Traumos yra ketvirtoji dažniausia žmonių mirties priežastis ES valstybėse narėse po širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ir kvėpavimo takų ligų. Taip pat pažymima, kad traumos yra pagrindinė vaikų, paauglių ir jaunų suaugusių žmonių mirties priežastis. Daugelis tų, kurie išgyvena po sunkių traumų, visą gyvenimą kenčia dėl pablogėjusios sveikatos, o nelaimingi atsitikimai ir traumos yra pagrindinė jaunų žmonių nuolatinės negalios priežastis. Europos Komisijos Komunikate taip pat pabrėžiama, kad dėl traumų į ligonines kasmet paguldoma vidutiniškai apie 6,8 mln. žmonių. Traumos yra didžiulė finansinė našta sveikatos ir socialinio aprūpinimo sistemoms. Nelaimingus atsitikimus, apsinuodijimus ir traumas pagrįstai galima pavadinti mūsų šalies nacionaline nelaime - mirtingumas nuo jų, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra labai didelis ir toliau sparčiai auga. Lietuvoje nuo sužalojimų ir apsinuodijimų kasmet miršta apie 5000 suaugusių žmonių.
Pasaulio sveikatos asamblėja šiais metais priėmė rezoliuciją dėl vaikų sužalojimų prevencijos. Tai pirmoji tokia rezoliucija šia tema. Rezoliucija skatina užkirsti kelią vaikų traumoms, kurios yra pagrindinė mirties priežastis tarp 5 metų ir vyresnių vaikų. Daugiau nei 830 000 vaikų pasaulyje kasmet miršta dėl skendimų, nudegimų, apsinuodijimų bei kelių eismo įvykiuose.
Tarp vaikų ir suaugusiųjų yra daug fiziologinių ir anatominių skirtumų. Vaikas nėra tiesiog mažas suaugęs. Vaiko vidaus organai yra labiau suglausti, tarp jų nėra riebalinio sluoksnio ir jungiamojo audinio, kuris pas suaugusius sugeria smūgio energiją. Fizinis poveikis vaikui sukelia didesnius trauminius sužalojimus. Mažesnis kūno dydis yra pagrindinis politraumos faktorius. Vaikų galva yra neproporcingai didelė, palyginus su kūnu, dėl to dažniau traumuojama. Tačiau vaiko smegenys apsaugotos didesniu smegenų skysčio sluoksniu, o kaukolės kaulai yra elastingesni ir minkštesni negu suaugusiojo, tad mažiau pažeidžiami. Vaikas, patyręs traumą, gali net nesiskųsti tėvams, jis nejaučia intensyvaus skausmo, gali nebūti ryškios reakcijos ir pagalba bus suteikta pavėluotai.
Vaikų traumos ir sužalojimai būna skirtingi:
Žaizdos –paviršinės odos, gilios - raumenų. Vaikams dažnai būna nubrozdinimai, kurie labai pavojingi, nes mikrobai patenka giliai į audinius, o kraujas ir limfa išsiskiria nepakankamo kiekio ir nenuplauna žaizdos. Gilios žaizdos dažnai būna kąstinės, kurios greitai supūliuoja ir ilgai gyja.
Sumušimai pasitaiko labai dažnai ir pasireiškia kraujosrūvomis, raumenų ir sausgyslių infiltracija.
Kritimai yra dažna galvos traumų priežastis. Juos patiria ne mažiau nei pusė visų vaikų. Traumos sunkumas priklauso nuo kritimo aukščio. Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko skundus, ypač, jei vaiką pykina, jis vemia arba yra neįprastai mieguistas. Jį reikia skubiai vežti į ligoninę.
Automobilinės traumas sunkesnės vaikams nuo keturių iki šešiolikos metų, nes jie dažniausiai nėra prisisegę saugos diržų.
Mūsų Lietuvos mažieji vis dar išlieka jautriausi eismo dalyviai, kurie dažnai sužalojami kelyje. Eismo įvykiai yra pirmaujanti vaikų ir jaunimo mirties bei suluošinimo priežastis Lietuvoje. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su praeitų metų duomenimis, sužalotų eismo įvykiuose vaikų nesumažėjo. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje jau žuvo 11 vaikų, ir tai yra beveik dukart daugiau nei pernai. Remiantis bendrais statistikos duomenimis, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai, išlieka apie 400 per metus. Dalis vaikų patyrė sunkias traumas arba liko neįgalūs visam gyvenimui. Tyrimai rodo, jog patyrusių traumas vaikų namų aplinka buvo nesaugi, o daugiausia sužalojimų įvyksta palikus vaikus namuose be priežiūros arba pakeliui į mokyklą. Šiuo metu nepilnamečių traumų keliuose vėl ims daugėti. Rudenį ir žiemą dauguma mūsų vaikų į mokyklas išeis dar neprašvitus, o grįš jau sutemus.
Todėl būtina, kad tėvai suformuotų vaikui saugaus eismo įgūdžius tam, kad kelias į mokyklą būtų saugus.
Išmokykite vaikus, kaip elgtis pažymėtose („zebro“) bei reguliuojamosiose pėsčiųjų perėjose bei sankryžose. Vaikas turi žinoti, kad norėdamas pereiti gatvę, pirmiausia turi sustoti, iš pradžių pažiūrėti į kairę, paskui į dešinę, tada dar kartą į kairę ir įsitikinus, kad kelias laisvas, eiti per gatvę. Niekada nebėgti ir neiti per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui. Paaiškinkite vaikui šviesoforo signalų reikšmes vairuotojui ir pėsčiajam.
Paaiškinkite vaikui, kad ir „zebru“ pažymėtose ir šviesoforo reguliuojamose pėsčiųjų perėjose reikia būti atidžiam, nes dar daug vairuotojų nesilaiko Kelių eismo taisyklių.
Prieš pirmą kartą vaikui savarankiškai einant į mokyklą, daug kartų aptarkite ir kartu nueikite tą kelią į mokyklą ar į autobusų stotelę. Ypač svarbu eiti tuo metu, kai iš tikrųjų bus pamokų pradžia ir pabaiga. Reikėtų stengtis, kad viskas būtų tikroviška.
Neleiskite vaikui vienam grįžti namo pirmąją dieną po pamokų. Vėliau taip pat nuolat tikrinkite, ar jis elgiasi taip, kaip jūs kartu mokėtės, ar jam turi įtakos kitų vaikų elgesys. Patikrinkite, ar vaiko kelyje neatsirado naujų pavojingų vietų, pavyzdžiui, statybos aikštelių.
Atminkite, kad didžiausią įtaką vaikui daro jūsų pačių elgesys gatvėje, todėl visada rodykite jam gerą pavyzdį! Girkite savo vaiką ir neleiskite jam be reikalo ko nors baimintis. Kartais pasikeiskite vaidmenimis - leiskite, kad vaikas nuvestų jus į mokyklą, o pakeliui parodytų pavojingas vietas. Šitaip išsiaiškinsite, kurios vietos vaikui atrodo nesaugios ir gali kelti sunkumų.
Išrinkite saugiausią kelią į mokyklą ir atgal, net jei jis kiek ilgesnis. Mažos apylankos gali gerokai sumažinti riziką.
Jei tik galite, neleiskite vaikui eiti į mokyklą ar grįžti namo vienam, ypač jei gyvenate užmiestyje.
Prieš pradedant vaikui naudotis visuomeniniu transportu ar mokykliniu autobusu, reikia pasitreniruoti. Važiuokite keletą kartų drauge su vaiku ir pamokykite jį, kaip reikia elgtis visuomeniniame transporte, einant į stotelę ir laukiant joje.
Pasirūpinkite, kad vaikas iš namų išeitų laiku ir iki stotelės nueitų neskubėdamas. Jei vaikas skubės ir bijos pavėluoti, jo elgesys gali būti neprognozuojamas ir neapgalvotas.
Mokykite vaiką stotelėje neišdykauti. Jis neturėtų pamiršti, kad privalo laikytis saugaus atstumo iki važiuojamosios dalies, nesisprausti pro duris ir nesistumdyti lipdamas į transporto priemonę.
Nuolat priminkite vaikui, kad gatvę ar kelią galima pereiti tik už autobuso arba kitos transporto priemonės ir einant reikia būti ypač atsargiam. Visų geriausia - palaukti, kol transporto priemonė nuvažiuos.
Labai svarbu, kad vaikai vilkėtų šviesius drabužius ir turėtų šviesą atspindinčius atšvaitus.
Prie vaiko drabužių prisekite arba prisiūkite papildomų atšvaitų. Atšvaitai gali būti ir prikabinami, pavyzdžiui, prie kuprinės. Tokie atšvaitai gerai pastebimi iš visų pusių.
Pirkdami striukę, avalynę ir kitokią aprangą, atkreipkite dėmesį į tai, kad jos detalės būtų pagamintos iš šviesą atspindinčių medžiagų. Tuomet būsite tikri, kad vaikas kelyje bus matomas jau iš tolo.
Vaikų traumatizmas nemažėja, todėl traumatizmo profilaktika labai svarbi - tai ne tik medicininė, bet ir socialinė problema. Yra trys pasaulyje pripažintos traumų prevencijos strategijos, kurių įgyvendinimas leistų sumažinti traumų skaičių bei sunkumą:
patobulinti įstatytimai ir nutarimai, pvz.: privalomas dviračių šalmų naudojimas, saugių produktų gavyba , teisės aktai dėl dūmų detektorių ,teisės aktai dėl saugios vandens temperatūros, teisės aktai dėl fejerverkų, teisės aktai dėl saugios pakuotės vaikui ir t.t.
saugi aplinka namuose, mokykloje, žaidimų aikštelėse; specializuotos pagalbos centrai: apsinuodijimų, nudegimų ir t.t.
auklėjimas, švietimas ir saugesnis suaugusių žmonių elgesys.
Dauguma traumų įvyksta namuose, kai vaikai būna palikti be tinkamos priežiūros ir pavojingai žaidžia.
Dažniausiai vaikai apsinuodija vaistais ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis buityje. Vaikai apsinuodija tuomet, kai paragauja vaistų, nuodingų augalų ar grybų, įvairių cheminių medžiagų, įkvėpia nuodingų garų ar dujų, kai įgelia bitės ar vapsvos.
Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai apsinuodija atsitiktinai, o 10-15 metų vaikai kartais apsinuodija ir savižudybės tikslu. Taigi, vaistai ir stiprios cheminės medžiagos turi būti neprieinamos bet kokio amžiaus vaikams. Negalima namuose laikyti šarmų ir rūgščių. Užtenka išgerti vieną gurkšnį šių medžiagų ir stipriai nudeginama burna bei stemplė. Po tokių apsinuodijimų vaikas ilgam, o kartais ir visam gyvenimui lieka invalidu. Vaikus reikia mokyti atsargumo. Neragauti nežinomų medžiagų, o ir gerai pažįstamus klijus, tušą, pieštukus, ypač cheminius, vyresni vaikai turi saugoti nuo mažesnių broliukų ar sesučių. Apsinuodijimai klijais, ypač silikatiniais, visuomet yra sunkūs ir pavojingi dėl to, kad pažeidžia centrinę nervų sistemą.
Nepilkite cheminių medžiagų į limonado ar kitus, ne tam skirtus butelius. Daugelis šių medžiagų supakuotos į nesaugius indus, todėl gyvybiškai svarbu jas padėti vaikams neprieinamoje vietoje, jei galima užrakinti. Laikyti jas reikėtų gamykliniuose induose, kurių etiketėje surašyta informacija apie indo turinį, gaminio paskirtį, vartojimo būdą ir t.t. Jei jūsų vaikas kažkaip sugebėjo prieiti prie kurios nors iš šių medžiagų, labai svarbu žinoti kuo jis apsinuodijo.
Ką daryti įtarus apsinuodijimą? Pastebėję neįprastą vaiko elgesį, pagalvokite kuo galėjo apsinuodyti, o gal tai dėl ligos, traumų, ar galvos smegenų sumušimų, saulės smūgio. Įtarę, kad vaikas apsinuodijo vaistais ar kitomis cheminėmis medžiagomis, patikrinkite, ar šalia nėra kokio nors vaisto buteliuko, pakuotės. Jeigu vaikas turi sąmonę, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, pabandykite išplauti skrandį. Duokite vaikui išgerti pasūdyto vandens ir sukelkite vėmimą. Skrandį plaukite 2-3 kartus iki švaraus vandens. Gydytojui būtinai parodykite vaistus ar cheminę medžiagą (įpakavimą), kuria, jūsų nuomone, vaikas apsinuodijo.
Kita pavojinga cheminių medžiagų savybė yra ta, kad jos labai degios. Jei vaikas kurią iš šių medžiagų prineštų prie krosnies, vandens šildytuvo, viryklės, drabužių džiovintuvo ar kito elektros prietaiso ir net degtuko, garai gali užsidegti ir sukelti sprogimą ar gaisrą.
Vaikams reikėtų papasakoti apie gaisrą ir paaiškinti, kaip elgtis. Vaikai turi žinoti, kad gaisras plinta akimirksniu, ir kilus net menkiausiai ugnelei, vaikai turėtų pakviesti suaugusįjį žmogų ir nedelsiant išbėgti iš namų. Vaikams reikia paaiškinti, kad jokiu būdu negalima lįsti po lova ar slėptis spintoje. Vaikai turi mokėti iškviesti pirmąją pagalbą ir gaisrinę.
Paieškokite namuose daiktų, galinčių sukelti gaisrą. Gaisrą gali sukelti: degtukai, žiebtuvėliai, arti šildytuvo palikti drabužiai ar kiti degūs daiktai, per daug į vieną elektros lizdą įjungtų laidų, pažeisti laidai, sena elektrotechnika: televizorius, magnetofonas.
Vaikai mėgsta žaisti karą .Kautynių žaislai, įvairūs pistoletai šaudantys šrateliais, strėlytėmis gali rimtai sužeisti akis, pažeisti odą, minkštuosius audinius ir net kaulus. Dažnai žaidžiant įvairias kautynes, įvyksta pasistumdymai, kurie gali padaryti daug žalos vaiko sveikatai. Pirkdami tokius žaislus įsitikinkite, ar šie žaislai atitinka vaiko amžių, ar nėra pavojingi.
Šiuolaikiniuose namuose yra labai daug elektros prietaisų, įvairių elektros laidų ir rozečių. Netvarkingi ar pažeisti jie gali tapti elektros traumos priežastimi. Teikiant pirmąją pagalbą nukentėjusiam, pirmiausia reikia išjungti elektros srovę - ištraukti laidą iš rozetės, sausa lazda numesti elektros laidą nuo kūno. Kai srovės išjungti neįmanoma, prieš teikiant pagalbą, pasirūpinti savo saugumu. Apsimaukite gumines pirštines, apsiaukite guminius batus arba rankas apsivyniokite sausu drabužiu, skuduru. Ant nukentėjusiojo užmeskite sausą skudurą ir paėmę už jo, nutraukite nuo laidų. Teikiantysis pagalbą turi stovėti ant sausų lentų, sausų drabužių. Patartina nukentėjusįjį nuo elektros srovės atitraukti dešiniąja ranka ir jokiu būdu netempti už kojos, nes apavas gali būti drėgnas. Atitrauktą nuo elektros laido, tuoj pat pradėti gaivinti - daryti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Gaivinti tol, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Jei nukentėjęs vaikas turi sąmonę, galima duoti atsigerti mineralinio vandens arba silpnos arbatos. Nesvarbu, kokia vaiko būklė, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą. Paprastai iš pradžių vaiko būklė būna nelabai sunki, bet beveik visada greitai blogėja- tad delsti negalima. Laiku suteikta pagalba gali sušvelninti elektros traumos pasekmes.
Labai svarbu bendrauti su vaikais, pasidomėti jų žaidimais, pasiūlyti saugesnį variantą, perspėti apie galimą pavojų gyvybei. Tai sumažins buitinių traumų tikimybę.