Šiais metais jau septintą kartą visame pasaulyje yra minima Pasaulinė inkstų diena, kurios tikslas  atkreipti visuomenės dėmesį į ypatingą inkstų vaidmenį žmogaus sveikatai, bei suteikti  kuo daugiau žinių apie inkstų ligų riziką bei gydymą.

Lėtinėmis inkstų ligomis serga  maždaug apie 5-11 proc. visos populiacijos. Vidutiniškai kokia nors inkstų liga serga kas dešimtas suaugęs žmogus.

Inkstų ligos yra itin pavojingos, nes jos progresuoja lėtai, nepastebimai, be skausmo, nesukeldamos jokių simptomų, kol inkstai  palaipsniui praranda sugebėjimą funkcionuoti. Net 40 proc. ligonių nežino, kad serga lėtine inkstų liga. Pirmieji simptomai (šlapimo spalvos pokyčiai, sumažėjęs šlapimo kiekis, kūno tinimas) dažnai pastebimi tik ligai pasiekus vėlyvą stadiją, kai inkstų pažeidimai būna negrįžtami. Negydomos lėtinės inkstų ligos anksčiau ar vėliau baigiasi lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kuomet sergančiųjų laukia neišvengiama pakaitinė terapija – inkstų dializė arba transplantacija, nes jų inkstai nebepajėgia filtruoti kraujo, šalinti  toksinus, reguliuoti vandens bei mineralinių medžiagų balansą.

Dializės ir inksto transplantacija tampa gyvybiškai svarbi pakaitinė terapija, norint prailginti sergančiųjų gyvenimą. Kauno medicinos universiteto Nefrologijos klinikos duomenimis, per pastaruosius 10 metų dializuojamų ligonių skaičius Lietuvoje padidėjo net 6 kartus. Šiuo metu daugiau nei 250 000 pacientų Europoje yra dializuojami ar turi transplantuotą inkstą. Transplantacijų dėka pasaulyje kasmet išgelbėjami tūkstančiai gyvybių, tačiau dar daugiau žmonių miršta taip ir nesulaukę jiems gyvybiškai reikalingo organo persodinimo dėl donorinių organų trūkumo.

Taigi norint išlikti sveikam, pirmiausia reikia imtis priemonių, stengiantis užkirsti kelią lėtinių inkstų ligų progresavimui. Inkstų funkcijos nepakankamumas gali būti nustatytas įvairaus amžiaus žmonėms, todėl svarbu visiems reguliariai tikrintis savo sveikatą, o ypač asmenims, priskiriamiems rizikos grupei.

Į ypatingos rizikos grupę patenka žmonės, sergantys cukriniu diabetu, turintys aukštą kraujospūdį, antsvorio bei tie asmenys, kurių šeimose yra sergančiųjų CD, hipertenzija, inkstų ligomis. Šie žmonės  periodiškai bent vieną kartą per metus turi atlikti profilaktinius šlapimo ir kreatinino koncentracijos kraujyje tyrimus. Tik ankstyva ligos diagnostika padeda užkirsti kelią inkstų nepakankamumo vystymuisi. Laiku diagnozavus inkstų veiklos sutrikimus, galima efektyviai sulėtinti arba sustabdyti ligos progresavimą bei užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, nes žmonės, segantys lėtinėmis inkstų ligomis, 10 kartų dažniau nei kiti suserga ir miršta nuo širdies infarkto ar galvos smegenų insultų.

Norint išvengti lėtinių inkstų ligų rekomenduojama:

• vartoti pakankamai daug skysčių, ne mažiau kaip 1,5-2 litrus per dieną;
• kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje;
• stebėti arterinį spaudimą;
• daugiau judėti, mankštintis;
• gydyti peršalimo ligas,  dantis, o ypač anginą. Kraujyje esantys šių ligų sukėlėjai neretai pasilieka inkstuose bei sukelia inkstų ligas;
• sveikai maitintis - vartoti daugiau vit. A, turinčių vaisių, daržovių, mažinti druskos kiekį maiste t.y. vartoti  ne daugiau kaip 5 g/per dieną;
• stengtis palaikyti normalų kūno svorį;
• vengti vaistų, ypač tų, kurių nepaskyrė gydytojas;
• nerūkyti;
• reguliariai (1 kartą per metus) tikrinti inkstų funkciją, jei yra bent vienas iš šių rizikos faktorių:

* sergama cukriniu diabetu

* yra aukštas kraujospūdis

* yra antsvoris

* šeimoje yra asmenų, sergančių inkstų ligomis.