Sveika mityba yra labai svarbi jaunam, augančiam organizmui, todėl maitinantis būtina vadovautis sveikos mitybos principais, neviršyti rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Per paskutinius keletą metų pastebima tendencija, kad didėja vaikų, turinčių antsvorio problemų, vis dažniau sergančių cukriniu diabetu, skaičius.
Šių sveikatos sutrikimų paplitimui daug įtakos pasiketusi gyvensena - fizinis aktyvumas, mitybos poreikiai ir produktų pasiūla (didesnis stipriai perdirbto maisto, saldumynų, gazuotų gėrimų pasirinkimas). Tyrimai rodo, kad šio laikmečio žmogus suvartoja daug daugiau maisto nei reikia, tai yra gauna daugiau kalorijų nei išeikvoja. Nuo 2018 m. sausio 1 d. visiškai įsigalios atnaujintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo", kuris teigiama linkme pakeis ne tik atskirų individų, bet ir organizuotų kolektyvų (ugdymo, socialinės globos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir kt.) maitinimą.
Pagal šį teisės aktą vaikams iki 15 m. yra sumažintas rekomenduojamas paros kalorijų kiekis, reikalingas normaliam augimui, vystymuisi bei kūno svorio išlaikymui. Rekomenduojama paros energijos norma yra sumažinta apie 200 kcal (1-3 m., 4-6 m., 7-10 m., 11-14 m.) amžiaus vaikų grupėms atsižvelgiant į paros energijos poreikį pagal fizinio aktyvumo koeficientus.
Taigi dabar rekomenduojamos paros energijos normos vaikams yra:
1-3 m.– 1200 kcal;
4-6 m.- 1500 kcal.
7-10 m. – 1700 kcal.
11-14 m. (mergaitėms)- 2000 kcal.
11-14 m. (berniukams) – 2200 kcal.
15-18 m. (mergaitėms) – 2400 kcal.
15-18 m. (berniukams) – 2800 kcal.
Pagal teisės aktą yra nustatytos naujos rekomenduojamos medžiagų normos:
• Pridėtinio cukraus kiekio (neturės viršyti 10% bendro cukrų kiekio maiste). Cukrai – tai angliavandeniai, kurie yra galingiausias ir greičiausiai realizuojamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais, todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas cukrus iš visų šaltinių.
• Skaidulinių medžiagų kiekio. Skaidulinės medžiagos labai svarbios nutukimo, vėžio ir širdies ligų profilaktikos prasme. Anksčiau šios medžiagos nebuvo reglamentuojamos, todėl gyventojai, o ypač vaikai jų gaudavo tik apie pusę reikiamos normos. Dabar šių medžiagų kiekis nustatytas pagal mokslinius šaltinius ir bus vertinamas vaikų kolektyvų valgiaraščiuose bei kontroliuojamas maiste. Vaikai turėtų gauti daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų, sumažės rafinuotų miltinių gaminių vartojimas, kuriuose nėra arba yra labai mažai skaidulinių medžiagų.
• Sočiųjų riebalų kiekio (neturėtų viršyti 10% bendro sočiųjų riebalų kiekio maiste). Sotieji riebalai – tai sviestas, lašiniai, riebios dešros, riebūs pieno produktai ir pan. Tai pagrindinė aukšto mirtingumo nuo kraujagyslių ligų Lietuvoje priežastis. Vaikų maiste jų kiekis bus kontroliuojamas, kad išsaugoti vaikų sveikatą ir sumažinti ligų riziką suaugus.
• Transizomerų kiekio. Siekiama iš visų produktų pašalinti kancerogeninius ir aterogeninius transriebalus, kurie yra svarbi vėžio, infarktų ir insultų atsiradimo priežastis. Transriebalai yra ne tik rafinuotuose (skystos ir kietos formos) riebaluose, bet jų natūraliai nedideliais kiekiais yra mėsoje, piene. Transriebalai pagrinde bus kontroliuojami maisto gaminimo metu, nes jų kiekis gali didėti priklausomai nuo terminio apdorojimo temperatūros ir laiko. Iki šiol buvo uždrausti „iš dalies hidrinti" riebalai vaikų maitinime, kuriuose, kaip teigiama, susidaro didžiausias transriebalų kiekis.
• Bendras druskos kiekio.
• Vitaminų ir mineralinių medžiagų normos. Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų, tai atliktų tarsi maisto praturtinimo funkciją – vaikų organizmai gautų visų rekomenduojamų maistinių medžiagų.
