Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad vasario mėnuo – burnos vėžio profilaktikos mėnuo. Jo metu siekiama priminti ir pacientams, ir gydytojams, kad burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ne tik ėduonis, perodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai.

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžio rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai – tai bet kurie aplinkos veiksniai, paveldėtos savybės ar įpročiai, kurie didina riziką susirgti vėžiu. Nors rizikos veiksniai dažnai turi įtakos vėžio atsiradimui, tačiau daugelis jų tiesiogiai vėžio nesukelia.
Kodėl normalios organizmo ląstelės pakinta ir išsivysto vėžys – mokslas dar negali paaiškinti, tačiau yra žinomi veiksniai, kurie didina riziką susirgti burnos ar burninės ryklės dalies vėžiu:

• Tabako vartojimas (rūkymas, uostymas, kramtymas). Tai vienas iš pavojingiausių veiksnių. Net 85 proc. burnos vėžio atvejų siejami su tabako vartojimu. Rūkoriams rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Pypkės rūkymas išskirtinai siejamas su lūpos vėžiu, kuris išsivysto toje vietoje, kur lūpa liečiasi su kandikliu. Pasyvus rūkymas taip pat gali padidinti riziką susirgti burnos vėžiu.
• Ne ką mažiau pavojingas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu išauga net keletą kartų. Manoma, kad šie du veiksniai stiprina vienas kito poveikį.
• Ilgalaikis deginimasis saulėje (ultravioletinių spindulių poveikis).
• Žmogaus papilomos viruso infekcija.
• Vyrai burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu serga dažniau nei moterys.
• Šviesi oda – siejama su didesne rizika susirgti lūpų vėžiu.
• Amžius. Dažniau serga vyresni nei 45 metų amžiaus žmonės.
• Lėtinis burnos gleivinės dirginimas – kuo daugiau dantų trūksta, tuo labiau dirginama gleivinė; gleivinę taip pat dirgina ir pažeidžia nepritaikyti dantų protezai.
• Prasta burnos ir dantų higiena.
• Nevisavertė mityba. Rizika gali padidėti, jeigu organizmui trūksta A ir E vitaminų, o kasdieniame maisto racione mažai vaisių ir daržovių – pagrindinio antioksidantų šaltinio.
• Nusilpusi imuninė sistema.

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžio prevencija

Patikimų būdų, kurie padėtų visiškai apsisaugoti nuo burnos ir burninės ryklės dalies vėžio, mokslas dar negali pasiūlyti, tačiau kai kurie rizikos veiksniai priklauso nuo paties žmogaus.

• Svarbiausias dalykas, kurį turėtų padaryti kiekvienas rūkorius – mesti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkoriai, atsisakę tabako, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką.
• Kitas svarbus dalykas – nepiktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, gausiau vartoti vaisių ir daržovių.
• Siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso patartina riboti lytinių partnerių skaičių.

Burnos ir burninės ryklės dalies vėžio požymiai ir simptomai

Dažniausiai burnos vėžį pirmasis aptinka gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą vėžio dažniausiai galima išvengti.

Būdingiausi burnos ir burninės ryklės dalies vėžio požymiai

• Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė burnoje ar ant lūpos. Tai būdingiausias burnos vėžio požymis. Jeigu opelė neužgyja per 3 savaites, būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar odontologu.
• Skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės. Tai dar ne vėžys, tačiau negydomos dėmelės gali supiktybėti. Balti ikinavikiniai gleivinės pokyčiai vadinami leukoplakija, o raudoni – eritroplakija. Juos gali sukelti ir grybelinė infekcija – burnos pienligė (burnos kandidamikozė). Jei gydoma priešgrybeliniais vaistais liga išnyksta, nėra ko nerimauti – tai ne vėžys.
• Gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje. Toks gumbelis kakle gali būti ir padidėjęs limfmazgis. Vieno ar kelių pažandžių ar kaklo limfmazgių patinimas yra dažnas burnos ir burninės ryklės dalies vėžio simptomas. Karštas, paraudęs, skausmingas guzelis paprastai yra infekcijos, o ne onkologinės ligos požymis, po kurio laiko toks guzelis savaime pradingsta. Tačiau jei gumbelis ilgai neišnyksta ir net padidėja, tai gali būti vėžys.

• Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.
• Užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba.
• Burnos ar liežuvio tirpimas.
• Burnos skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų.
• Pasunkėjęs kramtymas, rijimas, sutrikę liežuvio ir apatinio žandikaulio judesiai. Ryjant gali atsirasti skausmas ar deginimas, arba maistas gali tarsi prilipti prie gerklės. Rijimas gali pasunkėti ir dėl gyvybei nepavojingo stemplės susiaurėjimo, vadinamo stemplės striktūra.
• Ausies ir (ar) žandikaulio skausmas.
• Nemalonus burnos kvapas. Daugelis žmonių retkarčiais kenčia dėl blogo burnos kvapo, tačiau tai nėra specifinis onkologinės ligos požymis. Sergant vėžiu nemalonus burnos kvapas gali paaštrėti, simptomas kartotis vis dažniau ir trukti ilgiau. Jeigu ilgą laiką jaučiate nemalonų burnos kvapą, reikėtų išsitirti, ar nesergate vėžiu.
• Paslankūs, skaudami dantys, ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai.
• Apetito stoka ir svorio kritimas. Šie simptomai – daugelio onkologinių ligų palydovai. Sergant burnos ir burnaryklės vėžiu dažnai skauda burną, sunku nuryti kąsnį, todėl ligonis vis mažiau valgo ir ima lysti. Paprastai svoris pradeda kristi, kai vėžys jau gerokai pažengęs. Jeigu nesilaikėte jokios dietos ir per trumpą laiką netekote 4–5 kilogramų ar dar daugiau, apsilankykite pas šeimos gydytoją.

• Lėtinis nuovargis.
• Įvairūs kiti požymiai ar simptomai, atsiradę burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinantys ilgiau nei 6 savaites.
Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir įvairios ne onkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir dantis bei laikytis burnos higienos. Šių reikalavimų ypač turėtų paisyti esami ar buvę rūkoriai ir dažnai alkoholį vartojantys asmenys.
Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kelių išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ir (ar) odontologu. Kuo anksčiau burnos ir burnaryklės vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.

Onkologinių ligų bijoti nereikia. Svarbu jausti atsakomybę už savo sveikatą ir gyvybę, imtis visų įmanomų profilaktikos priemonių užkirsti kelią šioms ligoms, o susirgus – laiku diagnozuoti, gydyti ir toliau gyventi visavertį gyvenimą.

Parengta pagal LR SAM informaciją,
bei panaudojant ištraukas iš straipsnio "Burnos vėžys" (www.iveikvezi.lt)