2011 metais vasario 14 d. pirmą kartą minima Europos epilepsijos diena. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas, ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisija.

 

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija. Europoje apie 6 mln. žmonių serga epilepsija, Lietuvoje – apie 18 tūkstančių. Visi šie žmonės turi teisę į tinkamą gydymą, išsilavinimą, darbą.

Epilepsija vadinta paslaptingais vardais: „šventoji ", „dieviškoji" ar ,,dangiškoji" liga. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas, jo atvaizdas greta priepuolį patyrusio žmogaus aptinkamas daugelyje to laikotarpio meno kūrinių.

 
Epilepsija – būklė, kuriai būdingi pasikartojantys centrinės nervų sistemos priepuoliai, t. y., nenormalūs smegenų elektriniai iškrūviai. Sergant šia liga kartkartėmis prasideda traukuliai, prarandama sąmonė, kartais sumažėja protiniai gabumai. Priepuoliai kartojasi ilgą laiką, gali neišnykti visą gyvenimą. Todėl liga laikoma lėtine. Epilepsija serga ne tik žmonės, bet ir kiti gyvūnai. Šia liga serga apie 0,05 proc. viso pasaulio žmonių.
 
Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos. Trims ketvirtadaliams ligonių pirmasis priepuolis pasireiškia vaikystėje, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, bei paauglystėje. Didžiajai daliai iš jų priepuoliai ir pasibaigia vaikystėje. Kai kurie vaikai patiria priepuolių, kurie nebūtinai yra epilepsijos išraiška, nors pagal savo atsiradimo mechanizmą („elektrinė audra smegenyse“) ir yra epilepsiniai. Šie priepuoliai kyla tik tam tikromis aplinkybėmis, kai trumpam sutrinka sveikata. Kadangi tokie priepuoliai susiję tik su tam tikromis aplinkybėmis ir niekada nevyksta savaime, jie vadinami atsitiktiniais priepuoliais arba ūmiais simptominiais.
 
Dažniausiai pasitaikančios epilepsijos priežastys:
·    Sutrinka vaisiaus smegenų vystymasis, pavyzdžiui, dėl genetinių pakitimų, motinos apsinuodijimo, infekcijų, piktnaudžiavimo alkoholiu, sunkaus nukraujavimo ar dėl nežinomų priežasčių.
·         Gimdymo metu, jei pristinga deguonies ar išsilieja kraujas į smegenis.
·         Persergama encefalitu ar meningitu.
·         Smegenys sužeidžiamos sunkių galvos smegenų traumų metu (kraujavimas į smegenis, smegenų sutrenkimas).
·         Kai yra progresuojančios smegenų ligos, tarp jų ir smegenų augliai.
·         Įgimtos ligos, pavyzdžiui, tuberozinė sklerozė.
 
Epilepsija nėra paveldima liga, tai yra epilepsija nėra perduodama vaikui iš tėvo ar motinos. Tačiau polinkis sirgti epilepsija gali būti skirtingas įvairiose šeimose. Tai paaiškina, kodėl keli vienos šeimos nariai gali patirti epilepsijos priepuolius.
 
Epilepsijos priepuolius gali sukelti:
·         Virusinės infekcijos,
·         orų pokyčiai,
·         fizinis ar protinis stresas,
·         miego trūkumas,
·         alkoholis,
·         karštis,
·         stipri ir mirganti šviesa.
·         nestiprus pabrinkimas galvoje
 
Epilepsija dažniausiai yra gydoma vaistais, išrašytais gydytojo terapeuto. Šios ligos gydymu specializuojasi neurologai ir neurochirurgai. Kartais pacientui yra implantuojamas klajoklinio nervo stimuliatorius. Pacientui dar gali pagelbėti speciali mityba. Neurochirurgai atlieka specialias operacijas, po kurio epilepsijos priepuoliai sušvelnėja, tampa ne tokie dažni. Kai kuriems pacientams po operacijos epilepsija nebeatsinaujina.
 
Aplinkiniai turėtų žinoti ką daryti ištikus tokiai netikėtai situacijai. Svarbiausia neišsigąsti, nepanikuoti ir išlikti ramiems, pasirūpinkite, kad ligonis nesusižeistų - pašalinkite aštrius bei dūžtančius daiktus ar perneškite jį į saugią vietą, ką nors padėdami po galva paguldykite jį ant šono, atlaisvinkite rūbus (ypač prie kaklo), stebėkite, kad neužspringtų liežuviu ir į burną nekiškite jokių daiktų. Atminkite, jog nereikia trukdyti traukuliams ir žmogų laikyti ar bandyti jį gaivinti. Priepuoliui aprimus nepalikite žmogaus vieno, kuo galite jam pagelbėkite.
Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį - tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiajai bei kūdikiui.

​Daugiau informacijos grasite: LESIA - Lietuvos epilepsija sergančiųjų integracijos asociacija


Telšių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
www.facebook.com/TelsiurajonoVSB