Vaikų psichinė sveikata
Spalio dešimtą dieną minima Pasaulinė psichinės sveikatos diena. PSO duomenimis 10-20 % jaunuolių kenčia dėl psichinės ligos, apie 50 % vaikų turi psichinės sveikatos problemų.
Kalbėdami apie visuomenės psichinę sveikatą, suvokiame, jog pagrindas yra vaikų psichinė sveikata. Jeigu visuomenėje kas nors netvarkoje – pirmiausia jaučia ir nukenčia vaikai. Labai gaila, bet visuomenės požiūris į psichinę sveikatą iki šiol yra neteisingas, stigmatizuotas. Jeigu tėvai atveda vaiką pas specialistą konsultuotis, į jį iš karto žvelgiama kaip į psichikos ligonį, bijoma su juo bendrauti, pedagogai ar auklėtojai mokykloje ar ikimokyklinėje įstaigoje dažnai nežino, kaip su juo elgtis.
Vaikai – rytdienos visuomenės piliečiai. Jų vystymasis, sugebėjimas veikti ir priimti sprendimus yra tolimesnės pažangos, gyvenimo kokybės, gerovės prielaida, todėl fizinei ir psichinei sveikatai turi būti teikiama didesnė valstybės parama. Deja, psichinei vaikų sveikatai neskiriamas reikiamas dėmesys, problema tebėra ignoruojama ir apleista. Vaikai kenčia dėl elgesio sutrikimų, raidos ir protinio vystymosi sutrikimų, emocijų sutrikimų, depresijos, nerimo, baimių, hiperaktyvumo sindromo, valgymo, dėmesio, impulsų kontrolės sutrikimų. Aplinkiniai dažnai neįvertina vaikų psichikos sutrikimų, laukia, kad vaikai problemą ,,išaugs‘‘, patys vaikai retai sugeba suprasti, kodėl blogai jaučiasi, kaltina save ir kitus, atsiranda nepasitikėjimas savimi, agresija, nepaklusnumas. Svarbu laiku atpažinti prasidedantį sutrikimą, nukreipti specialistų konsultacijai. Dažniausiai pagalbos reikia visai šeimai. Dauguma suaugusiųjų psichikos ligų prasideda vaikystėje, jos negydomos perauga į rimtą ligą.
Psichosocialinė aplinka – visuma psichologinių ir socialinių veiksnių, darančių įtaką žmogaus harmoningam vystymuisi. Jei aplinkoje daug psichiką traumuojančių situacijų, vaikas gyvena nuolatiniame nerime, baimėje, atsiranda elgesio, dėmesio koncentracijos sutrikimų, prarandamas pasitikėjimas jį supančiais žmonėmis, motyvacija mokslui. Mokykloje tokie vaikai dažnai patiria patyčias, neturi, draugų, jaučiasi vieniši, nesaugūs, pablogėja adaptacija. Nerimą kelia vis jaunėjantys suicidiniai bandymai, apklausų metu nustatyta, kad apie savižudybę pagalvoja dauguma vaikų.
Psichinės sveikatos blogėjimą lemia šeimos mikroklimatas, santykiai su tėvais, artimaisiais, mokyklinės problemos. Tėvams išvykus uždarbiauti, vaikai paliekami senelių, draugų globai, neretai prižiūri vieni kitus, juos lydi nuolatinis nerimas, baimė, nėra su kuo pasikalbėti apie kasdienines problemas, stebimas susvetimėjimas, vaikai tėvus vertina tik pagal materialinę prizmę. Mergaitės dažniau suserga depresija, valgymo sutrikimais. Berniukai turi elgesio, dėmesio koncentracijos sutrikimo sindromų, priklausomybių, agresijos.
Vaikai geriau išsako somatinius skundus, kurie dažnai lydi psichikos sutrikimus, jie skundžiasi galvos, širdies ploto skausmais, svaigimu, pilvo skausmu. Tėvai aplanko daugybę specialistų, atlieka tyrimus, tačiau visi gydytojai organinių sutrikimų neranda. Tėvai laukia, kad šlapimo ar išmatų nelaikymas ,,išaugs‘‘, nesuprasdami, kokia psichologinė trauma bendraujant su draugais yra šie sutrikimai, tokie vaikai tampa prislėgti, uždari. Vis jaunėja ir sunki psichikos liga šizofrenija, daugėja vaikų, turinčių priklausomybę alkoholiui, rūkymui, narkotikams, azartiniams žaidimams, kompiuteriui. Pseudopsichopatai vaikai turi tipiškų simptomų, tokių kaip padeginėjimai, vogimas, seksualiniai iškrypimai, iškreiptas realybės suvokimas.
Valstybė privalo rūpintis savo piliečių psichine sveikata. Kuriamos strategijos, plečiamas paslaugų tinklas, tačiau dažnai programos neduoda laukiamo rezultato, įtempti psichosocisliniai santykiai veikia į trapią vaiko psichiką. Kuo ilgiau veiks psichiką traumuojantys faktoriai, tuo blogesnė bus mūsų vaikų psichinė sveikata.
Gera psichinė sveikata – tai dvasinis ir emocinis komfortas, kai žmogus jaučiasi visavertis, aktyvus, bendraujantis, sugeba įveikti atsiradusias problemas, o tai turėtų suteikti pirmiausia patys artimiausi žmonės mylėdami savo vaikus ir adekvačiai juos auklėdami.
Vaikų ir paauglių psichiatrė V.Riškienė