Peršalimas                                   

     Darganos ir oro kaita turi įtakos peršalimo ligoms. Peršalimas – užkrečiama viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Tai viena dažniausių ligų, kuria kiekvienas žmogus vidutiniškai serga 1 – 4 kartus per metus. Peršalimo ligomis daugiau sergama rudens ir žiemos periodu, atšalus orams, susilpnėjus imunitetui. Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu. Peršalimą gali sukelti daugiau  nei 100 rūšių skirtingų virusų. Peršalimą sukeliantys virusai mutuoja, todėl vakcinavimas yra neefektyvus. Virusai plinta oro lašeliniu būdu – čiaudint,  kosint. Užsikrečiama per nešvarias rankas ir daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Į organizmą virusai patenka per nosį, akis, burną, nosiaryklę.

     Dažniausi peršalimo simptomai yra sloga, gerklės skausmas, neaukšta temperatūra, galvos skausmas, nestiprus kosulys, bendras silpnumas. Simptomai pasireiškia praėjus 1 –3 dienom po užsikrėtimo. Peršalimo simptomai intensyviausi 2 – 4dieną. Paprastai susirgimas praeina per 1 – 2 savaites. Pasitaiko ir peršalimo komplikacijų: ausų uždegimų, sinusitų ir kitų kvėpavimo takų susirgimų. Geriausias būdas išvengti susirgimo – vengti kontakto su ligoniu.

     Peršalimas prasideda gerklės perštėjimu. Gerklės skausmą lydi sloga, kuri pradžioje būna vandeninga, sekretas bespalvis, vėliau sutirštėja, pasikeičia sekreto spalva, pasidaro gelsvos – žalsvos spalvos. Nosies gleivinė būna paburkusi, temperatūra nežymiai padidėjusi. Peršalimo atveju specialiųjų tyrimų atlikti nereikia. Antibiotikai šio susirgimo atveju nevartojami, jie skiriami bakterijų sukeltai infekcijai. Reikia turėti galvoje, kad negalima vartoti preparatų turinčių daug paracetamolio, 4 gramų dozė dienai gali sukelti kepenų pažeidimus. Vaikams jaunesniems nei 3 mėnesiai neduoti preparatų turinčių sudėtyje paracetamolio. Atsargiai skirti tokius preparatus ir vyresniems vaikams. Vaistai mažinantys nosies gleivinės sekreciją vartotini ne ilgiau nei 3 – 5 dienas, o vaikams iš vis nerekomenduotini. Sirupai nuo kosulio nerekomenduojami vaikams jaunesniems nei 2 metų amžiaus. Pakilus temperatūrai, neskubėti tuoj pat mušti jos mažinančiais vaistais. Jei nesergama sunkiomis lėtinėmis ligomis , reikia organizmui leisti pačiam kovoti su infekcija. Vaistus temperatūrai mažinti reiktų vartoti tik tada kai temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai arba sergantysis sunkiai toleruoja temperatūros pakilimą. Gydantis peršalimą reiktų pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris jau žino jūsų sveikatą. Peršalimo profilaktikai svarbu nuolatinis imuniteto stiprinimas ir kontakto su sergančiu neturėjimas. Šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau efektyvias priemones:

• Imuniteto stiprinimas. Peršalimo virusai žmogaus organizme dažniausiai gyvena nosiaryklėje ir ryklėje. Mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Imunitetui stiprinti tinka paprastos priemonės: česnakas, ežiuolė, imbieras, vitaminas c, medus. Reikėtų vartoti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų. Geriausia imuninę sistemą stiprinti nuolatos.
• Organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore, geriausiai pušyne. Reguliariai mankštinkitės. Trisdešimties minučių greitas ėjimas 5 kartus savaitėje – idealus organizmo grūdinimas. Organizmo grūdinimui labai tinka kontrastinio vandens procedūros, reguliariai mėgaukitės pirtie malonumais, vanokitės ir perkitės vantomis. Jei grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesustiprinsite, jį reikia išlaikyti jau suformuotą.
• Seni geri metodai. Labai svarbu neperšalti, vengti didelių temperatūros skirtumų ir skersvėjų. Tamsiais ir nykiais vakarais pasilepinkite aromatų terapija. Profesionalo atliktas masažas suaktyvins limfos tekėjimą, pagerins kraujotaką, bendrą organizmo būklę. Jei jau užpuolė virusas padės patikrintas senolių metodas – kvėpuoti šiltais garais, o jei jau peršti gerklę išbandykite dar vieną senolių būdą – skalauti gerklę druskos tirpalu.
• Geras patalpų mikroklimatas. Patalpose turėtų būti nei per šalta, nei per šilta. Optimaliausia kambario temperatūra ikimokyklinio amžiaus vaikams turi būti 20 – 22 laipsniai, vyresniems vaikams ir suaugusiems pakanka 18 – 20 laipsnių. Patalpų oro drėgnumas turėtų 40 – 60 %. Sausas oras džiovina organizmą. Jei neturite specialaus drėkintuvo, suvilgykite kartkartėmis rankšluostį ir padėkite kambaryje. Nosies landas vilgykite jūros vandeniu ar specialiu tepalu. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią virusų plitimui patalpose.

• Tinkama apranga. Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik šitokie padeda geriausiai išgarinti ir išsaugoti šilumą. Reikėtų rinktis sezonui tinkamus rūbus ir avalynę. Praktiškiausia ir sveikiausia  drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo skubiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam bėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne. Švedų posakis teigia: „Nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.“Svarbu tinkamai prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų.
• Asmens higiena. Viena efektyviausių priemonių norint išvengti ligų, plintančių oru yra rankų plovimas. Patariama vengti čiaudinčių ir kosėjančių asmenų nuo kurių galima užsikrėsti. Svarbu nepamiršti čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo. Sergant stengtis nekontaktuoti su sveikais, naudotis vienkartinėm nosinaitėm, savo asmeniniais indais, dažnai plauti rankas, patartina ūkišku muilu.
• Tinkama mityba. Gerkite daug skysčių ypač arbatų. Valgykite subalansuotą maistą, atsisakykite riebalų, saldžių ir konservuotų produktų. Daugiau vartoti  vaisių, daržovių, grūdinių produktų, riešutų. Vartokite tokių produktų, kurie aprūpins organizmą antioksidatoriais. Peršalus padeda – karštas sultinys ir arbata. JAV plaučių ligų asociacijos atstovas medicinos daktaras Normanas Edelmanas teigia: „Karštas skystis, patekęs į gerklę, suskystina gleives, dėl to jos lengviau pasišalina“. Visi karšti skysčiai veikia teigiamai. Organizmas turi būti pakankamai aprūpintas skysčių kiekiu.
• Poilsis. Daugelis jaučiasi prasikaltę gulėdami ir nieko neveikdami. Iš tiesų ilsėtis būtina. Poilsis padeda nesusirgti, o susirgus greičiau pasveikti. Stengtis paisyti miego rėžimo. Eiti gultis ir keltis tuo pačiu metu ir stengtis miegoti ne mažiau 8 val. Stengtis nepersimiegoti, tai veikia kaip ir nedamiegojus. Svarbus tinkamas darbo ir poilsio rėžimas.
• Daug teigiamų emocijų. Daug juokitės, juokas gydo ir stiprina organizmą. Būkite optimistu. Vidinę nuostatą į pasaulį pakeiskite, o jos pakeitimas gali memti gyvenimo permainas. Ugdykite savyje teigiamą, optimistinį požiūrį į gyvenimą. Turėkite tilslų, laiko ir nebijokite pralaimėti. H. Urban sako: „Pralaimėti ne gėda, gėda bijoti stotis ir bandyti vėl“. Jauskitės reikalingi, bendraukite su draugais, užsiimkite mėgiama veikla, paprasčiausiai būkite geru žmogumi. Skleiskite gėrį, mylėkite, šypsokitės, būkite teigiamoje aplinkoje. Bent vieną valandą per parą raskite laiko sau ir savo sveikatai. Nors trumpą dienos dalį pagyvenkite be kasdieninių rūpesčių lavinos. Ryte nubudus pažvelkite pro langą ir pagalvokite kaip rengtis, kuo autis. Visada galvokite ką dedate į burną. Galvodami galėsite tikėtis, kad peršalimo ligų tikimybė labia sumažės.

         Sumažinti peršalimo ligas, išlaidas vaistams, praleistas darbo ir mokslo dienas,išvengti komplikacijų padeda visos minėtos priemonės. Save reikia mylėti, nes susergame nuo meilės sau trūkumo. Žmonės turi daug problemų, daug painiavos savo gyvenime, tai pasimato net ir po menka peršalimo kauke. Šių dienų pasaulyje retas pasako, kad gyvena puikiai. Kasdien suteikite sau kuo daugiau teigiamų emocijų, nepraleiskite nė dienos nepasirūpinę gera nuotaika.