Pasaulio sveikatos organizacija apibūdina sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą, kaip vidutinio intensyvumo fizinį krūvį, lyginant su žmogaus pasiekiamu minimaliu ir maksimaliu fiziniu krūviu. Sveikatą gerinantis fizinis aktyvumas teikia didelę naudą žmogaus sveikatai, savijautai, prailgina ir praturtina žmogaus gyvenimą, pagerina gyvenimo kokybę.

 Dažnai sakoma, kad darbe žmogus ir taip patiria pakankamai intensyvų fizinį krūvį, taip pat fiziškai dirba namuose, sode, namų ūkyje, o vaikai pakankamai juda žaisdami. Profesinėje veikloje dažnai būna daug didesnė fizinio intensyvumo veikla, reikalaujanti iš organizmo atiduoti visas jėgas, išnaudoti visus rezervus tam, kad gauti konkretų darbo rezultatą. Tokio darbo metu atliekami labai sudėtingi judesiai ir fiziniai veiksmai dažnai nesaugūs ir neracionalūs. Darbo sąlygos dažniausiai būna kenksmingos, darbo įrankiai netinkami; žmogus priverstas dirbti net ir esant blogai savijautai. Vienodi judesiai, netinkama kuno padėtis per daug apkrauna raumenis, sąnarius ir kaulus bei sukelia jų nuolatinį nuovargį, o kiti raumenys lieka visiškai  be krūvio.

Mūsų vaikai mokykloje irgi sėdi neergonomiškuose suoluose keletą valandų. Taip perkraunami ilgieji stuburo raumenys, palaikantys kūną vertikalioje padėtyje. Stuburo diskams irgi tenka kelis kartus didesnis krūvis. Tuo tarpu kojų ir rankų raumenys, būnant tokioje padėtyje, gauna tik minimalų krūvį, dėl to jose sutrinka kraujo apykaita. Ilgalaikė sėdima padėtis sutrikdo visą laikyseną, dėl to keičiasi vidaus organų darbas, pavyzdžiui, žarnyno peristaltika, kasos ir kepenų veikla, pradeda augti svoris.

Sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas turėtų būti naudingas sveikatai ir lavinti funkcinius gebėjimus, be išreikstos žalos ar pavojaus asmens sveikatai (PSO 2007). Europos regiono PSO būstinė rekomenduoja vaikams dalyvauti vidutinio intensyvumo fizinėje veikloje ne mažiau 60 minucių kasdien. Tokio krūvio minimumas (du kartus per savaitę) turi palaikyti ir padidinti raumenų tonusą ir jėgą, sąnarių lankstumą, padėti sukaupti tinkamą kaulų masę. Fizinė veikla turėtų būti kuo įvairesnė ir sukelti  tolesnį norą mankštintis. Fizinis krūvis sumažina vaikų nutukimą, tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jeigu fizinio aktyvumo lygis yra mažesnis, žmogaus gyvensena laikoma pasyvia, kas ypatingai padidina įvairiausių ligų riziką ir pablogina gyvenimo kokybę. Vidutinio intensyvumo reguliari fizinė veikla turi stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, o ne rekordų siekimą. Tai ilgainiui pagerina bendrą organizmo fizinį pajėgumą, padeda sumažinti įvairias fobijas, stabilizuoja psichinę veiklą. Padidėjus atsparumui į stresą, imuninė sistema lengviau susitvarko su infekcijomis. Geresnė širdies ir kraujagyslių sistemos būklė prailgina gyvenimo trukmę. Todėl labai svarbu tinkamai individualiai dozuoti fizinį krūvį vaikui.

Vaiko lavinimas kartu reiškia ir jo fizinį auklėjimą. Todėl vaikas turi būti orientuotas pasiekti tik jam svarbų rezultatą, o ne rekordą. Svarbiausia pasiekti, kad fizinis krūvis taptų reguliarus, dozuotas ir prasmingas įprotis. Teorinės žinios turi virsti įgūdžiais ir gebėjimais. Norimam rezultatui pasiekti labai tinka įvairūs  komandiniai žaidimai, konkursai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija,  Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras organizavo  Tarptautinį vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursą „Sveikuolių sveikuoliai“. Šiuo konkursu siekiama:

propaguoti šalies ugdymo įstaigų bendruomenėse sveiką gyvenseną kaip kasdienį gyvenimo būdą;

ugdyti vaikų ir mokinių atsakomybę, skatinti juos saugoti ir stiprinti savo bei kitų sveikatą;

išsiaiškinti ugdymo įstaigų komandas, geriausiai atlikusias konkurso užduotis.

Pirmasis konkurso etapas, organizuotas daugelyje Lietuvos savivaldybių,  jau baigėsi. Konkurso dalyviai turėjo parengti 5 minučių  komandos prisistatymą, sukurti emblemą, sudalyvauti estafetėje, atsakyti į testo klausimus apie sveiką gyvenseną, sveiką mitybą, ekologiją, fizinį aktyvumą, žmogaus saugą, atlikti praktines užduotis. Atskiroje rungtyje dalyvavo komandų kapitonai, mokyklos pedagogai ir medikai, kurie galėjo laimėti papildomų taškų savo komandai. Žinomi nugalėtojai, kurie įgijo teisę rungtis II etape – zonos varžybose, kurias organizuos Panevėžio pedagogų švietimo centras.  III kokurso etapas vyks Lietuvos jaunųjų gamtininkų centre balandžio menesį.

Sveikatą striprinantis fizinis aktyvumas tampa Lietuvos mokyklų kasdiene veikla, o ir tėvai, suprasdami vaikų poreikius ir jų fizines galimybes, turi taikyti šiuos fizinio auklėjimo principus  namuose.

Sveikos mitybos mitai

                      Apie sveiką mitybą parašyta labai daug, tačiau bendro sutarimo vis tiek nėra. Matomai jis ir neįmanomas, nes sveiką eskimų mitybą sudaro 90 % riebios žuvies ir mėsos, o kinų – ryžiai ir daržovės. Abi šios tautos sėkmingai išgyveno tūkstantmečius. Tikriausiai sveikos mitybos paslaptis slypi paties žmogaus organizme. Žmogus ir žiurkės  yra vieninteliai žinduoliai, kurie minta viskuo.  Alkanas liūtas, gulėdamas daržovių lauke, tikrai nugaiš nuo bado, o tuo tarpu žiurkės sugeba prasmukti net į tetrapak pieno pakuotes. Žmogus yra mitybos grandinės viršuje, bet jo organizmas vis dėlto nesugeba sintezuoti visas jam reikalingas medžiagas. Keletą rūšių amino rūgščių ir vitaminų mes privalome gauti su maistu. Kitą dalį pagamins mikroorganizmai, kurie gyvena mūsų žarnyne, mainais už šilumą, apsaugą ir jų gyvenimui tinkamą terpę. Tos terpės pagrindą sudaro mūsų organizmo nesuvirškinta gyvulinės arba augalinės kilmės ląsteliena. Mūsų organizmas turi specifines virškinimo sistemas, organizuotas vietoje ir laike, sugebančias įsisavinti apie 80-90 % maiste esančių naudingų medžiagų, o išskyrimo sistema sugeba detoksikuoti bei pašalinti nereikalingą įvairių medžiagų perteklių, paliekant organizmui tiek, kiek reikia.

                      Dėl to, mano manymu, gali egzistuoti milijonai dietų bei mitybos režimo variantų. Tiesiog pats organizmas, naudodamasis savo fiziologinėmis galimybėmis, kompensuoja jų trūkumus, palaikydamas normalią organizmo būklę.

                      Egzistuoja visuotinai priimtos maitinimosi normos. Daugelis iš jų yra tiesiog mitai. Pabandykime fiziologiškai paanalizuoti kai kuriuos iš jų.

                      Mitas - maistas turi būti šviežias  ir kuo mažiau termiškai apdorotas. Idealus tokio maisto pavyzdys – šviežias ką tik papjauto gyvūno kraujas, kad ir tos pačios žiurkės. Juk tai šiltas, visų reikalingų medžiagų mišinys: baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mikroelementų. Be to ir proporcijos atitinka mokslininkų rekomenduotus 55-60 % energijos iš polisacharidų, 30 % riebalų, 10-15 % baltymų. Tačiau vampyrų ir kanibalų laikai vis dėlto praėjo. Dabar Europoje yra palitęs “anomalinis” mitybos reiškinys, kai tūkstančiai žmonių valgo maistą, rastą šiukšlių konteineriuose su pasibaigusiu galiojimo terminu arba dvėselieną, rastą autostradose ir jie sveikata nesiskundžia. Vadinasi, maisto šviežumas - tik reklaminis šūkis. Termiškai apdorotos daržovės tikrai praranda dalį maistinių medžiagų, bet tuo pačiu tampa lengviau virškinamos ir organizmas sugeba daugiau pasisavinti kitų, jam būtinų termostabilių medžiagų, pavyzdžiui, ląstelienos.

                      Mitas – reikia sumažinti vartojamos druskos kiekį. Šimtmečius druskos kaina buvo labai aukšta ir ji buvo naudojama tik kaip maisto koncervantas, o ne prieskonis. Keletą dešimtmečių buvo teigiama, kad druskos perteklius maiste sukels hipertenziją arba bent pablogins jos eigą. Paaiškėjo, kad hipertenzija labiau priklauso nuo nutukimo ir amžiaus, o atsiradus šlapimo varantiems preparatams, druskos problema “ištirpo”. Organizmui tikrai užtenka 5-6 g dienai, tiek druskos jau turi rekomenduojamos daržovės. Realiai mes gauname apie 10 g druskos kasdien su visais kitais supermarketo produktais ir išvengti to neįmanoma. Vartoti joduotą druską neįmanoma dėl to, kad jodas labai lakus ir išgaruoja iš atidarytos plastmasinės pakuotės per dvi-tris paras, o popierinė pakuotė jo nesulaiko. Tad valgykite šaltibarščius – burokai, o ne žuvis (o gaila) pagrindinis jodo šaltinis Lietuvoje.

                      Mitas – reikia maitintis tvarkingai, laikytis režimo, t. y. valgyti 4-5 kartus per dieną. Mūsų protėviai valgė tada, kada jautė alkį ir turėjo maisto, bet nepasižymėjo nutukimu. Jie galėjo būti savaites nevalgę, kol nenudobdavo mamuto. Iš tikrųjų organizmui svarbus suminis kalorijų kiekis, gaunamas su maistu. Suvalgius 7500-8000 kcal  kūno svoris padidės  maždaug 1 kg. Sugebėkite suvalgyti mažiau ir svoris atitinkamai sumažės. Režimas tapo reikalingas tik šiuolaikiniam žmogui, nes esant maisto pertekliui sutriko alkio ir sotumo reguliacijos mechanizmas. Tad mes jį turime padaryti dirbtinai. Tyrimai parodė, kad net dirbant stresinį ir pavojingą pamaininį darbą mažiau kaip dešimt metų, nutukimo nebus. Tik vėliau rizika pradeda didėti.

                      Mitas – vartokite liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį). Tokius produktus galima pagaminti tik pačiam, atlikus šviežio pieno separaciją. Pavyzdžiui, pirkto parduotuvėje 2,5 % riebumo  pieno stiklinė (200 ml) turi 108 kcal, 9 % riebumo varškė - 156 kcal, 2,6 % riebumo jogurtas – 95 kcal. Skaičiai panašūs į paukštieną. Be to daug turi laktozes fermento trūkumą –penas sukels viduriavima.

Mitas – maitinkitės pagal kraujo grupę. Kraujo grupių dieta sugalvota 1997 m. ir skirta ne svorio mažinimui, bet norint užkirsti kelią ligoms, pagerinti žmogaus sveikatą ir bendrą savijautą. Per tiek laiko nerasta jokio šios dietos mokslinio pagrindo. Neaišku, kaip žmonija išgyveno be jos. Panašu, kad kraujo grupės išsiskyrė prieš 6 mln. metų, kai dar nebuvo nei žemdirbystės, nei gyvulininkystės. Daugiau dumenų, kad vis dėlto pirmoji grupė buvo A, o ne O, kaip teigia P. Adamas. Be to yra kitų kraujo grupių sistemų. Labiau panašu, kad mūsų kraujas, kaip ir pirštų antspaudai, yra individualus.

Geriausia, ką galite padaryti, – formuoti savo vaiko supratimą apie taisyklingą mitybą. Kita vertus, jei vaikas yra įpratęs valgyti taip, kaip rekomenduojama aukščiau, per vieną dieną ar net per mėnesį įpročių pakeisti tikrai nesugebėsite. Mitybos įpročius koreguokite palaipsniui, griežtai nedrausdami vaikui valgyti jo pamėgtų bulvių traškučių ar saldumynų. Tiesiog sutarkite, kad šiuos produktus vaikas valgys tik pavalgęs normalius pietus ir maistą. Tada traškučių suvalgys mažiau. Nelaikykite namuose gazuotų gėrimų ir “natūralių” sulčių. Geriausias gėrimas yra vanduo. Apie save nebegalvokit – jūsų tėvai pavėlavo jums padėti.

Sveikos mitybos piramidė – koncentruotas dabartinės dietologijos metodologijos šaltinis.

Naudotis nesudėtinga. Reikia surašyti savo kelių dienų racioną ir palyginti su rekomenduotu. Skirtumas bus akivaizdus, jeigu suprasti, kad porcija - tai tik apie 25 gramai.

  Iš vienos pusės sveikos mitybos piramidė duoda mums pagrindą laisvei ir  savarankiškai rinktis, o iš kitos pusės, žmonėms, kurie pripratę prie dietų su griežtu valgiaraščiu, yra sudėtinga suprasti tik  bendras rekomendacijas ir patiems sudėlioti  savo valgiaraštį.  Sveikai maitintis reikia visą gyvenimą, kurio tiesiog neįmanoma ilgam įdėti į  griežtus rėmus. Todėl ši piramidė, nurodanti  tik moksliškai pagrįstus  bendrus principus, yra puiki pagalbininkė.