Pasaulinės vandens dienos proga iki kovo 22 dienos Jums suteikiama galimybė išsitirti šulinių bei šachtinių gręžinių vandenį Jūsų mieste. Vandens mėginiai bus priimami apie 50-tyje Lietuvos miestų bei miestelių. Vandens mėginius reikia pristatyti švariuose 1,5 l talpos plastikiniuose buteliuose.
Išsamesnę informaciją kur pristatyti vandens mėginius rasite internetiniame puslapyje www.nvspl.lt arba paskambinę tel. (8 5) 234 4003.
NAUDOKIME ŠVARŲ VANDENĮ IR IŠLIKIME SVEIKI.
Kol kas Lietuvoje turime pakankamai geriamo vandens, vandentiekio vanduo yra gerai apdorotas ir tinkamas gerti, net ir nevirintas. Kitokia situacija yra su šachtinių šulinių ir negilių gręžinių vandeniu, kurį maistui gaminti ir gerti vartoja ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Šis vanduo laikomas pačiu nesaugiausiu, jis dažnai būna užterštas azoto grupės cheminiais junginiais (nitritais, nitratais, amoniu), mikroorganizmais.
2012 m. atlikti tyrimai rodo, kad trečdalio šulinių vanduo nesaugus gerti, juose nitratų koncentracija viršijo ribinę vertę.
Vandenį rekomenduojame tirti bent kartą ar du per metus, nes dažniausiai šulinio vandens kokybė pablogėja pavasarį ir rudenį. Pavasarį dėl tirpstančio sniego, potvynių, rudenį dėl lietaus visa paviršinė tarša skverbiasi į gruntą, patenka į gruntinį vandenį, o jeigu dar ir šulinys nėra sandarus, tuomet didelė tikimybė, kad vanduo bus netinkamos kokybės.
O gyventojai kokybę linkę vertinti juslinėmis savybėmis, pažiūri ar vanduo skaidrus, paragauja ar vanduo skanus, ar neužuodžia jokio kvapo. Noriu priminti, kad cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio kvapo, skonio ar spalvos. Jie nepašalinami net ir virinant ar filtruojant įprastais buitiniais filtrais. Virinant jų koncentracija kaip tik padidėja, nes išgaruoja dalis vandens.
Toksiniam nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai iki 6 mėn. ir nėščiosios. Didesnėms dozėms taip pat jautrūs vaikai, sergantieji infekcinėmis, lėtinėmis ligomis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis, anemija, senyvo amžiaus žmonės. Virškinamajame trakte dalis nitratų virsta ypač kenksmingais nitritais, o šie sudarydami kitus darinius padidina onkologinių virškinamojo trakto susirgimų riziką, gali veikti mutageniškai.
Nitritai patekę į organizmą taip pat jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu, susidaro methemoglobinas, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas).
Užterštas mikroorganizmais vanduo taip pat gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Šulinių vandenyje nustatomi 2 mikrobiologiniai rodikliai: žarninės lazdelės bei žarniniai enterokokai. Dauguma žarninių lazdelių yra normalios žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyno mikrofloros dalis. Tačiau yra ir patogeninių, galinčių sukelti infekcines ligas, pasireiškia stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, gali pakilti temperatūra. Šios bakterijos jautrios UV spinduliams, dezinfekcijai, o virinant žūsta.
Apsaugant šulinio vandenį nuo užterštumo svarbu yra tinkamas šulinio įrengimas: gerai parinkta šulinio vieta, sandarumas ir jo priežiūra, taip pat saugus atstumas nuo ūkinių pastatų, lauko tualetų, tręšiamų laukų.
Kad žinotume kokios kokybės vandenį geriame ir apsaugotume savo bei artimųjų sveikatą NVSPL kviečia nelikti abejingais ir išsitirti vandenį. Laboratorijoje atliekami geriamo vandens (komunalinio vandentiekio, kastinių ir šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių, mineralinio ir mineralizuoto vandens), dializės ir dejonizuoto vandens, paviršinio vandens (upių, ežerų, tvenkinių, maudyklų, baseinų vandens) cheminiai, mikrobiologiniai ir parazitologiniai tyrimai. Atliekamų tyrimų metodai yra akredituoti.
Išsamesnę informaciją kur pristatyti vandens mėginius rasite internetiniame puslapyje www.nvspl.lt arba paskambinę tel. (8 5) 234 4003.
NAUDOKIME ŠVARŲ VANDENĮ IR IŠLIKIME SVEIKI.
Informacija.LR SAM