Spalio 29-ąją pasaulis mini tarptautinę žvynelinės dieną. Ši diena Lietuvoje minima kasmet nuo 2004 metų.  Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų. Lietuvoje – maždaug per 100 tūkst. žmonių, trečdalis jų – itin sunkiai.
 
Žvynelinė – neišgydoma liga

             Žvynelinė (psoriazė) yra lėtinė neišgydoma uždegimo liga, kuri pažeidžia kūno ir galvos plaukuotosios dalies odą, nagus. Susirgus žvyneline paviršinės odos ląstelės pradeda pernelyg greitai daugintis, oda atrodo lyg padengta žvynais, kuriuos niežti, kartais skauda. Dešimtadaliui pacientų išsivysto luošinantis artritas:  ištinsta ir skauda rankų bei kojų pirštų sąnarius. Įrodyta, kad žvynelinė pacientų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai, nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki jos eiga.

         Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra. Šalyje žvyneline serga per 100 tūkst. gyventojų. Labai sunkia plokštelinės formos žvyneline, kuriai nepadeda tradicinis sisteminis gydymas, Lietuvoje serga netoli 60 ligonių. Trečdalis pacientų suserga žvyneline dar nesulaukę 16 metų. Ketvirtadaliui pirmieji bėrimai atsiranda nuo 2 metų amžiaus.
     Dažniausiai žvynelinę sukelia stresai, genetiniai veiksniai, medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, skydliaukė), bakterinės infekcijos, kontaktiniai alergenai, kai kurie vaistai. Neatmetamas ir maisto, kurio sudėtyje yra daug priedų, neigiamas poveikis. Žvynelinė gali būti paveldima: apie 70 proc. ligonių šeimose buvo sirgusiųjų šia liga. Visuomenėje vis dar paplitę klaidingi įsitikinimai, esą žvynelinė užkrečiama ar ją sukelia prasta asmens higiena. Tačiau taip nėra.
 
Ligos eiga
            Sergant žvyneline oda išberiama ribotais, raudonais, įvairaus dydžio mazgeliais, kurie apsitraukia sausais balsvais žvynais. Pradžioje odos pakilimas gali būti taško, lašo, monetos dydžio, vėliau bėrimo elementai gali susijungti, susilieti į delno didumo ir didesnius, nelygiais kraštais laukelius. Dažniausiai pažeidžiami lenkiamieji alkūnių ir kelių paviršiai, kryžkaulio sritis, plaukuotoji galvos dalis. Dažnai židiniai iš plaukuotosios galvos dalies išplinta į neplaukuotąją kaktos, skruostų, ausų, sprando sričių odą. Dėl žvynelinės galva nenuplinka. Dažniausiai žvynelinės židiniai neniežti, tačiau gali niežėti, jei vystosi uždegimas, liga greitai plinta. Ligos eiga ir odos pažeidimo pobūdis yra labai nevienodi tiek atskiriems žmonėms, tiek ir pačiam ligoniui. Vieniems atsiranda tiktai pavienių mazgelių ir liga nė kiek neapsunkina ligonio gyvenimo. Kitiems gausių išbėrimų atakos seka viena po kitos ir ligonis ištisais metais būna išbertas. Skiriamos šios ligos formos:

Delnų ir padų žvynelinė: atsiranda sausų, sustorėjusių, pleiskanojančių židinių, kurie dažnai sutrūkinėja. Taip pat gali būti stebimos sterilaus skysčio pripildytos smeigtuko galvutės dydžio pūslelės. Gali būti infiltruoti, paraudę židiniai po krūtimis, kirkšnių srityje, pažastyse, lytinių organų srityje. Dažniau serga nutukę, cukriniu diabetu sergantys žmonės.

Gleivinėse žvynelinė būna retai. Susirgus šia žvynelinės forma atsiranda balkšvų, rato ar lanko formos žiedų burnoje.

Nagų žvynelinė: nagai nustoja blizgėję, sustorėja, nago plokštelė pakyla nuo nago guolio, tampa trapi. Paviršiuje atsiranda smulkių duobelių.

Eritroderminė žvynelinė:  ši forma pažeidžia viso kūno odą, ši tampa ryškiai raudona, įtempta, paburkusi; padidėja limfmazgiai.

 
Žvynelinės gydymas
         Gydymas labai brangus. Ne kiekvienas gali nusipirkti tepalo už 100 litų, kurio visam kūnui ištepti pakanka tik dvejiems kartams. Šiandien psoriazei gydyti pasitelkiamos ir tokios efektyvios priemonės, kaip vietinio poveikio gliukokortikoidų ir vitamino D3 preparatai. Nors jie yra kompensuojami, tačiau daliai ligonių dėl didelės priemokos jie taip pat lieka neįperkami.
               Lietuvoje pirmus metus pacientai turi galimybę gydytis nuo žvynelinės biologiniais vaistais, kuriuos valstybė pilnai kompensuoja 32 ligoniams, nors jų reikėtų didesniam ligonių skaičiui. Dabar šie vaistai sunkiai žvynelinės formai gydyti skiriami tada, kai tradicinis sisteminis gydymas ir fototerapija (gydymas ultravioletiniais spinduliais) yra neveiksmingi. Nors biologiniai preparatai neišgydo žvynelinės, tačiau labai sumažina jos simptomus, pagerina ligonių gyvenimo kokybę.
 
Žvynelinė ir širdies nepakankamumas – susijusios ligos
               Sergant žvyneline padidėja rizika išsivystyti širdies nepakankamumui: tokius rezultatus parodė neseniai Europos kardiologijos kongrese pristatyto tyrimo rezultatai.
                 Duomenys gauti išanalizavus 5,85 milijono Danijos nacionalinio registro ligonių, kurie stebėti nuo 1997 iki 2008 metų. Tarp šių pacientų buvo 57 tūkst. asmenų, kenčiančių nuo žvynelinės, ir stebėta jų širdies ir kraujagyslių ligų istorija vertinant riziką.
                Paaiškėjo, kad sergantiems žvyneline rizika išsivystyti iki tol dar nediagnozuotam širdies nepakankamumui buvo net du kartus didesnė negu nesergantiems šia liga. Atmetus visus kitus rizikos faktorius ir vartojamus medikamentus perskaičiuotas rizikos padidėjimas siekė 64 proc. sergant nesunkia žvynelinės forma ir 85 procentus sergant sunkia žvyneline.
 
                Liūdniausia, jog sunkiomis žvynelinės formomis suserga vis daugiau jaunų žmonių. Žvynelinė yra odos liga, o Lietuvoje esant grožio kultui daugelis sergančiųjų kenčia psichologines problemas, išgyvena gilią depresiją. Todėl reiktų suprasti tuos žmones kurie serga šia liga ir nebijoti užsikrėsti, nes ši liga nėra užkrečiama.


Visi odos ir poodžio ligų susirgimai 2012 metais Lietuvoje:



Informaciją parengė
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas Mantas Karečka