Specialistai primena, kad šaltuoju sezonu daugelį užklumpa gripas, kitos peršalimo ligos, kurių sukėlėjai pažeidžia nosies gleivinę, o tada nosiaryklėje gyvenančiam meningokokui lengviau įsiskverbti į organizmą, patekti į kraują ir sukelti žaibinės formos infekciją. Žmogų bakterine meningokokine infekcija užkrėsti gali sergantis asmuo ir sveikas bakterijų nešiotojas. Suaugusieji dažniausiai būna bakterijų nešiotojai. Manoma, kad apie 5-10 proc., o sergamumo meningokokine infekcija pakilimo metais – 20-30 proc. žmonių gali būti meningokoko bakterijos nešiotojai. Tačiau sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas. Nustačius susirgimą meningokokine infekcija, asmuo izoliuojamas iki 24 val. nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Praėjus šiam laikotarpiui, asmuo tampa nepavojingas aplinkiniams. Meningokokinės infekcijos sukėlėjas labai neatsparus aplinkoje: +10 °C temperatūroje žūsta per 2 val., +50 °C – per 5 min., ultravioletiniai spinduliai sukėlėjus sunaikina greit, o tiesioginiai saulės spinduliai užmuša per 2-6 val. Patalpose dezinfekcija neatliekama, rekomenduojamas tik vėdinimas, drėgnas valymas.

Ligos pradžią nuspėti sunku, nes ji labai panaši į gripą ar kitą ūmią virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Iš pradžių kankina sloga, galvos skausmas, pakyla temperatūra, gali pykinti, skaudėti raumenis. Meningokokinei infekcijai būdingas bėrimas, prasidedantis apatinėje kūno dalyje - ant šlaunų, blauzdų ar pilvo. Tai vyšninės spalvos dėmelės, kurias paspaudus peršviečiamu stiklu, jos neišnyksta. Taip pat infekcijai būdingas ir sprando raumenų rigidiškumas, kai galvą sunku prilenkti prie krūtinės.