Ar kada nors pagalvojote, kad organų donorystė – tai paskutinė mirusiojo dovana gyviesiems?
Būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai tampa nebeefektyvūs – tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys.
Donorinis organas recipientui (žmogui, laukiančiam transplantacijos) parenkamas pagal tam tikrus kriterijus: ligos sunkumą, kraujo tyrimus, donoro ir recipiento ūgio bei svorio suderinamumą, kitus medicininius parametrus.
Lietuvoje įteisintos dvi organų donorystės rūšys – donorystė po mirties ir gyvoji donorystė:
1. Donorystė po mirties
2. Gyvoji donorystė
1. Būtina žinoti. Donorystė po smegenų mirties. Smegenų mirtis – tai tokia būklė, kai kraujotaka smegenyse nutrūksta ir jos atkurti nebepavyksta, nors kai kurie organai, prijungti prie medicininės aparatūros, dar funkcionuoja. Mirštantis žmogus gaivinamas, taikant patvirtintas gaivinimo priemones ir procedūras: gyvybinės funkcijos bandomos atkurti taikant šiuolaikinius medicininius metodus – krūtinės masažą, defibriliaciją (gydymo metodas, kai širdies skilvelių arba prieširdžių virpėjimas pašalinamas vienkartiniu trumpu elektros impulsu), dirbtinę kraujotaką, plaučių ventiliaciją, vaistus, šalinančius priežastis, dėl kurių pacientą ištiko tokia būklė. Nustačius smegenų mirtį (pvz., po patirtos galvos traumos ar patirto insulto), konstatuojama žmogaus mirtis. Tokiu atveju įmanoma organų ir audinių donorystė. Smegenų mirtis konstatuojama tik ligoninės reanimacijos skyriuje trijų gydytojų konsiliumo metu. Neplakančios širdies donorystė: reanimacijos skyriuje taikomos visos teisės aktuose numatytos gaivinimo priemonės, daroma viskas, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta. Jei jos nebepadeda ir sustojusio kvėpavimo bei nutrūkusios kraujotakos atkurti nepavyksta – konstatuojamas mirties faktas. Kai sustoja kvėpavimas ir nutrūksta kraujotaka, sustoja žmogaus širdis. Tokiu atveju konstatavus mirties faktą, įmanoma neplakančios širdies donorystė. Neplakančios širdies donorystės modelis Lietuvoje įteisintas 2015 metų pabaigoje, priėmus Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimus. Konstatavus mirties faktą, atliekamos tam tikros medicininės procedūros, kurių metu donoriniai organai yra aprūpinami krauju (maistinėmis medžiagomis ir deguonimi) ir tam tikrą laiką jie yra išlaikomi gyvybingi. Transplantuoti paimami mirusiojo vidaus organai, širdis transplantacijai nėra tinkama.
2. Organų donorystei būtinas sutikimas. Pats žmogus gali pritarti organų ir audinių donorystei po savo mirties – jam tereikia pasirašyti sutikimą. Sutikimą donorystei gali duoti ir mirusiojo artimieji.
3. Vienas donoras gali išgelbėti net kelias gyvybes. Po mirties donoras gali dovanoti širdį, kepenis, plaučius, kasą, inkstus, ragenas, kaulinį audinį ir odą.
4. Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės. Ne amžius, o sveikatos būklė yra svarbiausia. Ar žmogaus organai yra tinkami transplantuoti, gydytojai nuspręs tik po jo mirties.
5. Ligoniui organų ir audinių persodinimas nekainuoja. Transplantacijos operacijos finansuojamos valstybės ir apmokamos Privalomojo sveikatos drausimo fondo biudžeto lėšomis.
7. Donoro artimiesiems piniginė kompensacija nemokama. Tiems, kurie sutinka paaukoti mirusiojo organus ir (ar) audinius jų laukiantiems žmonėms, siunčiama nuoširdi padėka – taip yra visame civilizuotame pasaulyje.
Organų donorystės statistika Lietuvoje
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad 2017 metų spalio 1 dieną Lietuvoje pritarimą organų donorystei jau buvo pareiškę 24 882 gyventojai (16 280 moterų ir 8602 vyrai). Telšių apskrityje donoro korteles turi 636 žmonės (413 moterų ir 223 vyrai). Iš jų daugiausia pritariančiųjų organų donorystei – 286 – gyvena Mažeikių rajone. Telšių rajone sutikimus donorystei turi 190 žmonių, Plungės rajone – 129, Rietave – 31.
Šiemet Lietuvoje iš viso atlikta 116 organų ir audinių (ragenų) transplantacijų: 58 mirusių donorų inkstų, 5 – gyvų donorų inkstų, 18 – kepenų, 1 – plaučių, 5 – širdies transplantacijos. 29 recipientams transplantuotos ragenos.
Šiuo metu Lietuvoje organų ir audinių (ragenų) transplantacijos laukia 364 žmonės, tačiau 97 iš jų – laikinai ne recipientai, t.y. jiems dėl kokių nors medicininių priežasčių transplantacijos atlikti negalima (pavyzdžiui, kai žmogus karščiuoja, kai jam diagnozuota virusinė infekcija, kai nesutvarkyti sugedę dantys ir pan.). Inksto transplantacijos dabar laukia 150 žmonių, kasos ir inksto komplekso transplantacijos – 7, kepenų transplantacijos – 64. Devyniems žmonėms būtina plaučių transplantacija, 43 – širdies, 4 – širdies ir plaučių komplekso transplantacija. 87 pacientams būtina transplantuoti rageną.
Kaip aš galiu įsigyti Donoro kortelę?
Donoro kortelę galima įsigyti užpildžius sutikimą, kad Asmens audiniai, ląstelės, organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai.
Kur aš galiu pasirašyti sutikimą tapti donoru?
Pasirašyti sutikimą, kad Asmens audiniai, ląstelės, organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, galima ne tik gydymo, bet ir kitose įstaigose, kuriose dirba sveikatos priežiūros specialistai, farmacininkai.
Sužinoti atsakymus į rupimus klausimus ir pasirašyti sutikimą tapti donoru, galite atvykę ir į Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.
Visą platesnę informaciją galite rasti Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM tinklalapyje www.transpantacija.lt
Informacija paruošta pagal Nacionalinį transplantacijos biurą prie SAM