JOGA – tai dvasinio tobulėjimo kelias, tai kelias į žmogaus savęs realizaciją. Iš sanskrito kalbos išvertus, žodis Joga reiškia “susiliejimas”, “susijungimas”. Tai vidinis susiliejimas, kai santarvę ir harmoniją atranda mūsų kūnas (sudarytas iš atomų ir molekulių), siela (sudaryta iš emocijų, pojūčių, jausmų) ir protas (sudarytas iš minčių), ir išorinis susijungimas su artima ir tolima aplinka: šeima, tauta, pasauliu ir, galiausiai, Dievu.

Norint pradėti judėti savęs tobulinimo kryptimi, pirmiausiai reikia atrasti santarvę tarp mūsų kūno, sielos ir proto, priešingu atveju nutiks, kaip pamokančioje Krylovo pasakėčioje apie gulbę, vėžį ir lydeką, kai visi gyvūnai vežimą traukė į skirtingas puses ir negalėjo išjudinti jo iš vietos. Norint žengti užsibrėžto tikslo link mūsų kūnas, protas ir siela turi judėti viena kryptimi. Daug praktikų Jogos sistemoje yra skirta vidinės ir išorinės harmonijjos paieškai.
             Joga naudinga ne tik tavo kūnui, bet ir sielai bei protui. Joga - meditacijos būdas, kuris atpalaiduoja, nuramina, nuima stresą, pagerina bendrą savijautą, lėtina senėjimo procesus, o kūnas tampa lankstus ir grakštus. Tai būdas tobulėti dvasiškai ir visapusiškai save pažinti, suteikiantis ramybės ir proto koncentracijos - du viename – graži siela gražiame kūne. Jei dažnai kamuoja depresinės nuotaikos, joga gali būti išsigelbėjimas, dėk į šalį tą šokolado plytą ir išbandyk kai ką naudingesnio. Užsiiminėk joga net jei neturi jokių sveikatos problemų (nors aišku nėra nei vieno visiškai sveiko žmogaus) tai padės tau išvengti senatvinių ligų, sustiprins imunitetą, net oda gerokai ilgiau nebus išvagota raukšlių, nereikės pusės algos išleisti brangiems kremams nuo raukšlių.

   GYDOMOSIOS ŽOLELIŲ ARBATOS

      Nuo senų senovės žmonės gydydavosi žolėmis, toks gydymo metodas populiarus ir šiandien. Tik retas mūsų pažįstame reikalingus augalus ir juos surenkame patys. Šį darbą paprastai patikime tuo užsiimantiems žmonėms. Fitoterapija vis dažniau gelbsti gydant vaikų ligas. Yra dvi tokio populiarėjimo priežastys – žolelės veiksmingos, jų nepageidaujamų poveikių tikimybė kur kas mažesnė. Deja, ne visas ligas ir ne visada galima gydyti tik augaliniais preparatais. Kita vertus, perdozuoti augalinės kilmės vaistus taip pat pavojinga, o nusipirkę įvairiausių arbatų dažniausiai rasite tik suaugusiesiems nurodytas dozes. Ar galima savarankiškai nustatyti augalinių preparatų dozes vaikams, atsižvelgiant į vaiko amžių ir svorį? Iš principo – taip. Tereikia apskaičiuoti, kokia preparato dozė rekomenduojama vienam kūno masės kilogramui (suaugusiojo dozę padalyti iš 70) ir padauginti iš vaiko svorio.

NUO KOKIŲ LIGŲ GALIMA GYDYTIS ARBATOMIS

       Tai vienas sudėtingiausių klausimų. Iš principo turbūt nėra ligos, kuriai gydyti žolininkai neturėtų ko pasiūlyti. Be abejo, tai gali būti vienas koks atskiras augalas, o gali būti augalų mišinys. Čia jau reikia žinoti daug. Bet jei kreipsitės į bet kurią vaistinę, jums greičiausiai pasiūlys standartinius augalinių arbatų mišinius. Vaistažolių arbatos gaminamos iš kelių rūšių išdžiovintų, susmulkintų ir sumaišytų vaistinių augalų dalių, pasižyminčių panašiomis gydomosiomis savybėmis.
      Bet kokia augalinės kilmės arbata gali būti pavadinta fitoarbata. Jums nebūtina mokytis visų arbatų pavadinimų, juolab kad pastaruoju metu vaistažolių mišinius gaminančios įmonės sugalvoja skirtingus pavadinimus savo produkcijai. Paprašykite vaistininko parodyti reikiamo poveikio arbatas ir pasirinkite tinkamiausią.

PROFILAKTIKA AR GYDYMAS?

      Ir viena, ir kita. Itin naudinga vartoti augalinius preparatus profilaktiškai. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie serga gastritu, kurių rūgštingumas sumažėjęs, rudenį ir pavasarį rekomenduojama gerti melisos, ramunėlių, gysločio ir mėtų arbatų. Bet kokiu atveju gydymasis arbatomis efektyviausias tuomet, kai liga dar nėra įsisenėjusi. Niekada nesigydykite savarankiškai, kol gydytojas neįvertins ligos sunkumo. Galų gale juk yra tokių ligų, kurios imituoja visai kitą negalavimą.
       Žolininkai pripažįsta, kad geriausios vaistažolių arbatos tos, kurias paruošiate patys.
 

 

     Visi žino, kad fizinė veikla naudinga organizmui. Tačiau turbūt tik nedaugelis supranta, kokia ji gyvybiškai svarbi mūsų sveikatai.
    Dar Viljamas Šekspyras vienoje savo dramų pastebėjo, kad mes prarandame tai, ko nenaudojame.
    Pradėję mankštintis dar jaunystėje, pajusite didžiausią naudą. Jūs galite sveikai gyventi ir išlaikyti puikią fizinę formą ištisus dešimtmečius - būtent judėjimas padės išvengti ligoninių, kai jums bus daugiau nei penkiasdešimt!
    Antrojoje gyvenimo pusėje mankšta taip pat labai reikšminga. Jos būtinumą ypač pajusite tuomet, kai jūsų energijos lygis pradės mažėti, o širdis ims skųstis, lipant laiptais. Tada mankšta tampa visaverčiu gydymu, nes jeigu jūs norite atgaivinti kokybišką savo širdies ir plaučių veiklą, privalote sąmoningai sužadinti juos fizine veikla.

   Nors ir esate labai užsiėmę, bet savo dienotvarkėje būtinai atraskite laiko mankštai.
Nepamirškite, kad jūsų organizmui ji tokia pat svarbi, kaip valgis ir miegas. O tam tikrais gyvenimo tarpsniais tinkama mankšta bus netgi naudingesnė negu sauja piliulių. Be abejo, jeigu sergate širdies bei kraujagyslių liga, cukriniu diabetu ar kuria nors kita liga, jums gali prireikti specialaus gydymo.  Tačiau nepasikliaukite vien vaistais; padėkite patys sau - pradėkite mankštos programą, bet tik prižiūrimi specialistų.

     Atsiminkite - jūsų asmenybė nėra kažkas atskirto nuo kūno ir proto. Jūs esate glaudžiai susijusių sudėtinių dalių, vadinamų Kūnu, Siela ir Dvasia, visuma. Kas veikia (teigiamai arba neigiamai) viena jūsų dalį, veikia jus visą.

    Įsivaizduokite ratą. Ratas sudarytas iš ratlankio, stipinų ir stebulės. Jeigu nuimsite ratlankį, nebeturėsite rato. Jeigu išimsite stipinus, turėsite du atskirus apvalius daiktus, bet tai nebebus ratas. O jei ištrauksite stebulę - ratas subyrės.

     Neįmanoma atskirti kūno nuo proto. Jūs negalite nepaisyti savo kūno, nejausdami žalingų tokio nepaisymo pasekmių savo protui. Taip pat negalite išlaikyti puikios formos kūną be reguliarios, sistemingos kasdieninės fizinės veiklos.

     Jeigu gyvensite nejudrų gyvenimo būdą, jūsų gyvenimo ratas subyrės anksčiau negu gyvenant harmonijoje su gamta.

Kaip išvengti traumatizmo šaltuoju metų laiku

Lietuvoje traumatizmas – pagrindinė jaunų, darbingo amžiaus žmonių mirtingumo priežastis.

Iš visų mirusiųjų nuo traumų 68 procentai – darbingo amžiaus žmonės.

   Bendroje mirčių struktūroje Lietuvoje išorinės mirties priežastys užima trečią vietą (12,3 proc. mirčių).

   Pagrindinės traumų priežastys yra: autoįvykiai; kritimai (paslydimai) šaltuoju metų laiku; smurtiniai sužalojimai.

   Traumų prevencija: Naudokite galvos atramas savo mašinos sėdynėse. Vairuokite saugiai, nevairuokite išgėręs. Prisisekite saugos diržus. Vaikus automobiliuose vežkite tik specialiose kėdutėse. Užsidėkite šalmą jei vairuojate dviratį, motociklą ar važiuojate riedučiais. Būkite labai atsargūs slidžiuoju metų laiku, neskubėkite eidami per gatvę. Nenerkite į vandenį vietose, kur neaiškus vandens telkinio gylis, dugno būklė.

   Didėjant eismo intensyvumui, didėja avaringumas ir nelaimingų atsitikimų skaičius.

   Neseniai pasaulio spaudoje buvo paskelbta liūdna statistika: pasirodo, kasmet mūsų planetos keliuose žūsta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, o dar apie 50 mln. sužeidžiama. Daugelis tampa invalidais visam gyvenimui. Tokius duomenis pateikia Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija ir Pasaulio bankas, remdamiesi policijos užregistruotomis kelių eismo įvykių suvestinėmis. Beje, reikia pripažinti, jog tai nėra patys tiksliausi duomenys, mat teisėtvarkos pareigūnai ne viską užfiksuoja. O apie tikslų sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičių apskritai sunku spręsti. Juk daugelis nukentėjusiųjų, nejausdami traumų, atsisako nuo hospitalizacijos ir tik po keleto dienų ar savaičių kreipiasi į medikus, kai avarijos pasekmės netikėtai pasireiškia stipriai arba virsta patologiniais nukrypimais. Tad pagrindinis medikų patarimas važiuojantiesiems tebėra toks: po bet kokios avarijos pasitikrinkite sveikatą, juk tai, kas nejaudina jūsų šią minutę, ateityje gali virsti kančių metais. Tad, ekspertų nuomone, tikslus sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičius nepalyginti didesnis negu rodo oficialioji statistika.

   Liūdniausia tai, kad per nelaimingus autoįvykius kasmet sužalojama vis daugiau vaikų, nuo vieno iki šešių - per metus žūsta.

   Dažniausiai į avarijas patenka 5-14 metų vaikai, daugiausia berniukai. Ieškodami nelaimingų atsitikimų priežasčių, specialistai išaiškino, kad praėjusiais metais daugiau nei pusė avarijų, kuriose buvo sužaloti vaikai, įvyko dėl vairuotojų, kai kada ir neblaivių, kaltės. Kai kurie jų visam gyvenimui liko neįgalūs.

   Lietuvoje traumų ištikti žmonės miršta šešis kartus dažniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Viena iš šio didelio mirtingumo priežasčių yra nesuteikta pirmoji medicininė pagalba įvykio vietoje iki atvykstant medicinos personalui. Todėl norint, kad kuo daugiau išgyventų traumų ištiktų, apsinuodijusių ar kitaip nukentėjusių asmenų, būtina gyventojams mokėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą, nes adekvati ir laiku suteikta pirmoji medicininė pagalba neretai gali išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę.

   Nepraeikite pro paslydusį senelį, padėkite jam atsikelti, suteikite pirmąją pagalbą jei to reikia ar bent padėkite ją iškviesti. Nesielkite taip, kaip nenorėtumėte kad su Jumis pasielgtų – būkite žmogiški.

   Akivaizdu, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir ieškoti efektyvių sprendimų įvairiuose sektoriuose, norint sumažinti traumatizmą keliuose.