Ruduo toks metas, kuomet daugelį pradeda kamuoti bloga nuotaika, niūrios mintys, vis labiau tamsėjantys vakarai verčia vis dažniau likti namuose. Šiuo metu daugumai žmonių prastėja emocinė būsena, žmogus rečiau patiria džiaugsmą, sunkiau ištveria liūdesį, nusivylimą skausmą. Daugelį aplanko iki skausmo pažįstama vadinamoji „rudeninė depresija“ , o kartais net mintys apie savižudybę.

Savižudybė – sukrečiantis ir dažnai sunkiai suprantamas įvykis. Nė vienas iš mūsų nesame apsaugoti nuo sunkių išgyvenimų ar krizinių periodų, nevilties, bejėgiškumo, nepakeliamo liūdesio ir jausmo, jog esi įspraustas į kampą. Ir tada atrodo, jog negali su niekuo apie tai kalbėti, jog niekas tavęs nesupras, galiausiai, jog nėra prasmės to daryti. Su daugeliu sunkumų bandančiam susidoroti žmogui savižudybė ima atrodyti vienintelė išeitis, o kartais užtenka vieno mažyčio įvykio, kuris perpildo taurę, ir žmogus nusižudo.

Higienos instituto duomenimis 2015 metais Lietuvoje nusižudė 896 asmenys (727 vyrai ir 169 moterys), Telšių apskrityje – 59 asmenys.

Dažnai kalbant apie nusižudžiusį priežastimi laikomas paskutinis skausmingas įvykis (neišlaikytas egzaminas, darbo netekimas, pyktis su antrąja puse ir kt.), iš tiesų vienos priežasties privedusios prie tokio poelgio nebūna. Savižudybė yra procesas – prie jos einama palaipsniui, vienam po kito sekant skausmingiems išgyvenimams, kai pasiekiama riba, jog žmogus nebegali ištverti to, ką jaučia.

Svarbu žinoti, kad psichologinės krizės – neišvengiamos žmogaus gyvenimo palydovės. Savižudybė – tai ne išeitis. Iš tiesų – tai tragiškai beviltiškas bandymas spręsti savo sunkumus... Dažniausiai tai - pagalbos šauksmas.

Apie gresiančią savižudybę galime spręsti iš įvairių ženklų. Pavyzdžiui, jei žmogus:

• atrodo apimtas nevilties, bejėgiškumo, depresijos, pesimizmo;
• pradeda gerti, vartoti narkotikus;
• staiga pasikeičia – nebesirūpina anksčiau jį dominusiais dalykais , apsileidžia, atrodo viskam abejingas;
• grąžina skolas, dovanas ir pan.;
• kalba apie savižudybę tiesiogiai arba netiesiogiai;
• mini net konkretų savižudybės laiką ir vietą.
• Tada turime stengtis nepalikti jo vieno, skatinti jį kalbėti apie savo jausmus, rūpintis, kad jis gautų pagalbą ir iš kitų žmonių, iš specialistų.

Emocinė parama telefonu

Emocinės paramos tarnyba	Telefono numeris	Darbo laikas
„Jaunimo linija“ Budi savanoriai konsultantai	8 800 28888	I-VII visą parą
„Vaikų linija“ Budi savanoriai konsultantai, profesionalai	116 111	I-VII 11:00 - 21:00
„Linija Doverija“  (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai	8 800 77277	II-VI  16.00 - 20.00
„Pagalbos moterims linija“ Budi profesionalai, savanoriai konsultantai	8 800 66366	I-VII visą parą
„Vilties linija“ Budi profesionalai, savanoriai konsultantai	116 123	I-VII visą parą

Skambučius į visas linijas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.

Emocinė parama internetu

Emocinės paramos tarnyba	Adresas	Darbo laikas
„Vaikų linija“	Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt	Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“	Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas	Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“	Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com	Atsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“	Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt	Atsako per tris dienas

Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia visus saugoti savo psichinę sveikatą: išmokite atpažinti savo emocines būsenas ir tikslingai spręsti problemas, kad išsaugotumėt psichologinę pusiausvyrą.

Parengta remiantis: Valstybinis psichikos sveikatos centras; Higienos institutas, „Nebijok kalbėti“ A. Mamontovo ir „Jaunimo linijos“ savižudybių prevencijos iniciatyva.