsivystymą. Vaikams, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, jo išsivystymą galima buvo numatyti remiantis ankstyvoje kūdikystėje nufilmuota medžiaga. Šis tyrimas sustiprino hipotezę, kad nežymūs autizmo simptomai atsiranda ankstyvoje kūdikystėje ir stipriai prieštarauja teiginiui, kad vakcinos sukelia autizmą.
Užduoti klausimus specialistams ir rasti atsakymus galite čia.
Parengė Imunoprofilaktikos skyrius
Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt
Žiniasklaidoje paskelbti pasakojimai kai kuriems tėvams sukėlė baimę, kad kombinuota tymų, parotito ir raudonukės vakcina (MMR) sukelia autizmą. Norėtume pateikti 2010 vasario 2 dieną „The Lancet“ žurnalo redaktorių paskelbtą pranešimą: „Po Jungtinės Karalystės Bendrosios Medicinos Tarybos darbo grupės 2010 m. sausio 28 dienos sprendimo, paaiškėjo, kad kai kurie 1998 m. Wakefield atlikto tyrimo elementai yra klaidingi, priešingai nei ankstesnio nagrinėjimo duomenys. Visų pirma, originalios tyrimo publikacijos teiginiai, kad „vaikai buvo traukiami į tyrimą neatrenkant" ir, kad tyrėjai gavo vietos etikos komiteto leidimą, yra melagingi. Todėl mes visiškai išbraukiame šį tyrimą iš publikacijų sąrašo". Medicinos visuomenę bei tėvus klaidinančią nuomonę suformavęs gydytojas gastroenterologas Andrew Wakefield kartu su kolegomis 1998 m. medicinos žurnale „The Lancet" paskelbė esą MMR skiepai yra susiję su autizmu. Tačiau dabar yra atskleista, kad minėtas gydytojas, atlikdamas tyrimą pats pažeidė profesinę etiką. A. Wakefield tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje nebeskiepyti vaikų minėta vakcina ir tokiu būdu neapsaugoti jų nuo pavojingų ligų. Buvo atlikti keturi tyrimai, paneigiantys nuomonę, kad MMR sukelia autizmą.
1999 m. Brent Taylor su bendradarbiais tyrė vakcinacijos MMR ir autizmo išsivystymo tarpusavio ryšį. Taylor išanalizavo 498 autizmu ar į autizmą panašiu sutrikimu sergančių vaikų ligos istorijas. Atvejai buvo nustatomi remiantis Anglijos Šiaurinio Temzės regiono registrais prieš MMR vakcinos įvedimą Jungtinėje Karalystėje 1998 m. ir po to. B. Taylor tyrė paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų sergamumo autizmu dažnumą ir jų amžių, kai buvo nustatyta autizmo diagnozė. Jis nustatė, kad I) skiepytų vaikų procentinė dalis autizmu sergančių vaikų ir šia liga nesergančių vaikų grupėse Šiauriniame Temzės regione nesiskyrė; 2) amžiaus, kai vaikams buvo diagnozuotas autizmas, skirtumo tarp paskiepytų ir nepaskiepytų vaikų nebuvo nustatyta; 3) po vakcinacijos MMR vakcina praėjus dviem, keturiems arba šešiems mėnesiams autizmo simptomų neatsirado.
Tolesniuose Natalie Smith tyrimuose, paskelbtuose „Journal of the American Medical Association" ir Hershel Jick tyrimuose, paskelbtuose „British Medical Journal", buvo nustatyta, kad padidėjęs vaikų, kuriems nustatyta autizmo diagnozė, skaičius yra nesusijęs su padidėjusiu MMR vakcinos vartojimu.
Didžiausias tyrimas, kuriame buvo tiriamas MMR vakcinos ir autizmo ryšys, 2002 m. lapkritį buvo paskelbtas „New England Journal of Medicine". Apytiksliai 537 tūkst. vaikų Danijoje, paskiepytų ir nepaskiepytų MMR vakcina, buvo tiriami maždaug 6 metus. Autizmo dažnumas tarp paskiepytųjų MMR vakcina ir nepaskiepytųjų buvo toks pat.
Autizmo priežasčių tyrimai
Vienas geriausių būdų siekiant nustatyti, ar konkreti liga, ar sindromas yra nulemti genetiškai, yra ištirti šio reiškinio dažnumą tarp identiškų ir neidentiškų dvynių. Vienam iš dvynių nustačius autizmą taikant griežtą autizmo apibrėžimą, autizmu serga apytiksliai 60 proc. identiškų dvynių ir 0 proc. neidentiškų dvynių. Taikant platesnį autizmo apibrėžimą (apimantį į autizmą panašius sutrikimus), autizmas nustatytas apytiksliai 92 proc. identiškų ir 10 proc. neidentiškų dvynių. Taigi akivaizdu, kad autizmas turi genetinį pagrindą. Autizmo priežasčių paaiškinimą galima surasti tyrimuose, kuriuose itiriama, kada išryškėja pirmieji autizmo požymiai. Tikriausiai geriausi duomenys, leidžiantys nustatyti pirmuosius autizmo požymius, yra „namų kino tyrimai". Šiuose tyrimuose pasinaudojama privalumu, kurį suteikia daugelio tėvų filmuojami vaikai jų pirmojo gimtadienio metu (prieš juos skiepijant MMR vakcina). Namuose filmuotų vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir kuriems ši liga nebuvo nustatyta, medžiaga buvo užkoduota ir parodyta vystymosi specialistams.
Tyrėjai turėjo galimybę labai dideliu tikslumu atskirti autizmu sergančius ir šia liga nesergančius vienerių metų amžiaus vaikus. Šiuose tyrimuose buvo nustatyta, kad nežymūs autizmo požymiai atsirado anksčiau, negu kai kurie tėvai įtarė juos esant, o vakcinacija MMR vakcina nebuvo atliekama anksčiau nei išsivystė pirmieji autizmo požymiai. Kiti tyrėjai išplėtė namuose filmuotos vienerių metų amžiaus vaikų medžiagos tyrimą, įtraukdami vaizdo medžiagą, kurioje įamžinti dviejų-trijų mėnesių amžiaus vaikai. Panaudojant sudėtingą judesių analizę, vaikų, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, ir kuriems ši liga nebuvo nustatyta, medžiaga buvo užkoduota ir vertinama, ar ja remiantis galima numatyti autizmo išsivystymą. Vaikams, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, jo išsivystymą galima buvo numatyti remiantis ankstyvoje kūdikystėje nufilmuota medžiaga. Šis tyrimas sustiprino hipotezę, kad nežymūs autizmo simptomai atsiranda ankstyvoje kūdikystėje ir stipriai prieštarauja teiginiui, kad vakcinos sukelia autizmą.
Užduoti klausimus specialistams ir rasti atsakymus galite čia.
Parengė Imunoprofilaktikos skyrius
Daugiau informacijos:
Joana Tamkevičiūtė
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
8 671 10216, joana@ulac.lt
www.ulac.lt