Kiekvienais metais, kovo 22 dieną, visame pasulyje švenčiama Pasaulinė vandens diena.
Šios dienos tikslas yra skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų.
Kodėl mums reikia vandens?
Vanduo yra viena svarbiausių mūsų organizmo funkcionavimo sąlygų. Jau vien tai, kad 68-70 proc. mūsų kūno sudaro vanduo, verčia susimąstyti apie nepaprastą jo svarbą. Vanduo mūsų organizme atlieka keletą gyvybiškai svarbių funkcijų. Būtent juo maisto medžiagos pasiekia svarbiausius organus, o šalutiniai produktai pašalinami. Vanduo reguliuoja kūno temperatūrą, sudaro sąlygas judesiams.
Kadangi žmogaus smegenyse yra dar didesnis vandens kiekis (75-85 proc.), vandens trūkumas tiesiogiai atsiliepia ir jų veiklai.
Žmogaus kūnas visomis išgalėmis stengiasi palaikyti optimalų vandens kiekį. Jis kontroliuoja skysčių išsiskyrimą ir siunčia troškulio signalus į smegenis. Vidutiniškai per parą žmogaus organizmas sunaudoja apie 3 litrus skysčių. Todėl nors be maisto žmogus gali išgyventi gana ilgą laiką, vandens nebuvimas labai greitai stabdo gyvybines funkcijas.
Net jei nieko neveikiate ir tiesiog gulite, mirksite ir kvėpuojate – organizmas vis tiek naudoja vandenį. Organizmas naudoja vandenį norėdamas atsikratyti toksinų ir kitų atliekų. Skysčių netenkame netgi kvėpuodami – tai aiškiai matosi šaltą žiemos dieną kai iškvepiame drėgnus garus. Jei dar pridėsime fizinę veiklą, šiltą klimatą, šlapimą išskiriančias medžiagas, tokias kaip alkoholis ir kofeinas, pamatysime, kad mūsų skysčių atsargos organizme ištuštėja labai greitai. Tada ir įsijungia pavojaus signalas – troškulys. Tačiau dažniausiai troškulys pajuntamas jau per vėlai, todėl vandenį gerti reikia nuolat dar prieš pajuntant troškulio simptomus.
Kadangi žmogaus smegenyse yra dar didesnis vandens kiekis (75-85 proc.), vandens trūkumas tiesiogiai atsiliepia ir jų veiklai.
Žmogaus kūnas visomis išgalėmis stengiasi palaikyti optimalų vandens kiekį. Jis kontroliuoja skysčių išsiskyrimą ir siunčia troškulio signalus į smegenis. Vidutiniškai per parą žmogaus organizmas sunaudoja apie 3 litrus skysčių. Todėl nors be maisto žmogus gali išgyventi gana ilgą laiką, vandens nebuvimas labai greitai stabdo gyvybines funkcijas.
Net jei nieko neveikiate ir tiesiog gulite, mirksite ir kvėpuojate – organizmas vis tiek naudoja vandenį. Organizmas naudoja vandenį norėdamas atsikratyti toksinų ir kitų atliekų. Skysčių netenkame netgi kvėpuodami – tai aiškiai matosi šaltą žiemos dieną kai iškvepiame drėgnus garus. Jei dar pridėsime fizinę veiklą, šiltą klimatą, šlapimą išskiriančias medžiagas, tokias kaip alkoholis ir kofeinas, pamatysime, kad mūsų skysčių atsargos organizme ištuštėja labai greitai. Tada ir įsijungia pavojaus signalas – troškulys. Tačiau dažniausiai troškulys pajuntamas jau per vėlai, todėl vandenį gerti reikia nuolat dar prieš pajuntant troškulio simptomus.
Jūsų dėmesiui – keli įdomūs faktai apie vandenį – mūsų gyvybės šaltinį.
• Suaugusio žmogaus organizme yra 68—70 proc. vandens, iš jo kraujyje — 90 proc., raumenyse — 75 proc., kauluose — 28 proc.
• Suaugusiam žmogui kasdien reikia 2—2,5 litrų geriamojo vandens. Kad organizmas normaliai funkcionuotų, vandens reikia 4—5 kartus daugiau, t. y. kad jame būtų 9—10 l.
• Per dieną mūsų kūnas per odą, plaučius, inkstus ir žarnyną praranda 10–12 puodelių vandens.
• Netekęs 21 proc. vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau, negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs numirs aštuntą parą.
• 25 proc. pasaulio populiacijos neturi švaraus geriamojo vandens.
